VŽ rekomenduoja: renginiai savaitgalį

Birželio 14 d. Lietuvoje minima Gedulo ir vilties diena, skirta pagerbti sovietų vykdytų trėmimų aukas. 

Ta proga Seime, Kovo 11-osios Akto salėje, vyks minėjimas, pilietinė akcija „Tenutyla kasdienybės šurmulys. Išgirsk. Įsiklausyk į savo širdies plakimą“. Likus minutei iki vidurdienio, aukų atminimas bus pagertas tylos minute. Vidurdienį Nepriklausomybės aikštėje Vilniuje bus pakeltos valstybės vėliavos, o po šios ceremonijos iki Aukų gatvės rengiamos Pagarbos eitynės.

Prie paminklų politiniams kaliniams ir tremtiniams Vilniuje vyks pilietinė istorinės atminties akcija „Atminties neištremsi“ – bus skaitomi tremtinių ir politinių kalinių vardai, ši akcija vyks ir kituose Lietuvos miestuose. Popiet atminimo valanda rengiama prie Naujosios Vilnios geležinkelio stoties. 

Daugiau renginių – čia. 

1941-ųjų birželio 14-ąją pradėti masiniai lietuvių trėmimai į Sovietų Sąjungos gilumą, Sibirą. Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro duomenimis, per pirmąją okupaciją sovietai ištrėmė, nužudė, įkalino apie 23.000 Lietuvos žmonių, o iki 1953-ųjų iš Lietuvos buvo ištremta apie 130.000 žmonių, dar apie 156.000 įkalinta. 

Plati renginių programa šią vasarą numatyta Kaišiadoryse, 2024-ųjų Lietuvos kultūros sostinėje. 

Lietuvos kultūros sostinė ne tik automobiliais ar dviračiais, bet ir širdimi kviečia keliauti kultūros keliais po nedidelį, bet gražų ir istorine atmintimi turtingą Kaišiadorių kraštą tarp trijų Lietuvos etnografinių regionų, apsuptą keturių istorinių Lietuvos sostinių bei apkabintą didžiausių Lietuvos upių. Kelionės programa – čia. 

Birželio 14, 15 d. visoje Lietuvoje vyksta Europos archeologijos dienos, archeologijos mokslą ir archeologinį paveldą pristatantis tarptautinis renginys, inicijuotas Prancūzijoje. 

Minėti Europos archeologijos dienas Lietuvoje kviečia Lietuvos nacionalinis muziejus (LNM), šiemet prie jų prisijungia apie 40 institucijų, kviečiančių į daugiau nei 60 renginių ir veiklų, parodų, edukacijų, ekskursijų, paskaitų, žygių po įdomiausias archeologines vietoves ir kt. 

Plačią programą pristatys LNM, šių dienų organizatorius: visą savaitgalį Senojo arsenalo kiemelyje lankytojai bus kviečiami skanauti archeologiją tiesiogine to žodžio prasme – šių metų tema skirta maistui, ja diskutuos ir senovės maisto bei mitybos tyrinėtojai, o eksperimentinės archeologijos virtuvės šefai kvies paragauti atkurtų pirmykščių žmonių patiekalų. 

Valdovų rūmų muziejaus archeologai kviečia į ekskursijas po muziejų ir aplink jį, kuriose pasakos apie LDK sostinėje Vilniuje stovėjusios svarbiausios pilies istoriją. 

Organizuojamos Bražuolės piliakalnio Trakų rajone ir Peniankų pilkapyno Anykščių rajone tvarkymo akcijos, Palangoje atveriamos restauratorių dirbtuvės, Burbiškyje pristatomas fajanso ir porceliano kelias į Lietuvos miestus ir dvarus, ekskursija po Panevėžį atvers pamirštą miestą ir jo atodangas. 

Visi Europos archeologijos dienų renginiai nemokami, į kai kuriuos jų būtina išankstinė registracija. Programa skelbiama čia. 

Birželio 14 d. 20 val. Kretingos muziejaus Žiemos sode – Tarptautinio Kretingos senosios muzikos festivalio įžanginis koncertas. 

Buvusiame Tiškevičių dvare skambės „Canto Fiorito“ koncertas „Naujoji XVII a. muzika: Giulio Caccini ir jo amžininkų dainos“ – ankstyvojo Baroko pasaulietinė muzika iš Italijos didikų dvarų. Žiemos sode klausytojai išgirs XVI–XVII a. sandūroje atsiradusio naujojo muzikos stiliaus, monodijos, kūrinių. Po keletą šimtmečių trukusios daugiabalsės tradicijos Viduramžių ir Renesanso muzikoje, naujasis stilius buvo skirtas tik vienam dainuojančiam balsui su akompanimentu. Tą pačią dieną muzikantai šią programą atliks ir Padvarių socialinės globos namuose.  

Birželio 14 d. Palangoje sezoną atidaro kultūros erdvė „OLDMAN Palanga“, šią vasarą joje suplanuota per 60 renginių. Per 30 iš jų – gyvo garso koncertai, naujų albumų pristatymai, debiutai ir mieli sugrįžimai. 

Tarp koncertuosiančių „OLDMAN Palanga“ vardijami Kristijonas Ribaitis, „Elnio Rago Miškas“, „FC Baseball“, Konstantinas Lilas, Alina Orlova, Rūta MUR, „Lemon Joy“, „Poliarizuoti stiklai“, „Baltos varnos“, „Saulės kliošas“, „LiuKaBu“, Reinis Jaunais, „The Flamenco Thief“, „Abudu“, „Antikvariniai Kašpirovskio dantys“, „Baltasis kiras“, „Katarsis“, Gabrielius Vagelis, „Biplan“, „Baltic Balkan“, Kazimieras Likša ir kt. 

Sezono atidarymo proga birželio 14 d. „Free Finga“ (Tomas Narkevičius), išgarsėjęs dainuodamas „Tele Bim-bam“ daineles, pristatys albumą „Plastika“, šeštadienį – „Kitokie pasikalbėjimai“ su Vaidu Baumila.

Furbolo mėgėjams – nuo penktadienio „OLDMAN Palanga“, bene didžiausiame ekrane pajūryje po atviru dangumi, galima stebėti UEFA Europos futbolo čempionato rungtynes. 

Birželio 14–16 d. Birštono kurhauze tęsiasi Baltijos gitarų festivalis. 

Tarp laukiamiausių festivalio svečių – kroatų virtuozas Zoranas Dukičius, rikiuojamas tarp žymiausių šių laikų gitaristų. 20-mečio proga koncertą surengs festivalio rengėjas Baltijos gitarų kvartetas. Festivalyje dalyvauja ir juodkalniečių duetas „Montenegrin guitar duo“, praėjusių metų tarptautinio konkurso nugalėtojas indų gitaristas Samrat Majumder, flamenko meistras Myrddin ir kiti. 

Festivalio programa čia. 

Birželio 14–16 d. Šiauliuose, Saulės laikrodžio aikštėje (Ežero g. 64), tęsiasi bigbendų festivalis. 

5-asis tarptautinis festivalis „Big Band Festival Šiauliai 2024“ kviečia klausytis profesionalių bigbendų ir džiazo kolektyvų iš Lietuvos ir užsienio. Visi festivalio koncertai nemokami, jo programa skelbiama čia, marga renginių programa Šiauliuose – čia.  

Birželio 14–16 d. Plungėje rengiamas tarptautinis folkloro festivalis „Saulelė raudona“.

Kas dvejus rengiamame festivalyje dalyvaus folkloro kolektyvai iš Čekijos, Latvijos, Ukrainos bei Lietuvos miestų ir miestelių – Rokiškio, Klaipėdos, Varėnos, Marijampolės, Kelmės, Platelių, Šateikių, Plungės. Šeštadienį Senamiesčio aikštėje Plungėje vyks tautodailės ir senųjų amatų mugė, po šokių ir dainų koncertų, žaidimų pavakary rengiamos teatralizuotos eitynės. Festivalio dienomis Plungės Oginskių parke bus įrengta Žemaitiško rašto, teksto ir gamtos instaliacija.

Birželio 16 d. 19 val. Nacionalinėje filharmonijoje „Vilniaus festivalio“ programą pratęs „Il Giardino Armonico“ (Italija), vienu geriausių senosios muzikos kolektyvų pasaulyje vadinamas ansamblis.

1985 m. įkurto ansamblio repertuare dominuoja XVII ir XVIII a. kompozitorių kūriniai. Orkestras garsėja tiek savo koncertinėmis programomis, tiek operų pastatymais, yra nuolatos kviečiamas į svarbiausius festivalius ir prestižines koncertų sales. 

Vilniuje ansamblis koncertuos su vadovu, solistu ir dirigentu Giovanni Antonini (šalamaja, išilginė fleita) bei tarptautinio garso violončelininku bei vienu populiariausių šiuolaikinių kompozitorių Giovanni Sollima.

Ansamblio vadovas, dirigentas ir fleitistas Giovanni Antonini pasižymi ypatinga grojimo maniera ir užburiančia charizma, muzikos pojūtį jis perteikia visu savo kūnu. Kaip senosios muzikos interpretavimo autoritetą G. Antonini kviečia įvairūs kolektyvai, jis yra festivalio „Cantans“ Vroclave meno vadovas. Dirigentas pasirodo su Berlyno filharmonijos, Amsterdamo „Concertgebouw“, Ciuricho „Tonhalle“, Zalcburgo Mozarteumo, Leipcigo „Gewandhaus“, Londono simfoniniais orkestrais, stato operas Milano „Teatro alla Scala“, Zalcburgo festivalyje, Ciuricho operos teatre ir kitur.

Birželio 15,16 d. Vilniuje, Liepkalnio vandens kurorte, rengiamos vasaros šeimų dienos. 

Visą savaitgalį Liepkalnio vandens saugykloje šeimoms bus atvertos vandens pramogos, burbulų dirbtuvės, ekskursijos, nauja trasa vaikams, pasibaigianti vandens čiuožykla, vyks muzikiniai aido eksperimentai, mokslininkų dirbtuvės ir sporto varžybos. 

Kurortas veiks 10–18 val., išankstinės registracijos nėra, bilietas asmeniui – 5 Eur, vaikams iki 2 m. nemokama. 

Paskutinis skambutis Lietuvos nacionalinio dailės muziejaus Nacionalinėje dailės galerijoje (Konstitucijos pr. 22): sekmadienį baigiama eksponuoti Algimanto Jono Kuro darbų parodą „Himnas perskilusiai šypsenai“. 

Jolantos Marcišauskytės-Jurašienės kuruota paroda – pirmąsyk taip plačiai pristato Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureato kūrybos panoramą ir chronologiją. Ji sudaryta iš Lietuvos muziejų fonduose, privačiose kolekcijose saugomų ir pačiam menininkui priklausančių kūrinių: tapybos ir grafikos darbų, asambliažų. Parodoje atveriama galimybė susipažinti ir su A. J. Kuro tekstais. Jie perteikia menininko idėjų raidą, svarbiausius kūrybos principus, padėjusius pamatą postmodernistinei mąstysenai Lietuvos vizualiuosiuose menuose. 

Birželio 14–16 d. bilietas į LNDM Nacionalinę dailės galeriją kainuos 1 Eur, lankytojų laukia ir nemokami renginiai: ekskursijos su parodos kuratore J. Marcišauskyte-Jurašiene ir galerijos gidais, kūrybinės dirbtuvės ir Simono Nekrošiaus gyvo garso pasirodymas „Paraobjektai“. 

Daugiau informacijos ir registracija į Svetingojo savaitgalio renginius čia. 

Kaune, Nacionalinio M. K. Čiurlionio dailės muziejaus Galaunių namuose-muziejuje (Vydūno al. 2) veikia ukrainietės architektūros istorikės ir fotografės Myroslavos Liakhovych fotografijų paroda „Išlikusi architektūra: Lvivo modernizmas tarpukariu“ atidarymą.

Joje pristatomi keli ryškiausi Lvivo modernizmo pavyzdžiai – nuo visuomeninės iki gyvenamosios paskirties architektūros. Pastatai rodo savo laikmečio architektūros laimėjimus, o sykiu pasakoja architektų ir buvusių ar dabartinių gyventojų istorijas. Be nuotraukų, tekstų ir archyvinių brėžinių, parodoje pateikiama ir vaizdinė medžiaga, sukurta pagal Lvivo modernizmo pastatų 3D skenuotus vaizdus. Skenavimo metu sukurtas ir garso įrašas, kuriame – pastatų ir jų aplinkos fonas. 

Lvovas, įsikūręs prie Lenkijos rytinio pasienio (dabar Ukrainos miestas Lvivas), buvo urbanistinio avangardo eksperimentų centras, kuriame derėjo tarptautinis stilius ir vietiniai architektūriniai metodai, atspindėję to meto dvasią. XX a. 3 ir 4 deš. daugiatautė miesto bendruomenė siekė išreikšti save ir vienytis pasitelkdama modernistinę architektūrą. XX a. 3 deš. Lvive vyravo art deco stilius, dažnai su neoklasicizmo ar istorizmo elementais. XX a. 4 deš. dauguma pastatų buvo statomi funkcionalizmo, modernistiniu – tarptautiniu, ekspresionizmo ir kt. stiliais. 

XX a. 4 deš. antroje pusėje nuotaikos mieste smarkiai pasikeitė – artinosi dar vienas pasaulinis karas. Jo metu neliko 90% miesto gyventojų: lenkai buvo iškeldinti, žydus išžudė naciai, ukrainiečiai deportuoti arba nužudyti sovietų. Nepaliesti liko tik pastatai. 

Nuo 2022 m. vasario 24 d., beveik po šimtmečio, Lvive vėl pasigirdo oro pavojaus signalai, prasidėjo išpuoliai, atsirado mirties baimė ir priverstinė migracija. Rusų invazija palieka naujus ženklus ant modernistinių pastatų, o kartais juos griauna. 

Keliaujantiems po Lietuvą VŽ primena: Panevėžyje (Respublikos a. 40) atidarytas meno centras  „Stasys Museum“, vienas didžiausių ir moderniausių muziejų šalyje – dailininko Stasio Eidrigevičiaus menų centras. 

„Stasys Museum“ atidarytas su Stasio Eidrigevičiaus – grafiko, fotografo, instaliacijų, skulptūrų, performansų kūrėjo, scenografo, rašytojo, režisieriaus – darbų paroda „ICON-O-STASYS“, ekspozicija apima daugiau nei 1.000 kv. m. Jos kuratoriai – Lina Albrikienė ir Ignacy Eidrigevičius, S. Eidrigevičiaus sūnaus. 

Lietuvos meno pažinimo centre „Tartle“ atidaryta nauja paroda „Vien šventieji“, joje eksponuojama dalis didžiausios pasaulyje viešai prieinamos privačios lietuvių liaudies dailės kolekcijos, itin reti ankstyvieji bažnytinės dailės kūriniai, modernistų, lietuvių dailės klasikų ir jaunosios kartos menininkų darbai. 

Kuratorės dr. Skaidrė Urbonienė ir Emilija Vanagaitė sudėliojo fragmentišką septintosios „Tartle“ parodos pasakojimą, pristatantį svarbiausias lietuvių liaudies krikščioniškosios dailės ikonografines temas: nuo universalių skausmą (Pieta, Rūpintojėlis, Jėzaus Nukryžiavimas), krikščioniškąją meilę bei viltį (Švč. Mergelė Marija Maloningoji), kovą prieš blogį (šv. Jurgis), atgailą (šv. Marija Magdalietė) išreiškiančių įvaizdžių iki lokalių, bet tautos religinei ir nacionalinei tapatybei svarbių atvaizdų (Aušros Vartų Švč. Mergelė Marija, Šiluvos Švč. Mergelė Marija, šv. Kazimieras), rašoma pranešime spaudai. 

Plačiau apie parodą čia. 

Nuo birželio 18 d. Vilniuje, Samuelio Bako muziejuje (Naugarduko g. 10), atidaroma svarbiausia muziejaus metų paroda „Samuelis Bakas. Paryžius ir Roma, 1956–1965“ / Eglė Ridikaitė „Atidengimai“.

Joje pristatomas Lietuvos meno mėgėjams mažai žinomas Samuelio Bako kūrybos laikotarpis – jaunystės metai Paryžiuje ir Romoje, kuriuos dailininkas apibūdina kaip tobulo potėpio ir savo stiliaus paieškų laiką. Mokydamasis ir kurdamas didžiosiose Europos sostinėse, menininkas nepamiršo ir Vilniaus – gimtajame mieste išgyventos trauminės patirtys tapo viena esminių teminių linijų šio laikotarpio kūryboje. 

Vilniaus temą papildo Lietuvos nacionalinės premijos laimėtojos Eglės Ridikaitės kūriniai – Vilniaus Didžiosios sinagogos ir mikvos grindų atodangos.

„Būtent per meną atidengiame ribas tarp praeities ir dabarties, visa yra tikra, ką perkelia mūsų kūrybinė jėga (sąmonė)“, – sako Ieva Šadzevičienė, vyriausioji Samuelio Bako muziejaus kuratorė.