VŽ rekomenduoja: renginiai savaitgalį

Iki liepos 22 d. Nidoje vyksta XXVII tarptautinis Thomo Manno festivalis. 

Europinę kultūrą skelbiantis ir skleidžiantis festivalis tradiciškai suskirstytas į muzikos, žodžio, kino ir dailės programas.
Plačiau apie Thomo Manno festivalį galima paskaityti čia, visa jo programa skelbiama čia.  

Liepos 14 d. Energetikos ir technikos muziejus grąžina Vilniaus skolą legendiniam „Lituanicos“ skrydžiui – minint jo 90-metį, ant muziejaus stogo, „nutūpė“ interaktyvi Stepono Dariaus ir Stasio Girėno lėktuvo kopija. 

Muziejaus lankytojai kviečiami lėktuvą užvesti patys ir patirti, kaip jautėsi drąsieji lakūnai, nedideliu „Bellanca CH-300 Pacemaker“ lėktuvu leidęsi į istorinį žygį per Atlantą.  

Steponas Darius ir Stasys Girėnas per Atlantą skrido modifikuotu lėktuvu „Bellanca CH-300 Pacemaker“. Prieš pakeitimus lėktuvas galėjo nuskristi tik 1.086 km, todėl transatlantiniam skrydžiui „Lituanicą“ reikėjo perdaryti. Buvo išimtos galinės sėdynės, vietoje jų sumontuoti papildomi degalų bakai (pilotai skrido atsirėmę į juos, o sėdėjo ant tepalų bako), variklis pakeistas į galingesnį, sparnai – į ilgesnius ir stipresnius, leidžiančius lėktuvui lengviau pakilti ir lėčiau nusileisti.

Prieš dešimtmetį, minint 80-ąsias skrydžio metines, buvo sukurta kinetinė skulptūra „Lituanica sparnas“. Projekto sumanytojai – fotomenininkas Saulius Paukštys ir architektas Valdas Ozarinskas (1961–2014), menotyrininkas Saulius Pilinkus. Ši „Lituanicos“ sparno kopija, prasidėjus muziejaus rekonstrukcijai, buvo perkelta į jo archyvą, o dabar grįžo į ekspoziciją. 

Be to, Energetikos ir technikos muziejuje atidaryta Lauryno J. Kamarausko fotografijų parodą „Tekstūriai“. 

L. J. Kamarauskas – garso dizaineris, muzikantas ir fotografas. Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje studijuoja garso dizaino specialybę, skaito paskaitas „Skalvijos“ kino akademijoje. Kuria muziką ir muzikines kompozicijas iš atmosferos garsų, šiuos tyrinėjimus savo kūriniuose naudoja muzikos grupė „Sraigės efektas“. 

14 d. 17 val. Klaipėdos kultūrų komunikacijų centro (KKKC) Parodų rūmuose (Didžioji Vandens g. 2) atidaroma Lietuvos dailininkų sąjungos Klaipėdos skyriaus organizuojamo tarptautinio formos meno festivalio FAKTAS-FORMA / FACT-FORM paroda „Susijungimas / Connection“.

Tarptautinis formos meno festivalis šiemet skiriamas Klaipėdos krašto prijungimo prie Lietuvos 100-mečiui. Todėl ir jo pagrindinė paroda „Susijungimas / Connection“ atspindi ryšius bei galimas sąsajas tarpusavyje, kurie užsimezga veikiant dėl vieno bendro tikslo – kūrybos. 

Formos ir formato meninis tyrimas yra ir edukacinė visuomenės informavimo strategija, siekianti atkreipti dėmesį į skulptūros, 3D meno studijų programas bei kūrybines praktikas Lietuvoje. Projektą kuruoja Neringa Poškutė-Jukumienė, projekto menotyrininkė Danguolė Ruškienė. 

PO „iškilmingos dalies“ Parodų rūmų kieme gros didžėjus Vitalijus Lipo. 

Paroda veiks iki 2023 m. rugpjūčio 13 d.

Liepos 14 ir 15 d. Zapyškyje, kultūros laive „Nemuno7“, – ritmingas savaitgalis. 

Kultūros laivą pamėgusių lankytojų ir klausytojų laukia serijos „Atviros tėkmės“ skambesiai: 

14 d. 20.30 val. – Gintautas Gascevičius-Ginc ir „Keista bjauri žuvis“.
15 d. 11.30 val. – Tamsaulė. Daugiau informacijos – čia. 

Liepos 15 d. Kaune, S. Dariaus ir S. Girėno aerodrome, – aviacijos šventė Stepono Dariaus ir Stasio Girėno skrydžio per Atlantą 90-mečiui paminėti. 

14 val. šventę atidarys Kauno pučiamųjų instrumentų orkestras „Ąžuolynas“, Marijampolės aeroklubo parašiutininkai ir akrobatinių skrydžių virtuozas Jurgis Kairys su savo programa. Parodomąją programą surengs ir Donatas Paužuolis, daugkartinis Lietuvos ir pasaulio aviamodelių čempionatų nugalėtojas. 

Ypatingas šventės svečias – kaunietis Aurimas Valujavičius, irkline valtimi įveikęs Atlanto vandenyną S. Dariaus ir S. Girėno garbei. 

Šventę 16.15 val. vainikuos akrobatinės grupės ANBO ir istorinio lėktuvo „Bellanca“, ultralengvųjų orlaivių, lėktuvo „Extra 300“, malūnsparnio CAVALON ir komandos „Iron Wolf Aerobatics“ pasirodymai. Į padangę kils ir svečiai iš užsienio – Suomijos „The Woikoski Safirs“ ir Čekijos „Flying Bulls Aerobatic Team“ pilotai.

Tradiciškai nuo Rotušės aikštės Kauno gatvėmis į S. Dariaus ir S. Girėno aerodromą atvažiuos motociklininkų paradas „Bike Show Kaunas 2023“, kolonai pasiekus šventės vietą, koncertuos roko grupė „Pelenai“.

Programa gali būti koreguojama atsižvelgiant į oro sąlygas ir kitus veiksnius, ji visa skelbiama čia. 

Žagarėje vyksta Vyšnių festivalis, tradiciškai kasmet organizuojamas trečiąjį liepos savaitgalį.

Šiemet Žagarė mini 825-ąjį miesto gimtadienį, tad Vyšnių festivalis tapo svarbiausia jo minėjimo švente. Festivalio programoje – koncertai, plenerai, parodos, kaliausių klubo veiklos. 

Vyšnių festivalio scenoje koncertuos Jessica Shy, Evgenya Redko, Inga Jankauskaitė, grupė „Colours of Bubbles“, DJ Jovani, Rūta MUR ir viena žymiausių, legendine vadinama Latvijos atlikėja Laima Vaikulė.

Nuo 2020 m. Žagarės vyšnių festivalio koncertai mokami, reginiuose apsilankyti galima įsigijus 5 Eur vertės Žagarės regioninio parko lankytojo bilietą. Surinktos lėšos šiemet bus skiriamos infrastruktūrai Žagarės regioninio parko rekreacinėje zonoje atnaujinti. Būtent šioje teritorijoje vyksta ir Vyšnių festivalio koncertai. 

Festivalio programa čia. 

Veisiejuose vyksta dzūkų kultūros festivalis „Čiulba ulba“. 

Kasmet dzūkų kultūros festivaliui „Čiulba ulba“ išrenkama ypatinga dzūkų asmenybė, kurios pėdomis keliaujama į jos gimtą ar gyventą kraštą. Ketvirtasis festivalis liepos 13–16 d. kviečia į ežerais garsų Veisiejų kraštą, kuriame bėgo rašytojo, poeto, eseisto, dramaturgo bei vertėjo Sigito Gedos vaikystė ir jaunystė. 

S. Gedos žodžiais „Palaimyci ciej, katriej paraina namo“ (versta iš lietuvių k. į dzūkų šnektą) festivalio rengėjai kviečia sugrįžti į tuštėjančius kaimus, o – galbūt – pirmą kartą aplankyti unikalų Dzūkijos kraštą. 

Septyniose festivalio erdvėse vyksta per 100 renginių ir įvairių veiklų, kviečiančių susitikti prieg laužuko, terp langų, Sigito krantėlin, žinių salukėn ir kitose vietose. Programa čia. 

Anykščiuose vyksta alternatyvios muzikos festivalis „Devilstone“, vadinamas ekstremalaus rokenrolo, muzikos ir menų kurortu. 

Šių metų programoje – 58 atlikėjai iš 18 šalių: nuo skandinaviško juodojo metalo iki krautroko iš Japonijos, nuo tamsios prancūzų elektronikos iki progresyvių garsų iš Baltijos šalių – keturiose festivalio scenose keturias dienas skamba nišinių žanrų muzika. 

Kabliukui praryti: festivalio metalo mekoje – didžiausioje ir sunkiausioje „Vakarų“ scenoje – melodingo death metalo vėliavnešiai iš Suomijos „Insomnium“, sunkiosios scenos atskalūnai iš Austrijos „Belphegor“, gotikos etalonu tituluojami vampyrai iš Portugalijos „Moonspell“, skandinaviško black metalo perliukas „Nordjevel“. 

Festivalio programa skelbiama čia. 

Kauno paveikslų galerijoje (K. Donelaičio g. 16) atidaryta paroda „Antanas Ingelevičius: kūrėjas ir miestas“.

Paroda „Antanas Ingelevičius: kūrėjas ir miestas“ – tai muziejinis tyrimas, vaizduotės pratimas, atviras klausimynas. Kokia iš tiesų buvo kūrėjo, fotografo Antano Ingelevičiaus (1892–1947?) asmenybė? Kodėl jis pasirinko fotografuoti XX a. 3–4 dešimtmečių Kauną kitaip nei kiti to laiko fotografai? Kodėl A. Ingelevičius taip ir nepakliuvo į Lietuvos fotografijos istoriją? Kaip jo darbai 1948 m. atsirado Vilniaus etnografinio muziejaus (dabar Lietuvos nacionalinis muziejus) saugyklose? 

Parodoje Antano Ingelevičiaus asmenybė ir gyvenimas tarsi dėlionė konstruojami iš paskirų fragmentų: istorinių kontekstų, archyvinių dokumentų, laiškų, prisiminimų ir kitų tekstų. Svarbiausiu dokumentu šiame tyrime tampa pačios fotografijos. Žiūrėdami į jas galime įsivaizduoti Antaną ir pabandyti suprasti žvilgsnį, kuriuo jis unikaliai matė ką tik laikinąja sostine tapusį ir iš naujo besikuriantį Kauną.

Parodos kuratoriai – Vitalija Jočytė, Agnė Taliūtė, Gytis Grižas, Vaida Sirvydaitė. 

Visos M. K. Čiurlionio muziejuje ir jo padaliniuose veikiančios parodos skelbiamos čia. 

Lietuvos nacionalinio muziejaus (LNM) padalinyje, buvusioje XIX a. areštinėje (T. Kosciuškos g. 1), veikianti paroda „Spąstai su centriniu šildymu“ pasakoja apie gyvenimą Lietuvoje 1965–1993 metais. 

Parodos lankytojų laukia akistata su sovietine tikrove, kuri, tikisi jos rengėjai, padės suvokti, ką iš ano laikmečio perkeliame į savo gyvenseną šiandien ir ko vertėtų atsikratyti, o sykiu – tapti atsparesniems kaip visuomenei ir ugdyti kritinį mąstymą. 

Parodą rengęs LNM ir Lietuvos istorijos instituto kuratorių kolektyvas – menotyrininkas Ernestas Parulskis, istorikai doc. dr. Aurimas Švedas ir dr. Valdemaras Klumbys, literatūrologė prof. dr. Dalia Satkauskytė – Lietuvos sovietmečio istoriją pasirinko atskleisti per kasdienybės prizmę, kuri leistų lankytojams susitelkti į labiausiai ir tiesiogiai žmones veikusį sovietinės tikrovės lygmenį. 

Sovietmetį patyrę lankytojai parodoje turės progos paanalizuoti savo jausmus ir išgyvenimus, o jaunesnieji, šio laikotarpio jau nematę, – pabandyti įsivaizduoti sąlygas, kuriomis gyveno jų tėvai ir seneliai. 

Menotyrininko, vieno iš parodos kuratoriaus E. Parulskio tekstą apie šią parodą galima paskaityti čia. 

Vilniuje, Valdovų rūmų muziejuje, atidaryta Raimondo Paknio fotografijų paroda „Laiko pėdsakai: sienos ir spalvos“.

Per du parodų centro aukštus eksponuojamoje parodoje – nuotraukos, kurias Raimondas Paknys fotografavo daugiau nei dešimtį metų. 2006–2021 m. jis kasmet po kelis kartus vykdavo į ekspedicijas po Ukrainą, Baltarusiją ir Lietuvą. Iki Rusijos plataus masto invazijos į Ukrainą jo fotografuotus objektus dar buvo galima apžiūrėti gyvai, dabar tai nebeįmanoma – jie sunkiai pasiekiami, o kai kurie – sunaikinti. 

Paroda buvo kuriama kaip Valdovų rūmų muziejaus erdvėms pritaikyta instaliacija – didelio formato fotografijos derintos prie muziejaus interjero proporcijų, neutrali salių spalva pasirinkta kaip ypač palankus fonas spalvotoms fotografijoms, padedantis subtiliai išryškinti jose užfiksuotų pastatų polichromijos i?vairovę.

Į parodos instaliaciją įtraukta Onutės Narbutaitės muzika. Raimondo Paknio fotografijų parodai kompozitorė pasiūlė oratorijos „Centones meae urbi“ (liet. „Skiautinys mano miestui“, 1997) fragmentus. Kaip anotacijoje rašo dailėtyrininkė Giedrė Jankevičiūtė, „Muzikinis dėmuo padeda žiūrovams atitrūkti, atsiriboti nuo esamo laiko ir persikelti į parodos autorių kuriamą estetinę erdvę, dar labiau priartindamas fotografo užfiksuotą realybę, užaštrindamas jos suvokimą. Kartu tai dviejų meninės kūrybos formų sampyna, nes tiek R. Paknio fotografijos, tiek O. Narbutaitės oratorija perteikia praeities buvimo dabartyje poreikį ir būtinumą, primindamos, kad pasinerti į praėjusį laiką neįmanoma, galima tik pamatyti, paliesti, pajusti jo fragmentus – vaizdo pėdsaką, vos girdimu šlamesiu virstantį garsą.“ 

Visos Valdovų rūmų muziejuje vykstančios parodos ir renginiai skelbiami čia.