VERSLO TRIBŪNA

RĖMIMAS
2025-09-10 06:30

Neaktyvuotas CAR draudimas – pamiršta apsauga, kainuojanti tūkstančius

„TuriuŽalą.lt“ vadovas Vytautas Binkauskas.
„TuriuŽalą.lt“ vadovas Vytautas Binkauskas.
Statybos ar kapitalinio remonto darbai visada kelia papildomų rizikų. Gaisrai, techninės klaidos ar netinkamai vykdomi procesai gali lemti didelius nuostolius ar net projekto sustabdymą. Vis dar pasitaiko atvejų, kai atsakomybių ribos tarp statybų proceso dalyvių būna neaiškios, o statybos darbų visų rizikų (angl. – „Contractors All Risks“, toliau – CAR) draudimas, kuris teoriškai turėtų apsaugoti nuo tokių situacijų, praktiškai lieka neaktyvus arba apskritai pamirštas. Kodėl taip nutinka? Ir kokias pasekmes tai sukelia NT vystytojams, rangovams ir subrangovams?

Šių metų balandžio pradžioje, naujai statomame daugiaaukščiame gyvenamajame name, užsiliepsnojo stogo konstrukcijos. Į vietą atvykus ugniagesiams, ugnis buvo lokalizuota maždaug 20 kv. m plote. Po gaisro objekte teko atlikti specializuoto valymo ir demontavimo darbus. Nors turtinė žala neatrodė didelė, dėl gaisro buvo sutrikdyti darbai, reikėjo papildomo vertinimo, žalos dokumentavimo, atsakomybės nustatymo.

„Tokiose situacijose laikas yra kritinis – jei iš karto nepradedamas žalos dokumentavimas, vėliau atsiranda spragų, kurios trukdo spręsti įvykį su draudiku. Net ir mažiausia žala gali virsti ilgu administraciniu procesu, jei nėra patirties ir pasirengimo valdant tokias situacijas“, – komentuoja nekilnojamojo turto žalų administravimo ekspertas, „TuriuŽalą.lt“ vadovas Vytautas Binkauskas.

Kitas atvejis – gaisras, kilęs kapitalinio remonto metu valstybinėje įstaigoje Kaune. Ugnis išplito patalpų viduje, kur tuo metu jau buvo atliekami vidaus apdailos darbai. Remonto darbus teko sustabdyti daugiau nei dviem savaitėms, kol buvo vykdomi žalos administravimo darbai – atliekamos apžiūros žalos dydžiui nustatyti, rengiamos sąmatos ir vykdomi kiti procesai. Antrasis ir trečiasis aukštai buvo gan stipriai aprūkę, ortakiai užteršti suodžiais. Nors objektas buvo apdraustas CAR draudimu, paaiškėjo, kad procedūros, reikalingos žalos atlyginimui, nebuvo tinkamai aktyvuotos. Statytojas, siekdamas kuo greičiau pašalinti žalos padarinius, atkūrimo darbus pradėjo savarankiškai, prieš tai tinkamai nesutaręs veiksmų su draudimo bendrove. Dėl to iškilo rizika dėl žalos kompensavimo – trūko pradinės būklės nuotraukų, žalos dokumentavimo, nebuvo užfiksuota visa reikiama informacija. 

Trečiasis žinomas atvejis – kapitalinio remonto darbų metu, vienoje iš Vilniaus gydymo įstaigų, buvo pastebėti dūmai. Nors ugnis neišplito, pats dūmų faktas viename įstaigos korpuse ir evakuacijos būtinybė iškart sustabdė darbus. Dalis apdailos remonto darbų turėjo būti atlikti iš naujo, o generalinis rangovas pats ėmėsi savarankiškų veiksmų ir vidinio tyrimo. Šiuo atveju kilo klausimų dėl draudimo galiojimo ribų ir dokumentavimo – kas turėjo fiksuoti įvykį, kaip įforminti incidentą, ar tai gali būti traktuojama kaip draudiminis įvykis.

CAR draudimas dažnai vertinamas kaip formalumas – ypač objektuose, kuriuose darbų apimtis ar rizika atrodo nedidelė. Svarbu pabrėžti – jeigu objekte vykdomi statybos darbai, kuriems reikalingas statybą leidžiantis dokumentas (Statybos leidimas), statybos rezultatas privalo būti apdraustas CAR draudimu. Tai gali padaryti statytojas (užsakovas) arba pavesti tai atlikti rangovui.  Tačiau pastarųjų įvykių analizė rodo, kad net ir turint CAR draudimą, didžiausia klaida – jo neaktyvavimas po įvykio. Praktikoje tai reiškia, kad po incidento nesikreipiama į draudiką, nepradedamos žalos dokumentavimo procedūros, o padariniai šalinami savarankiškai – tokiu atveju draudimo apsauga neveikia. Būtent per šį skubėjimą neretai pažeidžiama viena esminių draudimo sąlygų – nepradėti jokių atstatymo darbų prieš suderinant pilną sąmatą su draudiku. Tokiais atvejais draudimo bendrovė gali kompensuoti tik dalį žalos, jei nėra pakankamai ją pagrindžiančių dokumentų ar įrodymų. CAR draudimas skirtas tam, kad statybų procese kylanti žala būtų dengiama be reikšmingo projekto stabdymo ar papildomo finansinio krūvio rangovams. Draudimas dažniausiai apima žalą, atsiradusią dėl trečiųjų šalių veiksmų, netyčinių klaidų, gaisro ar gamtinių veiksnių. Vis dėlto daugeliu atvejų nuostoliai kyla ne dėl to, kad draudimo nebuvo, o dėl to, kad nebuvo tinkamai suveikęs procesas – nebuvo informuotas draudikas, nebuvo fiksuota žala ar atliekami būtini žingsniai po įvykio.

„Realios žalos atveju kyla daug ginčų, o draudimo apsauga ne visada suveikia taip, kaip tikimasi. CAR draudimas ypač svarbus objektuose, kuriuose dirba keli rangovai ir subrangovai – jei nėra aiškiai apibrėžtos atsakomybės, nenurodyti apdraustieji subjektai ar nevedama tiksli darbų eiga, rizika išauga kelis kartus“, – sako nekilnojamojo turto žalų administravimo ekspertas, „TuriuŽalą.lt“ vadovas Vytautas Binkauskas. „Mūsų praktikoje dažniausiai pasitaiko du modeliai: kai užsakovas yra viešasis asmuo (perkančioji organizacija) arba didelių objektų vystytojas – jis paveda draudimo prievolę rangovui; kai užsakovas yra privataus, dažniausiai savo namo statytojas – CAR draudimu rūpinasi pats.“

Draudiminiai įvykiai statybų procese dažnai įvyksta dėl kažkieno klaidos ar kaltės. Jeigu įvykis pripažįstamas draudžiamuoju (kai nėra tyčinės veikos, padegimo ar sąmoningo normų nesilaikymo), CAR draudimas dengia padarytą žalą. Atsakingi asmenys – subrangovai arba genrangovai – pagal bendrosios civilinės atsakomybės (toliau – BCA) draudimą vėliau atlygina nuostolius regresine tvarka. Draudikas padengia žalą pagal CAR ir įgyja regreso teisę į kaltininką. Kaltininko padaryta žala dengiama pagal BCA. Yra atvejų, kai kaltininkas aiškus ir statybos metu žala iš karto administruojama pagal subrangovo BCA.

Kiekvienas CAR apdraustas objektas turi techninį darbo projektą (toliau – TDP), kuriame numatyti visi reikalavimai – nuo statybos technologijos, darbų vykdymo ir organizavimo iki darbų saugos ir priešgaisrinių sprendimų pagal tuo metu galiojančius teisės aktus. Svarbu laikytis TDP numatytų reikalavimų, nes tik tokiu atveju žala draudiko yra atlyginama visa apimtimi. Jei fiksuojami TDP reikalavimų pažeidimai, draudikas turi teisę išskaityti papildomas išskaitas, o dažniausiai taikoma 10-30 proc. išskaita nuo žalos dydžio.

Kiekvienas iš šių atvejų rodo, kad tikra apsauga atsiranda ne nuo momento, kai pasirašomas polisas, o kai po įvykio priimami teisingi sprendimai – laiku informuojamas draudikas, fiksuojama žala ir laikomasi procedūrų. „Tie, kurie iš anksto apibrėžia atsakomybes ir žino, ką daryti nelaimės atveju, sutaupo ne tik pinigų, bet ir mėnesius darbo“, – sako Vytautas Binkauskas, NT žalų administravimo ekspertas.

Visi paminėti atvejai rodo vieną paprastą tendenciją – vien turėti draudimą neužtenka. Kad apsauga veiktų realiai, būtina iš anksto susitarti dėl atsakomybių ribų, išmanyti NT žalų administravimo procesus ir žinoti kaip elgtis incidento atveju. Rekomenduojama iš anksto apgalvoti, kur reikėtų kreiptis, ir užtikrinti, kad visi proceso dalyviai būtų pasirengę laikytis nustatytų procedūrų.

52795
130817
52791