1. Pagrindinis
  2. Pomėgiai
2023-09-24 20:58
Gediminas Kulikauskas
Gediminas Kulikauskas

Grybavimas Lietuvoje prieš 100 metų: tos pačios bėdos, tos pačios baravykų kainos

Uogautojos Bigailių miške (Subačiaus vlsč., Panevėžio apskr.) susimoka mokestį girininkui. XX a. 3–4 deš. Povilo Šinskio / Panevėžio kraštotyros muziejaus nuotr.
Uogautojos Bigailių miške (Subačiaus vlsč., Panevėžio apskr.) susimoka mokestį girininkui. XX a. 3–4 deš. Povilo Šinskio / Panevėžio kraštotyros muziejaus nuotr.
Ką reiškė grybas lietuvio gyvenime prieš šimtmetį? Daug, o ypač tais laikais, kai griežtai prisilaikyta pasninkavimo papročių. Iš tiesų, stebėtinai daug dalykų išliko panašūs iki šių laikų, pavyzdžiui, jau prieš šimtą metų virė nuožmios diskusijos – pjauti ar rauti grybą, be atodairos buvo kertami miškai, beveik nepakito ir baravykų kaina.

XX a. pradžioje į grybus pirmiausia žiūrėta kaip į pasninko ir gavėnios valgį. Nenuostabu, kad lengviausiai pasninką ištverdavo dzūkai, nesunkiai pakeisdavę baravykais mėsą. Anot dzūko Petro Zalansko atsiminimų, jo kraštuose per gavėnią valgio netrūko: 

„Sekmadienį virdavo daug baravykų vieton mėsos. Grybus kaip išverda... baravykus smulkiai sukapoja, prideda svogūnų, pipirų ir aliejun iškepa. /.../ Pirmadienis, antradienis ir ketvirtadienis – kopūstai su baravykais...“

REKOMENDUOJAME

52795
130817
52791