Kandidatui į energetikos ministrus M. Jablonskiui pokalbis su prezidentu buvo sunkus
Atnaujinta skyriumi „Jūros vėjo parkai – ne energetikos ministro kompetencija“.
„Ne į visus klausimus sulaukėme pilnų atsakymų, prezidentas priims sprendimą dėl kandidato įvertinęs visą turimą informaciją ir aplinkybes“, – žurnalistams trečiadienį po prezidento ir M. Jablonskio susitikimo sakė D. Matulionis.
Prezidentas būsimam energetikos ministrui bus reiklus
Jis pabrėžė, kad į energetikos ministro poziciją prezidentas žiūri itin reikliai ir atsakingai.
„Privalome nuodugniai įvertinti visus, net ir smulkiausius aspektus, kurie gali turėti įtakos tolesniam šio strateginio sektoriaus funkcionavimui, – teigė D. Matulionis. – Dabartiniame geopolitiniame kontekste energetika nebėra vien kabeliai, vamzdžiai, elektros rezervas ar verslo interesas. Šiandien tai tapo nacionalinio saugumo klausimas, todėl prezidentas ekonomikos saugumui skyrė ir skirs padidintą dėmesį“.
Pasak D. Matulionio, esminis principas – viešojo intereso pirmenybė energetikos sektoriuje. Be to, kalbėta apie saugų, nepertraukiamą ir sinchronizuotą elektros sistemos veikimą, energetikos infrastruktūros apsaugą Lietuvoje bei Baltijos jūroje.
Aptartas ir skaidrus energetikos verslo funkcionavimas, neužkraunant papildomos naštos vartotojams bei visuomeninio tiekimo sistemos pritaikymas pažeidžiamoms visuomenės grupėms. Akcentuota, kad šilumos kainų skirtumų klausimas regionuose turėtų būti sprendžiamas.
Susitikime taip pat kalbėta apie paramos Ukrainai energetikos srityje plėtojimą, tvirtus ryšius su strateginiais partneriais ir Europos Komisija įgyvendinant strateginius projektus, mažosios branduolinės energetikos plėtojimą Lietuvoje, jūrinio vėjo energetikos sektoriaus vystymą.
Pats M. Jablonskis teigė, jog sulaukė klausimų dėl savo pažinčių.
„Sunkus buvo pokalbis, įdomus, klausimai buvo labai rimti. (...) Buvo užduoti klausimai dėl kai kurių personalijų, buvo tiesūs klausimai, ar pažįstu vieną kitą asmenį, bet šitoje vietoje turėjau atsakyti, kad nepažįstu kai kurių nurodytų asmenų, nes panašu, kol aš čia buvau, (...) pavardės atsirado kažkur spaudoje, o aš prieš eidamas jų nepamačiau, šitoje vietoje abejones išsklaidžiau“, – žurnalistams po susitikimo teigė M. Jablonskis.
Jis nekomentavo, apie kokias pažintis jo klausė prezidentas.
„Prezidentas uždavė labai rimtų klausimų, konceptualių iš energetikos srities. Vienas iš tokių konceptualių klausimų, aišku, kokia Lietuva turi būti 2030 metais, kiek turim gaminti elektros, ar turim gaminti tik čia viską Lietuvoje, ar koks turėtų būti kokteilis įvairių technologijų, saulės, vėjo. Netgi kalbėjom apie atominę energetiką, jos galimybes“, – aiškino kandidatas.
Portalas 15min.lt skelbė, kad M.Jablonskis 2017–2020 metais buvo Vilniaus medžiotojų klubo „Uosinta“ prezidentas, šiam klubui priklauso įtakingi verslininkai bei valdininkai.
M. Jablonskio kandidatūrą iškėlė valdančioji „Nemuno aušros“ partija. Jos lyderis Remigijus Žemaitaitis yra sakęs, kad M. Jablonskis siūlomas, nes „išmano energetiką, teisę ir yra partijos kolega“.
Pats kandidatas antradienį tvirtino turintis kompetencijų vadovauti ministerijai.
Teigia „Veolios“ byloje nedalyvavęs
Paklaustas, ar atstovavo Prancūzijos energetikos koncernui „Veolia“ jos inicijuotoje byloje prieš Lietuvą, M. Jablonskis pabrėžė, kad nei jis, nei „Glimstedt“ niekada neatstovavo jam „Vašingtono ar jokiame kitame arbitraže“.
„Nei aš, nei mano kolegos – šiandien perklausiau. „Veolia“ turi advokatus iš Vašingtono, kurie pasirinko vietinius partnerius. Spaudoje tie vietiniai partneriai paminėti, lietuviška kompanija“, – teigė kandidatas.
„Žaviuosi politine drąsa, kad pagaliau buvo sudaryta taika su mūsų NATO sąjungininku ir rastas kompromisas. Nežinau bylos detalių, niekada nežinojau, apie ką ten ginčas“, – akcentavo M. Jablonskis.
Tačiau jis mano, kad Lietuvos ir „Veolios“ ginčas, šią vasarą pasibaigęs taikos susitarimu, galėjo būti užbaigtas gerokai anksčiau.
„Nuo pat pradžių buvo galima. Mes kaip advokatai visada sakome: ar išsemtos visos susitarimo galimybės, (...) nes kartais tie arbitražai tampa politikos darymo įrankiu, – sakė kandidatas į energetikos ministrus. – Galvojau, kaip taip ilgai galima nesusitarti“.
VERSLO TRIBŪNA
Rugsėjo 25 d. Vilniuje vyksianti tarptautinė konferencija ES+U kviečia verslo lyderius, politikos formuotojus ir viešojo sektoriaus atstovus diskutuoti apie Europos Sąjungos investicijų poveikį ir Lietuvos strateginę vertę Europai. Pagrindinis konferencijos pranešėjas – Klismanas Murati, geopolitikos ekspertas ir „Pareto Economics“ įkūrėjas, pristatys pasaulinį galios indeksą, aptars mažų valstybių strateginį potencialą ir Lietuvos vietą kintančiame geopolitiniame kontekste.
Švedų tyrimų bendrovė paskelbė kasmetinio teisinio paslaugų rinkos tyrimo Baltijos šalyse rezultatus. Stambiųjų verslų savininkų, valdybos narių, vadovų ir tų įmonių teisininkų vertinimu, kurių tyrimo metu apklausiama net keli šimtai – advokatų kontora „Ellex“ ženkliai pranoksta kitus ir rinkoje yra pirmi.
Kibernetinio saugumo klausimai šiandien organizacijų dienotvarkėje įrašyti dėl daugybės priežasčių. Viena jų – dilema, kaip užtikrinti tinklo saugumą dinamiškoje aplinkoje. IT infrastruktūros nuolat kinta, auga, todėl tradiciniai saugumo sprendimai ima nebeveikti arba veikia apribodami verslo poreikius. Dėl to vis dažniau kalbama apie savaime apsisaugančius tinklus, turinčius jau integruotą gynybos funkciją. Vieną pažangiausių sprendimų šįmet pasiūlė pirmaujantis gamintojas „Cisco“: naujos kartos komutatorius jis sujungė su „Hypershield“ technologija.
Kasmet Vilnius tampa vieta, kur susitinka Europos ir pasaulio transporto ateitį formuojantys lyderiai. Spalio 15 - 16 dienomis LITEXPO rūmuose vyks 7-asis tarptautinis Transporto inovacijų forumas (TIF 2025) - renginys, į kurį suvažiuoja transporto, logistikos, mobilumo, energetikos ir technologijų ekspertai, politikai bei verslo novatoriai iš daugiau nei 15 šalių.
Vyriausybė ir „Veolia“ liepos 17 dieną pranešė sudariusios taikos sutartį, iš esmės užbaigiančią didžiąją dalį ilgus metus trukusių teisminių ginčų dėl savivaldybių šilumos ūkio nuomos su „Veolia“ įmonėmis Lietuvoje.
„Jūros vėjo parkai – ne energetikos ministro kompetencija“
M. Jablonskis teigė, kad klausimas dėl jūros vėjo parkų vystymo nėra energetikos ministro kompetencija. Tuo pačiu jis palaiko siekį, kad Lietuva pasigamintų daugiau elektros, tačiau ji netaptų prabangos preke vartotojams.
„Energetikos ministras atsakingas už tinklą, už „Litgrid“, ne už vėjo parkus. Vėjo parkai, kad ir kaip atrodytų keistai, yra „Ignitis“, kurio akcijas valdo finansų ministras, – žurnalistams po susitikimo su prezidentu Gitanu Nausėda trečiadienį sakė M. Jablonskis. – Buvo tradicija, kad energetikos ministras pasakoja, kaip jam reikia, tai, sakyčiau, čia yra paradoksas teisinis“.
„Ignitis“ yra prekybininkas, jis gali norėti pardavinėt elektrą Vokietijoj, Lenkijoj, jo visai kita filosofija. „Ignitis“, kai dalyvauja konkurse, matyt, filosofiškai žiūri, ar pardavinės į Vokietiją, ar į Lenkiją, ir net kalba buvo apie „Igničio“ jūrų parką, kad mums reikia papildomos linijos į Vokietiją ir galėsim parduot elektrą. Bet tai nėra energetikos ministro kompetencija“, – aiškino kandidatas.
Visgi jis palaikytų tai, kad Lietuva galėtų pati pasigaminti daugiau elektros, tačiau jūros parkų elektra neturėtų tapti prabangos preke.
„Esu už tai, kad Lietuva turėtų ir galėtų pasigaminti elektros, bet žiūrint iš tinklo perspektyvos, esam pafrontės valstybė, pasienis, turim užsitikrinti, kad mums elektros bus. (...) Reikia ieškoti būdų ir manau, (...) negalim padaryti jūros parko kaip prabangos prekės ir užkrauti vartotojams, sakyti, susimokėkit už jūrą“, – teigė M. Jablonskis.
Paskirtoji premjerė Inga Ruginienė žada dar vertinti, kiek jūros vėjo parkų Lietuvai reikia. Vyriausybės programoje numatyta, kad vėjo energetikos plėtra jūroje bus remiama „tuo atveju, jei tai nedidins elektros energijos kainos pramonei ir vartotojams“.
Vyriausybė praėjusį penktadienį nutarė laikinai – mėnesiui – sustabdyti daugiau nei 3 mlrd. Eur vertės 700 megavatų galios antrojo vėjo parko Baltijos jūroje vystytojo su valstybės pagalba konkurso procedūras.
„Glimstedt“ skelbia, kad jos asocijuotasis partneris M. Jablonskis turi daugiau kaip 20 metų patirtį energetikos, infrastruktūros, telekomunikacijų, kainų ir kito valstybinio teisinio reguliavimo srityje.
M.Jablonskis 1995–1997 metais buvo Užsienio reikalų ministerijos antrasis sekretorius, 2008–2009 metais dirbo tuometinės „Lietuvos energijos“ valdyboje, buvo įmonės teisės ir reguliavimo direktorius.
M.Jablonskis taip pat yra medžiotojas, anksčiau vadovavo ir medžiotojų klubui, kuriam priklauso įtakingi verslininkai bei valdininkai.
