S. Loznicos statomas spektaklis Valstybiniame jaunimo teatre artėja finišo link

Grandiozinės apimties, aštrias literatų, istorikų, sociologų bei kultūros tyrėjų diskusijas įžiebusį grožinės literatūros kūrinį apie praėjusio šimtmečio didžiausią žmonijos katastrofą Antrajame pasauliniame kare interpretuoja teatre debiutuojantis žinomas šiuolaikinio Europos kino kūrėjas, ukrainiečių režisierius Sergejus Loznica. 

Spektaklyje vaidina beveik trys dešimtys aktorių, pagrindinius vaidmenis kuria Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatas Dainius Gavenonis ir klaipėdietis aktorius Donatas Želvys. Spektakliui suburta solidi tarptautinė komanda: scenografijos dailininkas – Kirilas Šuvalovas, kostiumų dailininkė – Dorothee Roqueplo, kompozitorius – Algirdas Martinaitis, šviesų dailininkė – Katarzyna Luszczyk, garsų dizaineris – Vladimiras Golovnitskis.

Apie Lietuvos kultūros visuomenę supriešinusį S. Loznicos Jaunimo teatre statomą spektaklį „Verslo klasėje“ rašė Darius Tarasevičius, tekstą galima rasti čia. 

2006 m. prancūzų kalba išleistas J. Littello istorinis romanas „Gero linkinčiosios“ (pranc. Les Bienveillantes) sukrėtė pasaulį. Abejingų nepaliko rašymo apie Antrąjį pasaulinį karą stilius ir specifinis istorijos pasakojimas. Nepaisant milžiniškos apimties (arti 1.000 psl.), J. Littello romanas tapo bestseleriu ir atnešė jo autoriui prestižinę Gonkūrų premiją, buvo apdovanotas Prancūzijos akademijos didžiuoju prizu, išverstas į anglų, vokiečių, ispanų, italų, portugalų, hebrajų, rusų, lenkų, švedų, norvegų, suomių, ukrainiečių ir daugelį kitų pasaulio kalbų. Pasaulinė kritika pažymėjo J. Littello romano „absoliutų istorinį tikslumą“, o britų „The Times“ pavadino jį „didžiu literatūriniu reiškiniu, kurį skaitytojai ir tyrinėtojai analizuos dešimtmečius“, ir įtraukė tarp penkių reikšmingiausių meno kūrinių apie II pasaulinį karą.

Ruošdamasis rašyti šį romaną, J. Littellas ne vienus metus praleido Vokietijos, Ukrainos, Rusijos ir Lenkijos archyvuose, rėmėsi studijomis apie holokaustą bei asmenine karo patirtimi, kurią įgijo dalyvaudamas humanitarinėse misijose Čečėnijoje, Bosnijoje, Afganistane ir Demokratinėje Kongo respublikoje. 

„Gero linkinčiosios“ – tai bandymas naujai pažvelgti į holokaustą ir nacistinės Vokietijos nusikaltimus, atsisakant nusistovėjusių stereotipų ir Antrojo pasaulinio karo istoriją pasakojant ne karo nusikaltimų aukų lūpomis, o iš budelio, tiesioginio nusikaltimų dalyvio ir vykdytojo, perspektyvos.

Ieškodamas savo rakto į J. Littello romaną ir svarstydamas apie jo pastatymo aktualumą, S. Loznica teigia: 

„Galiausiai atėjo laikas įsisąmoninti vieną fundamentaliai svarbų klausimą. Supraskime, kad šiuo metu vykstantis karas yra tąsa to paties Antrojo pasaulinio karo, apie kurį mes čia, mūsų regione, nedaug tesvarstėme ir apskritai neperžiūrėjome. Dėl skirtingų priežasčių. Reikalas tas, kad, praėjus Niurnbergo procesui ir pasmerkus totalitarinį Trečiojo reicho režimą, teisiančiųjų gretose, tarp nugalėtojų aljanso šalių buvo ir Tarybų Sąjunga, kuri pati buvo valdoma tokio paties totalitarinio režimo. Dėl politinių priežasčių, Stalino svarbos ir gebėjimų visi su karo pradžia ir sovietų nusikaltimais susiję klausimai peržiūrėti nebuvo. Tai nereiškia, kad jų nebuvo, ir tai nereiškia, kad jie nepasikartos ateityje. Totalitarinis režimas toliau egzistuoja, jis pasklido po tas teritorijas, kurias jam pavyko užgrobti – įskaitant ir Rytų Europos šalis. Todėl žinant, kad istorijos egzistavimas nėra momentinis, kad istorijos šaknys siekia giliai ir kai kurie procesai, kurie buvo įšaldyti, būtinai vėl pasireikš, visa tai, kas vyksta šiandien, nė trupučio nestebina“.

Parengta pagal Valstybinio jaunimo teatro informaciją.