Dar vienas „Tartle“ kolekcijos atsivėrimas: vien šventieji
Kuratorės dr. Skaidrė Urbonienė ir Emilija Vanagaitė sudėliojo fragmentišką septintosios „Tartle“ parodos pasakojimą, pristatantį svarbiausias lietuvių liaudies krikščioniškosios dailės ikonografines temas: nuo universalių skausmą (Pieta, Rūpintojėlis, Jėzaus Nukryžiavimas), krikščioniškąją meilę bei viltį (Švč. Mergelė Marija Maloningoji), kovą prieš blogį (šv. Jurgis), atgailą (šv. Marija Magdalietė) išreiškiančių įvaizdžių iki lokalių, bet tautos religinei ir nacionalinei tapatybei svarbių atvaizdų (Aušros Vartų Švč. Mergelė Marija, Šiluvos Švč. Mergelė Marija, šv. Kazimieras), rašoma pranešime spaudai.
Paroda pradedama nuo vienos reikšmingiausių krikščioniškoje kultūroje temos – Švč. Mergelės Marijos atvaizdų. Ypatingai reti Lietuvoje du šios parodos eksponatai – tai XVI a. nežinomų dailininkų sukurti tapybos darbai. Seniausi parodos kūriniai eksponuojami šalia ta pačia tema sukurtų modernių ir šiuolaikinių menininkų darbų.
Parodos akcentai
Pasak kolekcininko Rolando Valiūno, „Tartle“ steigėjo, apie vieną ar kitą šventąjį visi esame kažką girdėję, tačiau daugybės įdomesnių detalių nežinome. Pavyzdžiui, tarpukariu buvo nuspręsta, jog Lietuvą užsienyje reprezentuos Rūpintojėlio figūra. Nors būta ir kritikuojančių tokį sielvartingą pasirinkimą, tačiau galiausiai 1937 m. pasaulinėje Paryžiaus parodoje būtent ši figūra atkreipė visų dėmesį ir tapo to laiko Lietuvos simboliu. Pagal skulptoriaus Juozo Mikėno projektą sukurta ąžuolinė Rūpintojėlio skulptūra buvo beveik 3 m aukščio, jos nuotrauką galima pamatyti parodoje.
Kaip ir dešimtį Jėzaus Nazariečio atvaizdų, kurių prototipas – 1,90 m aukščio Jėzaus Nazariečio statula Šv. Petro ir Povilo bažnyčioje, kuri yra lankoma miestiečių bei miesto svečių.
„Bet ar žinote jos atsiradimo istoriją? – klausia R. Valiūnas. – Pirmiausia ji priklausė Sapiegų funduotai Vilniaus trinitorių Jėzaus Nazariečio bažnyčiai. Dar statant šventovę 1700 metais, Romos trinitoriai užsakė bei į Vilnių išsiuntė jos didžiajam altoriui skirtos statulos galvą ir rankas. Pats statulos korpusas buvo sukurtas jau Vilniuje. 1864 m. caro valdžiai uždarius Antakalnio trinitorių vienuolyną ir bažnyčią, Jėzaus Nazariečio statula buvo perkelta į gretimą Vilniaus Šv. Petro ir Povilo bažnyčią”.
Šiuolaikinės interpretacijos
Kuratorė E. Vanagaitė atkreipia dėmesį į liaudies meno ir profesionaliosios dailės sugretinimus – jie leidžia palyginti, „kaip tas pačias ikonografines temas perteikė savamoksliai liaudies meistrai ir kaip jas interpretavo ir vis dar interpretuoja profesionalūs dailininkai“.
Pasak menotyrininkės, išeivijos dailininkams Vytautui Ignui, Antanui Mončiui ar Pranui Domšaičiui liaudies dailės motyvai padėjo išryškinti lietuvišką tapatybę. Sovietmečiu dailininkai Albina Makūnaitė, Augustinas Savickas, Leopoldas Surgailis darbus religine tema kūrė „į stalčių“, jų neeksponavo viešai, nes dažnai juose išreiškė ne tik savo religines nuostatas, bet ir tam tikrą pasipriešinimą sovietinei ideologijai.
Šiuolaikinių menininkų Kazimiero Brazdžiūno, Viltės Čepulytės, Jono Gasiūno, Emilio Benedikto Šepučio žvilgsnis į krikščioniškuosius simbolius daugialypis – vaizdas matomas ir kaip galimybė eksperimentuoti, įžvelgiamas ir jau per amžius susiformavęs simbolinis svoris, ir galimybė tuos įvaizdžius desakralizuoti savo darbuose.
Parodoje eksponuojama per 150 kūrinių, jos pagrindas – „Tartle“ kolekcijos darbai, eksponatų parodai paskolino dr. Jaunius Gumbis, Ramutis Petniūnas, Skaidrė Urbonienė, Mindaugas Vanagas, aukciono namai „Ars Via“, MO muziejus, „The Rooster Gallery“.
Paroda „Vien šventieji“ veiks iki kitų metų gegužės.
