S. Loznicos scenarijaus aistros politiniame teatre

Neslėpsiu, turiu savo kompiuteryje ukrainiečių režisieriaus Sergejaus Loznicos Jaunimo teatre kuriamo spektaklio pagal Jonathano Littello romaną „Eumenidės“ inscenizacijos juodraštį. Smalsumo genas nugalėjo, todėl šiek tiek pasistengiau ir perskaičiau teatro kūrėjų bendruomenę ir kultūros politikus supriešinusį scenarijų, kuris mane pasiekė kiek kitokiu darbiniu pavadinimu, nei rašo LRT. Bet teksto autentiškumu neabejoju.

Taip pat neabejoju, kad cituoti šio teksto negaliu, ne vien dėl autorių teisių, bet ir todėl, kad tai yra darbo priemonė, kuri vystosi ir keičiasi, ir tik vienintelis S. Loznica bei spektaklio kūrėjai galbūt žino, kaip jis pasikeis. Nors gal ir nežino.

Ukrainiečiai neapsidžiaugs

Apie turinį parašysiu tik vienintelę pastabą. Taip, mano turimas tekstas labai nemalonus ukrainiečiams – nesakyčiau, kad yra antiukrainietiškas, nes negalime ir neturime teisės literatūros kūriniui priskirti aiškiai politinio įvertinimo. Bet, iš tiesų, inscenizacijoje brutaliai kalbama apie neva ukrainiečių veiksmus, apie jų kraugeriškumą (tikriausiai čia tas žodis tiks) persekiojant žydus ir apie jų valstybingumo didvyrių, tokių kaip Stepanas Bandera, nešlovingą veiklą.