Nuostolius nešančios universaliosios pašto paslaugos licencijos gali būti suteiktos tiek Lietuvos paštui, tiek „Omnivai“
Tai būtų pirmas kartas, kai daugiau nei vienas teikėjas oficialiai pripažįstamas galintis teikti šias paslaugas, skelbia RRT. Iki 2026 m. pabaigos – universaliąją pašto paslaugą visoje šalies teritorijoje teikia Lietuvos paštas.
„Tai svarbus signalas, rodantis, kad pašto rinka per pastarąjį dešimtmetį iš esmės pasikeitė – atsirado reali konkurencija net ir universaliųjų paslaugų segmente. Anksčiau tai buvo neįsivaizduojama“, – pranešime sakė Jūratė Šovienė, RRT pirmininkė.
Įvertinus abiejų bendrovių pateiktus duomenis RRT nustatė, kad jos atitinka kriterijus: jos įrašytos į pašto paslaugų teikėjų sąrašą, turi ilgesnę nei vienerių metų patirtį ir valdo arba įsipareigoja sukurti reikalaujamą pašto tinklą.
Vertinant paraiškas analizuota tiek jų turima, tiek planuojama infrastruktūra, paslaugų pasiekiamumas miestuose ir kaimiškose vietovėse, mobiliojo laiškininko paslaugų prieinamumas ir technologiniai sprendimai.
Pasak RRT, sprendimą dėl UPP teikėjo Susisiekimo ministerijos teikimu iki 2026 metų pabaigos turės priimti Vyriausybė.
VŽ rašė, kad RRT Susisiekimo ministerijai pasiūlė įvertinti, ar dabartinis UPP modelis vis dar atitinka realius vartotojų poreikius ir situaciją rinkoje.
RRT duomenimis, universali paslauga sudaro tik 6,3% visos pašto rinkos, o siuntinių segmente dominuoja komerciniai sprendimai. Pernai 67,4% visų siuntų buvo siuntiniai, iš kurių daugiau nei 60% pristatyti per paštomatus. Pastarųjų tinklas geografiškai dengia jau apie 94% UPP tinklo vietų.
„Konkurencinga rinka dabar užtikrina tai, kas prieš dešimtmetį buvo laikoma valstybės garantuojamos paslaugos išimtine funkcija. Todėl dalis universaliajai pašto paslaugai taikomų reikalavimų tampa ne tik pertekliniai, bet ir ekonomiškai nepagrįsti“, – teigė J. Šovienė.
Be to, RRT vertinimu, UPP Lietuvos paštui tampa vis nuostolingesnė. Vien 2021–2023 metais kompensacijoms iš valstybės biudžeto skirta daugiau nei 11 mln. Eur. Nepaisant to, UPP siuntos pristatomos lėčiau ir dažnai brangiau nei komercinių teikėjų.
Susisiekimo ministerija neskubės
„Ministerijos vertinimu, nėra pagrindo skubėti keisti galiojančio UPP reguliavimo – esamas modelis turėtų būti išlaikytas“, – komentare BNS teigė Akvilė Danielė, susisiekimo viceministrė.
Pasak jos, UPP užtikrina pašto paslaugų infrastruktūros prieinamumą visoje Lietuvoje, ypač regionuose, įgyvendina valstybės įsipareigojimus visiems gyventojams.
„Kaip žinia, komercinių paslaugų teikimas tokiame formate nėra užtikrinamas teritorinio pasiekiamumo atžvilgiu, pavyzdžiui, atokiose gyvenvietėse, o ir paslaugų teikimas jose privatiems paslaugų teikėjams finansiškai neapsimoka“, – teigė viceministrė.
Pasak jos, bet kokia UPP pertvarka turi vykti nuosekliai, atsižvelgiant į visuomenės pasirengimą ir valstybės ilgalaikius tikslus.
„Skuboti sprendimai galėtų sukelti reikšmingų pasekmių regionams ir socialiai pažeidžiamoms grupėms“, – teigė A. Danielė.
„Labai svarbu įvertinti, kokioje geopolitinėje situacijoje šiuo metu gyvename ir kokios galimos regioninės grėsmės. Todėl UPP paslaugos teikimas, kaip valstybės funkcijos vykdymas yra viena iš tų dedamųjų, t. y. informacijos pasiekiamumui gyventojams užtikrinti, ypač prisimenant pašto paslaugų misiją Ukrainos karo kontekste“, – pridūrė ji.
RRT yra paskelbusi UPP konkursą 2027-2035 metams – be Lietuvos pašto, jame dalyvauja ir logistikos ir siuntų bendrovė „Omniva“.
UPP Lietuvoje apima bazinį laiškų ir siuntinių tvarkymą visoje šalies teritorijoje. Šios paslaugos teikėjas privalo surinkti, rūšiuoti, vežti ir pristatyti iki 2 kilogramų sveriančias pašto siuntas, iki 10 kilogramų sveriančius pašto siuntinius, taip pat registruotąsias ir įvertintąsias siuntas. Be to, UPP teikėjas turi pristatyti iki 20 kilogramų sveriančius pašto siuntinius, gaunamus iš kitų ES valstybių.
REKOMENDUOJAME
