VŽ rekomenduoja: renginiai savaitgalį

Spalio 27 d. 18.30 val. Klaipėdos Žvejų rūmuose Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras parodys Broniaus Kutavičiaus (1932–2021) operą „Lokys“. 

Spektaklis skirtas prancūzų rašytojo Prospero Merimee, pagal kurio novelę „Lokis. Profesoriaus Wittembacho rankraštis“ buvo sukurta opera 220-osioms gimimo metinėms. 

„Man opera „Lokys“ – istorija, atskleidžianti tamsiąją žmogaus prigimtį, kalbanti apie tai, kiek žmogus pajėgus išlikti žmogumi. Pirmasis operos pastatymas pasakojo apie XIX a. antrąją pusę, o Klaipėdoje kuriamas siužetas tarsi nukelia į XX a. 3 dešimtmetį. Būtent XX a. pradžioje atsirado nauja meno rūšis – kinas, o menas pasuko modernizmo kryptimi“, – prieš operos premjerą pernai spalį sakė jos režisierius Gintaras Varnas. 

Norintiems pamatyti kritikų išgirtą „Lokį“, bet negalintiems nuvažiuoti iki Klaipėdos, – lapkričio 19 d. opera bus transliuojama tarptautinėje „Operavision.eu“ platformoje. 

Spalio 27 d. 19 val. Vilniuje, Menų spaustuvėje, šokio spektaklį „Match 3“ pristatys Vilma Pitrinaitė – šokėja, atlikėja, choreografė, Auksinio scenos kryžiaus laureatė. 

Lietuvoje ir Belgijoje kuriančios menininkės spektakliai nevengia aštrių socialinių temų, o pati menininkė pripažįsta, kad labiausiai nemėgsta abejingumo. 

„Spektaklio tema laboratorinė – apie konkurenciją gyvūnų, augalų pasaulyje ir sociume, dirbtinio intelekto fone. Man patinka galvoti apie tai, kad augalų pasaulyje konkurencijos nėra, tai tam tikra evoliucija, simbiozė, vykstanti tam, kad išliktų stipriausias, kad kas nors transformuotųsi. Tai galima pritaikyti ir žmonių pasauliui.  Beje, žodis „Match“ anglų kalboje turi daugybę reikšmių – varžybos, suderinamumas, degtukas – kartu su šokėjomis Sigita Juraškaite, Oksana Griaznova ir Agniete Lisičkinaite aptariame visas šias reikšmes“, – interviu prieš premjerą sakė V. Pitrinaitė. 

Spektaklį pristato kompanija „Be kompanijos“. Menų spaustuvės repertuaras – čia. 

Spalio 27 ir 28 d. 19 val. Lietuvos nacionaliniame dramos teatre – tarptautinio aktualios muzikos festivalio „Gaida“ viešnia Meredith Monk (JAV). 

Su M. Monk (balsas, klavišiniai instrumentai) muzikuos dvi ilgametės jos vokalinės grupės atlikėjos – Katie Geissinger (balsas) ir Allison Sniffin (balsas, smuikas, klavišiniai). 

Gyva legenda vadinama Meredith Monk savo gyvenimą paskyrė žmogaus balso potencialui tyrinėti, muzikos, performanso ir vizualiojo meno riboms plėsti. Lietuvos publika pirmąsyk gyvai ją išgirdo prieš 25-erius metus. Dabar paklausta, kokie įspūdžiai liko iš pirmosios viešnagės Vilniuje, atlikėja sako: 

„Buvo šalta, snigo. Prisimenu, tiek daug žmonių atėjo į koncertą, kad net sėdėjo ant scenos“.

Spalio 28 d. 21 val. Vilniuje, renginių erdvėje „Kablys+Kultūra“, koncertuos garsus vokiečių prodiuseris, kompozitorius ir konceptualaus meno kūrėjas Pantha Du Prince. 

Festivalio „Gaida“ kvietimu, elektroninės muzikos, minimalizmo, techno, house sferas jungiantis menininkas pristatys naujausią savo darbą „Garden Gaia“. 

Tą patį vakarą toje pačioje erdvėje Vytautas V. Jurgutis, žinomas lietuvių elektroninės muzikos kūrėjas, atliks savo naujausio kūrinio „Nanosonix“ pasaulinę premjerą. Autorius savo kompoziciją apibūdina kaip „garsinių nano dalelių integravimą į elektroninės muzikos pasaulį“. 

Aktualios muzikos festivalio „Gaida“ programa skelbiama čia. 

Spalio 28 d. 19 val. Kaune, kūrybos erdvėje P.A.R.A.K.A.S (Prancūzų g. 2), tarptautinės 14-osios Kauno bienalės „Artumo geografija“ uždarymo vakaras. 

Programoje – Viktoro Diawaros, vieno iš bienalės ambasadorių, akustinis koncertas, filmas „Samsara“ (2023, režisierius Lois Patino), konceptualiosios ir elektroninės muzikos kūrėjas ir prodiuseris SINUO.

Informacija apie besibaigiančios bienalės parodas, renginius bei registracija į juos – čia. 

Kauno bienalė baigiasi, tačiau jos renginiai – dar ne: Kauno paveikslų galerijoje (K. Donelaičio g. 16) tęsiasi Japonijos ir Lietuvos šiuolaikinės tekstilės meno paroda „Restart“. 

„Dabartis viskuo perpildyta, kupina netikrumo ir kažkas joje nuolat stringa. O jei taip: ar nereikėtų jos „perkrauti“, panašiai kaip programinės įrangos? Spustelėti „Restart“, uždaryti su klaidomis veikiančias mūsų gyvenimo programas ir atnaujinti požiūrius ir potyrius“, – klausia parodos „Restart“ kuratorės Keiko Kawashima, Odeta Žukauskienė ir Monika Žaltė. Šiuolaikinis tekstilės menas šįkart tekstilę siūlo tyrinėti kaip mediją.

Kauno paveikslų galerijoje pristatomuose kūriniuose tekstilė atsiskleidžia kaip visaapimanti „operacinė sistema“, kuri valdo visas gyvenimo programas. Kartu primenant, kad audimas yra viena seniausių technologijų, kuriai būdingas rituališkas kartojimas ir kartojimosi judesys. Tai pirminė „rašto“ medija, gyvavusi dar iki rašto, esanti arčiausiai žemės, kūno, daiktų, įsipynusi į gyvenamąjį gyvenimą. Ji savaime skatina prisiliesti prie pirminių materijų ir sugrįžti į laiką, kuomet dar nebuvo jokių medijų ir meno apibrėžčių, permąstant visus ryšius ir požiūrius.

Paroda veiks iki gruodžio 3 d. 

Visos Nacionaliniame M. K. Čiurlionio dailės muziejuje ir jo padaliniuose veikiančios parodos – čia. 

Spalio 28 d. Vilniaus automuziejus (Dariaus ir Girėno g. 2) šeimas ir gerų istorijų mėgėjus kviečia į „kitokią kelionę po muziejų“.

Nuo 12 val. bilietus įsigijusių muziejaus lankytojų laukia keturios nemokamos ekskursijos – gidai papasakos, kokį laišką garsieji gangsteriai Boni ir Klaidas parašė Henriui Fordui, kuo buvo ypatingas Al Kaponės automobilis, kas bendro tarp muziejuje eksponuojamo „Buick D54“ ir tragiško likimo prancūzų aktorės Mary Trentinjan, kokiu automobiliu ir kur pirmasis šalies prezidentas Antanas Smetona paskutinį kartą važiavo Lietuvoje, pasidalins garsių automobilių kūrėjų tamsiomis gyvenimo istorijomis. 

Muziejus žada skirsiantis dėmesio ir pirmojo Lietuvos baikerio bei nepriklausomos Lietuvos motociklininkų klubo pirmininko Antano Ilgausko „Harley Davidson“, istoriniam tarpukario „Wanderer“ motociklui bei kitiems ypatingiems eksponatams. 

Pokalbį su Automuziejaus steigėjais Alfredu Eitučiu ir jo sūnum Povilu galima paskaityti čia. 

Spalio 28 d. Klaipėdos kultūrų komunikacijų centras (KKKC, Didžioji Vandens g. 2) rengia Knygos meno festivalio forumą.

Pasak rengėjų, jis skirtas dalintis patirtimi, suteikti naudingos informacijos būsimiems ir esamiems leidėjams, paskatinti leidėjų ir dizainerių bendruomenės kūrimąsi bei naujų bendrų projektų atsiradimą. 

Iki lapkričio 12 d. KKKC vykstančiame Knygos meno festivalyje, be ekspozicijos, veikia ir kūrybinės dirbtuvės bei edukacijos. 

Be to, KKKC Parodų rūmuose veikia kelios parodos. Viena jų – „Jaunojo dizainerio prizas“, pristatanti 17 įdomiausių bei geriausių konkurso darbų. Plačiau apie Knygos meno festivalį ir parodas KKKC – čia.  

Spalio 28 ir 29 d. Vilniuje veikiantis Energetikos ir technikos muziejus (Rinktinės g. 2) kviečia į „Klimato savaitės 2023“ renginius. 

Programoje – diskusijos, interaktyvios veiklos, edukacijos, ekspozicijų lankymas, ekskursijos naujoje Virsmo salėje ir kt. 

Renginiai nemokami. Programa – čia. 

Spalio 29 d. 11 val. Vilniaus Gaono žydų istorijos muziejuje (Naugarduko g. 10) rengia konferenciją, skirtą sociologijos prof. Teodorui Šaninui (1930–2020), Vilniuje gimusiam pasaulinio masto mokslininkui, Izraelio nepriklausomybės kovų didvyriui. 

Konferencijoje dalyvaus T. Šanino našlė Šulamit Ramon-Šanin, bendražygiai, mokiniai, amžininkai Tomas Venclova, Galina Baranova, Aleksandras Archangelskis, Andrejus Zorinas ir kt.

Prof. T. Šanino gyvenimas buvo įspūdingas, dramatiškas, tragiškas. Sovietai vaikystėje jį su mama ištrėmė į Altajaus kraštą, tėvą – į Sverdlovską, o Vilniuje likusią sesutę ir senelį Paneriuose sunaikino naciai. Po Antrojo pasaulinio karo jis emigravo į Izraelį, tapo nepriklausomybės kovų didvyriu, baigė Hebrajų universitetą Jeruzalėje, Jungtinėje Karalystėje apgynė daktaro disertaciją ir tapo Mančesterio universiteto sociologijos profesoriumi. 

Parašė šimtus sociologijos, neformaliosios ekonomikos, agrarinės istorijos ir antropologijos darbų, kurie padarė perversmą šiose disciplinose. 10-ajame dešimtmetyje T. Šaninas įkūrė Maskvos aukštąją socialinių ir ekonominių mokslų mokyklą (MSSES), geriau žinomą kaip „Šaninka“. Mokyklos mokslo laipsnius patvirtino Mančesterio universitetas Jungtinėje Karalystėje.

Konferenciją rengia tarptautinis Teodoro Šanino fondas, 2023 m. įsteigtas Vilniuje mokslininko žmonos ir bičiulių iniciatyva. 

Anglų kalba vyksianti konferencija yra visiems atviras renginys. 

Iki spalio 29 d. Lietuvos miestų kino teatruose vyksta žmogaus teisių dokumentinio kino festivalis „Nepatogus kinas“. 

Šių metų festivalio naujiena – iki spalio 28 d. Radvilų rūmų muziejaus erdvėse vykstanti išplėstinės realybės programa „NK-Interactive“, ją sudaro virtualios realybės filmai, žaidimai, vaizdo instaliacijos, įvairios interaktyvios patirtys.  

„Nepatogaus kino“ filmų ir renginių programa skelbiama čia. 

VŽ primena: Lietuvos nacionalinio muziejaus (LNM) padalinyje, buvusioje XIX a. areštinėje (T. Kosciuškos g. 1), veikia paroda „Spąstai su centriniu šildymu“ pasakojanti apie gyvenimą Lietuvoje 1965–1993 metais. 

Parodos lankytojų laukia akistata su sovietine tikrove, kuri, tikisi jos rengėjai, padės suvokti, ką iš ano laikmečio perkeliame į savo gyvenseną šiandien ir ko vertėtų atsikratyti, o sykiu – tapti atsparesniems kaip visuomenei ir ugdyti kritinį mąstymą. 

Parodą rengęs LNM ir Lietuvos istorijos instituto kuratorių kolektyvas – menotyrininkas Ernestas Parulskis, istorikai doc. dr. Aurimas Švedas ir dr. Valdemaras Klumbys, literatūrologė prof. dr. Dalia Satkauskytė – Lietuvos sovietmečio istoriją pasirinko atskleisti per kasdienybės prizmę, kuri leistų lankytojams susitelkti į labiausiai ir tiesiogiai žmones veikusį sovietinės tikrovės lygmenį. 

Sovietmetį patyrę lankytojai parodoje turi progos paanalizuoti savo jausmus ir išgyvenimus, o jaunesnieji, šio laikotarpio jau nematę, – pabandyti įsivaizduoti sąlygas, kuriomis gyveno jų tėvai ir seneliai. 

Menotyrininko, vieno iš parodos kuratoriaus E. Parulskio tekstą apie šią parodą galima paskaityti čia. 

Lietuvos nacionalinio muziejaus padalinių parodos – čia. 

Valdovų rūmų muziejaus II maršrute, Atkurtų istorinių interjerų ekspozicijos erdvėje, eksponuojamas ypatingas, apie Lietuvos valdovo gyvenimą pasakojantis paveikslas „Gedimino laidotuvės“. 

Jo autorius – dailininkas Kazimieras Alchimavičius (Kazimierz Alchimowicz). Įspūdingo dydžio, 150 kg sveriantį paveikslą Vilniaus jubiliejaus proga Krokuvos nacionalinis muziejus paskolino Lietuvai. 

Pasak dailės istorikų, K. Alchimavičius tapė monumentalias neoromantines kompozicijas Lietuvos istorijos ir mitologijos temomis, Vilniaus apylinkių, Tatrų ir Pieninų kalnų peizažus, sukūrė paveikslų 1863 m. sukilimo ir tremties temomis, paveikslų ir sieninės tapybos kompozicijų bažnyčioms. Labiausiai jį išgarsino didelio formato paveikslai, vaizduojantys Lietuvos senovę, pagonybės laikų istoriją ir mitologiją („Milda“, „Gedimino laidotuvės“, „Lizdeika su dukterimi Pajauta ant Perkūno šventyklos griuvėsių“, „Margirio mirtis“ ir kt.), dėl to dažnai vadinamas „tapybos Adomu Mickevičiumi“.

Monumentali drobė „Gedimino laidotuvės“, paties dailininko padovanota anuomet besikūrusiam Krokuvos nacionaliniam muziejui, neretai laikoma vienu brandžiausių K. Alchimavičiaus darbų. 

Visos Valdovų rūmų muziejuje vykstančios parodos ir renginiai skelbiami čia. 

Vilniuje, Nacionalinėje dailės galerijoje (Konstitucijos pr. 22), veikia Šiuolaikinio meno centro ir lauko reklamos įmonės „JCDecaux Lietuva“ inicijuoto projekto „JCDecaux premija“ paroda „Mainais į amžius“. 

Atviro kvietimo konkursui šiemet buvo pateikta per 100 pradedančiųjų menininkų paraiškų. Kuratorės Kotryna Markevičiūtė ir Ona Juciūtė išrinko didesnį nei įprastą dalyvių skaičių ir parodoje pristato šešis menininkus – Joelį Aškinį, Tatą Frenkel, Sandrą Golubjevaitę, Urtę Janus, Mykolą Valantiną ir Miglę Vyčinaitę. Pasak kuratorių, atrinktos kūrinių idėjos lengvai formavo parodos viziją dėl tarpusavyje megzto įdomaus ryšio, kuriame įvairiai atsiskleidė skirtingos laiko patirtys.

„Šioje parodoje kūriniai kliūva vienas už kito, susitinka nebyliam dialogui, pažyra po NDG erdves ir įsiterpia į šalia esančią meno kolekciją“ – sako kuratorės. 

Pradedančiųjų menininkų kūrybą pristatančioje ekspozicijoje persipina folkloras, gandai, elektros energija, orų stebėjimas, kodavimas, metalo bei tirpių mineralų santykis, o meninių idėjų raiška skleidžiasi nuo skulptūros iki performanso.

Paroda veiks iki 2023 m. gruodžio 3 d. Daugiau informacijos čia. 

Visos Lietuvos nacionalinio dailės muziejaus ir jo padalinių parodos skelbiamos čia.