Futbolo aistruolių skundas griauna 200 mln. Eur Avulio investicijų planus

FOTOGALERIJA „Žalgirio“stadiono teritorija 2017 m. vasarį (24 nuotr.)

Tokį sprendimą prokurorai priėmė išnagrinėję fizinio asmens prašymą dėl viešojo intereso gynimo, pirmadieno rytą pranešė „delfi.lt“. VŽ neoficialiomis žiniomis, skundą pateikė futbolo aistruoliai, besipriešinantys stadiono panaikinimui, nors jis jau beveik nugriautas.

Įspėjo apie nutraukimą

Nacionalinė žemės tarnyba (NŽT) išplatino pranešimą, kad informavo žemės sklypo, esančio adresu Rinktinės g. 3, Vilniuje, nuomininkus apie nuomos sutarties nutraukimą. NŽT vykdo Vilniaus apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus prokuroro nutarimą. Vėliau prokuratūra patikslino, kad tokia pat situacija klostosi ir šalia esančiame sklype, kur jau iškilę „Pilies apartamentai“, skelbia BNS.

Pranešime teigiama, kad šis žemės sklypas buvo išnuomotas ne aukciono būdu. Tokiu būdu išnuomota valstybinė žemė gali būti naudojama tik pagal nustatytą pagrindinę tikslinę jos naudojimo paskirtį. Vadovaujantis Nekilnojamojo turto registro duomenimis, adresu Rinktinės g. 3, Vilniuje, buvo įregistruotas pastatas-stadionas, todėl išnuomotas žemės sklypas privalėjo būti naudojamas tik stadionui eksploatuoti.

Viešojo intereso gynimo skyriaus prokuroro nutarime konstatuojama, kad stadionas ir jo priklausiniai buvo perduotas Lietuvos sporto draugijai „Žalgiris“, tačiau, kaip matyti iš vėliau parengtų teritorijų planavimo dokumentų, Lietuvos sporto draugija „Žalgiris“, UAB „Žalgirio sporto arena“ ir UAB „Promola“ neturėjo ketinimo atstatyti pastatus ir vykdyti jų eksploataciją. Tai lemia, kad įsigijus stadioną ir jo priklausinius buvo siekiama sukurti menamas sąlygas įgyti valstybinės žemės nuomos teises ne aukciono būdu. Todėl 1999 m. sudaryta valstybinės žemės nuomos sutartis ir ją iš dalies 2012 m. ir 2015 m. keitę susitarimai turi būti nutraukti.

Prokuroro teigimu, susitarimai dėl žemės nuomos sutarties pakeitimo sudaryti jau patvirtinus teritorijos detalųjį planą, numatantį šioje vietoje komercinės, gyvenamosios paskirties pastatų statybą, tai yra, veiklą, nesusijusią su stadiono eksploatavimu. Taip pat pažymima, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracijos išduotas leidimas nugriauti šešis sporto paskirties pastatus, akivaizdžiai prieštarauja viešajam interesui ir valstybinės žemės nuomos be aukciono socialinei paskirčiai.

Planuose – 200 mln. Eur investicija

„Žalgirio“ stadiono terirtoriją 2015 gegužę „Promola“ už daugiau nei 41 mln. Eur įsigijo iš „Šiaulių banko“. Šį turtą Šiaulių bankas buvo perėmęs iš Ūkio banko kartu su „gerąja“ pastarojo banko dalimi. „Hanner“ tuomet paskelbė, kad „Žalgirio“ stadiono teritorijoje ketina investuoti daugiau kaip 200 mln. Eur.

Jau dabar dalyje sklypo iškilę „Pilies apartamentai“, suplanuotas „Courtyard by Marriott“ viešbutis - pernai lapkritį „Hanner“ pasirašė sutartį su JAV kompanija „Marriott International“.

„Šiaulių bankas viešo konkurso būdu, kuriame dalyvavo 30 Lietuvos ir užsienio investuotojų, pardavė šį objektą ir gautus pinigus panaudojo Ūkio banko indėlių kompensavimui. NŽT ketinimas nutraukti žemės nuomos sutartį yra nesąžiningas ir neteisėtas, nes įsigyjant pastatus ir teritoriją, visos procedūros buvo atliktos viešai, skaidriai ir teisėtai. Toks sprendimas yra nerimą kelianti ir bloga žinia Lietuvos ir užsienio investuotojams, nes jis rodo, kad bet kokios ilgailaikės sutartys su valstybe gali būti nutrauktos be jokių priežasčių ir argumentų. Jei valstybė laikysis tokios politikos, Lietuva taps nepatrauklia investuotojams šalimi, o investicijų srautas dar labiau sumažės“, – tokį viešą pranešimą išplatino bendrovė „Hanner“. Ji teigia netrukus pranešianti apie tolimesnius veiksmus ir priemones, kuriomis gins kompanijos interesus.

Sukilo futbolo mylėtojai

Praėjusių metų lapkritį prieš „Žalgirio“ stadiono griovimą, nors šis jau buvo pradėtas ardyti, sukilo futbolo gerbėjai.

„Pasirodo, dabar susiklosčiusi tokia situacija, kad toje vietoje vis dar gali būti stadionas - jis vis dar išlieka detaliajame sklypo plane. Kad jo ten neliktų, Vilniaus savivaldybės taryba turi priimti sprendimą. Vilniaus ir visos Lietuvos futbolo bendruomenė siekia, kad sostinės savivaldybė net nesvarstytų priimti tokio sprendimo, ypač, kol neturime jokių aiškių planų dėl nei vieno naujo stadiono Vilniuje. Turime auksinį šansą išsaugoti stadioną legendinėje Lietuvos futbolui vietoje. Padarykime tai kartu“, – skelbė akcijos organizatoriai komikas ir TV laidų vedėjas Paulius Ambrazevičius bei Marius Ramanauskas.

Ponas Avulis pabrėžia, kad „Žalgirio“ stadioną ir aplinkinę teritoriją pirko tik todėl, kad detalusis planas buvo parengtas ir jame stadionas nebuvo numatytas.

„Mano teisininkai gerai išanalizavo situaciją. Aš nebūčiau pirkęs šios teritorijos ir mokėjęs 40 mln. Eur, jeigu sklype būtų buvę numatyta palikti stadioną. Be to, kartu su Architektų sąjunga pernai rugpjūtį organizavome atviras kūrybines dirbtuves, kuriose 6 architektų komandos pateikė šios teritorijos konceptinius sprendinius. Šie sprendiniai buvo pristatyti visuomenei, aptarti, ir nė viename iš konceptinių variantų stadionas nebuvo numatytas. Tai kodėl visi tada tylėjo?“ – tuomet klausė p. Avulis.

Vilniaus miesto savvaldybė teigia, kad žemės nuomos nutraukimas niekaip nėra susijęs su miesto bendruoju ar detaliuoju planu – savivaldybė su investuotoju derasi dėl sprendinių šiame sklype, bet tai yra atskira istorija, nesusijusi su valstybinės žemės nuoma.