Kinija draugystėje su Rusija vis žvalgosi per petį, bet įkąsti Vašingtonui irgi nori

Karo nusikaltimais kaltinamas Rusijos autoritarinis lyderis Vladimiras Putinas ir Xi Jinpingas, Kinijos prezidentas. Alexanderio Kazakovo (AFP / „Scanpix“) nuotr.

Kinijos prezidentas Xi Jinpingas neseniai griausmingai gyrėsi Pekino ryšiais su Maskva ir Pchenjanu. Šalimis, kurioms taikomos Vakarų sankcijos ir kurios abi dalyvauja kruviname kare su Ukraina. Nors ekspertai pabrėžia, kad Pekino interesai priartėjo prie Maskvos ir Pchenjano, kol kas demonstruojama draugystė – noras įgnybti Vašingtonui, o ne reali strateginė partnerystė.

„Kinija labai atsargiai bendradarbiauja su šiomis dviem šalimis. Nors Vakarai jau skuba jas įvardinti kaip sąjungininkes, Kinija nėra toje pačioje stovykloje. Jos požiūris į karą ir saugumo klausimus labai skiriasi nuo likusių dviejų požiūrio“, – „The Wall Street Journal“ bandė tikinti Tang Xiaoyangas, Kinijos Činghua universiteto tarptautinių santykių katedros vedėjas.

Tačiau, kaip teigia Vakarų diplomatai ir Kinijos reikalų ekspertai, atotrūkis tarp Pekino tikslų ir jo jaunesniųjų partnerių siekių akivaizdžiai mažėja. Tai, kaip greitai ir kokiu mastu šie prieštaravimai bus išspręsti, nulems tarptautinės sistemos tvarką. Ją ardyti pradėjo JAV prezidentas Donaldas Trumpas, kuris sugriovė Vašingtono aljansų tinklą Azijoje ir Europoje.