VŽ rekomenduoja: renginiai savaitgalį
Kaune tęsiasi tarptautinis scenos menų festivalis „ConTempo“.
Pasak rengėjų, 2022-ųjų „ConTempo“ programoje „laukia įspūdingiausi projektai festivalio istorijoje“. Vietoje scenos – upė arba 12-os metrų aukščio metalinė cilindro formos arena. Programą pildo kraštovaizdžio opera, ore pakibę atlikėjai ir ankstesnių metų favoritai.
Festivalio programoje – daugiau nei 140 pasirodymų. Tarp jų: garsaus prancūzų šiuolaikinio cirko menininko Boriso Gibé filosofiškas spektaklis „L’absolu“, Nyderlandų garso menininkų Jeroeno Strijboso ir Robo van Rijswijko kraštovaizdžio opera „Signal“, sukurta specialiai Kauno rajono apylinkėms, šiuolaikinio šokio projektas „Tribune // Dance yourself!“ – dviejų kultūros sostinių, Kauno ir Esch-sur-Alzette, premjera.
„Smaragdo kelio“ objektai Kauno rajone
VŽ primena apie viešo meno objektų maršrutą „Smaragdo kelias“ Kauno rajone, kuriame – pastarųjų metų Lietuvos ir užsienio menininkų kūriniai – skulptūros, instaliacijos, šiuolaikinio meno kūriniai ir senoji technika, paversta į meno galeriją ar gastronomijos centrą. Gamtoje, miestelių skveruose ir įvairiose netikėtose erdvėse galima rasti apie 50 po visą Kauno rajoną išsibarsčiusių objektų.
Vasara – puikus metas aplankyti turiningą maršrutą, jis skelbiamas čia.
Nidoje tęsiasis džiazo festivalis „Nida jazz maratonas“.
Rugpjūčio 5 dienos koncertas 21 val. prasidės ant Urbo kalno prie švyturio, festivalio programa skelbiama čia.
Rugpjūčio 5 d. keliose Vilniaus vietose vyks muzikos festivalis „Laikas eina per miestą”, jį rengia „Radio Vilnius” ir „gallery 1986”.
Festivalio programa padalinta į dvi dalis. Šiuolaikinio meno centro skulptūrų kieme vyks nemokama programa: savo muzikos rinkiniais dalinsis „Radio Vilnius” rezidentai Gris Futuro ir Visvaldas Morkevičius, o vakarą užbaigs muzikinė grupė „Merope“. Naktinė festivalio dalis kelsis į „gallery 1986”, kur gros Valentina Magaletti, Nik Colk Void ir Gediminas Žygus, jiems akomponuos didžėjai Isla to Isla ir Manfredas.
Informacija apie festivalį „Laikas eina per miestą” — „Radio Vilnius” „Facebook“ paskyroje.
Rugpjūčio 5 d. 19.30 val. Kintų didžiojoje bažnyčioje – Kintų muzikos festivalio koncertas.
Šiuolaikinės muzikos ansamblis „Synaesthesis“ kviečia į „trijų dalių jaudinančią kelionę garsu“ – G. Grisey‘aus kūrinį „Vortex Temporum“. Šiam veržliam kolektyvui svarbus ne tik kokybiškas garsas, bet ir erdvė, šviesa, judesys ar naratyvas – visa tai, kas atliekamai muzikai suteikia daugiamatę perspektyvą ir naikina žanrų ribas.
Į festivalį šiemet sugrįžta publikos pamiltas
Rugpjūčio 7 d. 20 val. toje pačioje erdvėje – publikos pamiltas Naujų idėjų kamerinis orkestras NIKO (vad. Gediminas Gelgotas) rengia koncertą „Muzikos galia“. NIKO ypač žinomas tuo, kad savo pasirodymuose integruoja kitas menų formas – minimalistinę choreografiją, vizualizacijas, dizainą, taip sukurdamas unikalią atlikimo koncepciją.
Rugpjūčio 5, 6 d. Klaipėdos festivalis atsisveikins įspūdinguoju su R. Wagnerio operos „Skrajojantis olandas“ pastatymu senajame Klaipėdos elinge.
Vokiečių kompozitorius Richardas Wagneris, pats XIX a. ketvirtame dešimtmetyje lankęsis Klaipėdoje ir dirigavęs Klaipėdos miesto teatre, sukūrė operą „Skrajojantis olandas“ įkvėptas audringos Baltijos jūros ir jos pakrančių kraštovaizdžio.
Tad nenuostabu, jog 2020-ųjų vasarą Klaipėdos gimtadieniui (rugpjūčio 1-ąją) pristatytas Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro operos spektaklis senajame Klaipėdos elinge ant Kuršių marių kranto natūraliai įsiliejo į aplinką, o spektaklis ėmė traukti Europos publiką.
Ypatingą reginį Klaipėdoje sukūrė dirigentas Modestas Pitrėnas, koncepcijos autorius ir režisierius Dalius Abaris, režisierius Gediminas Šeduikis, scenografė Sigita Šimkūnaitė, kostiumų ir grimo dailininkė Sandra Straukaitė, choreografas Aurelijus Liškauskas, chormeisteris Vladimiras Konstantinovas, šviesų dailininkas Andrius Stasiulis.
Rugpjūčio 5 ir 7 d. Vilniuje, kultūros komplekse SODAS 2123 prasideda projektas „Blossom“ – kūrybinių edukacinių dirbtuvių serija su ekskursijomis, seminaru ir performansu.
Iki metų pabaigos truksiantis projektas pakvies į 20 atvirų ir nemokamų edukacinių renginių.
Rugpjūčio 5 d. 17–19 val. programą pradės pirmosios „Animatest“ serijos dirbtuvės. Jų metu bus galima sužinoti, kas yra animacija, kokius animacijos principus ir technikas pasitelkia kūrėjai. Dalyviai išbandys savo jėgas įvairiose srityse – nuo tradicinės animacijos iki animacijos virtualioje realybėje.
Rrgistracija į dirbtuves čia.
Rugpjūčio 7 d. 13–16 val. – didelio formato fotografijos įvadas. Vytauto Juozėno dirbtuvėse renginio dalyviai susipažins su šviesa ir būdais ją fokusuoti į fotografinę plokštumą, įgis žinių apie didelio formato fotoaparatus, apsilankys eksperimentinio kino / fotografijos laboratorijoje „Sponge studio“, išbandys skirtingus ryškinimo būdus, sužinos apie fotopopierių kaip tiesioginį pozityvą.
VERSLO TRIBŪNA
Lietuvoje sukurtas dirbtiniu intelektu grįstas terapinis rankų drebulio mažinimo prietaisas tūkstančiams Parkinsono ligos ir esencialinio tremoro pacientų visame pasaulyje gali atverti kelią į patogesnį ir lengvesnį gyvenimą. Inovaciją sukūręs lietuviškas startuolis „Vilimed“ vis plačiau praveria duris į JAV, Australijos ir Europos šalių rinkas. Tą daryti jam padeda ne tik unikalus produktas, bet ir jauni specialistai, kurie prie įmonės prisijungė padedant Inovacijų agentūros programai „Sparnai“.
Visoje Europoje yra taikomas išplėstinės gamintojo atsakomybės principas, kurio esmė – atsakomybė už tam tikrų produktų visą gyvavimo ciklą, įskaitant jiems tapus atliekomis po vartojimo. Įprastai principas taikomas griežtai laikantis ES reikalavimų, apibrėžiamų reglamentuose ar direktyvose ir perkeltų į Lietuvos teisinę bazę.
Investicinė sąskaita, startavusi šių metų pradžioje, turėjo paskatinti gyventojus investuoti savarankiškai. Į investicinę sąskaitą dairosi ir dalis šiuo metu kaupiančiųjų II pakopos pensijų fonduose. Juos gundo galimybės II pakopos pensijų fondų lėšas investuoti savarankiškai. Ekspertai sutinka, kad investicinė sąskaita ėmė judinti lietuvius žengti į investicijų pasaulį, tačiau abejoja, kad tai taps alternatyva kaupti II pakopos pensijų fonduose.
Didžiausius kiekius žaislų „nuperka“ Kalėdų senelis. O padėti jam įgyvendinti vaikų norus ir svajones ruošiamasi gerokai anksčiau, bent jau prieš pusmetį ar net metus. Tuo metu parduotuvių atstovai keliauja po parodas, kad atsirinktų ir užsakytų geidžiamiausių, populiariausių ar mėgstamiausių vaikų žaislų.
Rugpjūčio 5–7 d. Rumšiškėse, Lietuvos liaudies buities muziejaus teritorijoje, – festivalis „Granatos Live 2022“.
Rugpjūčio pirmąjį savaitgalį Lietuvos liaudies buities muziejuje vyksiančiame festivalyje „Granatos Live“ pasirodys britų dainininkė Anne-Marie, olandų didžėjus Sam Feldt, švedų popžvaigždė Zara Larsson, britai didžėjus Jonas Blue, šokių muzikos atlikėja Becky Hill, australas reperis Masked Wolf, taip pat Lietuvos scenos žvaigždės Donatas Montvydas, Justinas Jarutis, Jessica Shy, Vaidas Baumila, Beissoul & Einius ir daug kitų.
Festivalio programa čia.
Rugpjūčio 6 d. Rupkalvių kaime, Šilutės rajone, vyks Nacionalinis šienpjovių čempionatas.
Kodėl neužsukus, jei tektų važiuoti pro šalį. Šienpjovių čempionate planuoja dalyvauti 47 šienpjoviai, iš jų – 14 moterų. Šienpjovių geografija plati – jie atvyks iš Šilutės, Klaipėdos, Plungės, Biržų, Alytaus, Vilniaus. Dalis jų varžysis komandinėje rungtyje po du šienpjovius, kurių tikslas – kuo greičiau ir kokybiškiau nušienauti nustatytą 3 m pločio (2 pradalgės) ir 100 m ilgio plotą.
Šienpjovių čempionato organizatoriai siūlo pakeliauti Mažosios Lietuvos maršrutu. Jame išskirti septyni Pamario krašto gamtą ir kultūrą atskleidžiantys objektai: Žalgirių kaimas, Aukštumalos pelkė, Tulkiaragės pažintinis takas, Mingės kaimas, Šilutės Hugo Šojaus muziejus, Šilutės sekretai ir tuo pat metu vykstantis Rusnės festivalis.
Čempionato programa skelbiama čia, maršrutas po Mažąją Lietuvą čia.
Vilniaus muziejuje (Vokiečių g. 6) veikia paroda „Apie patogumą ir grožį: pokyčiai vilniečių namuose 1870–1918 metais“.
Turbūt vandentiekį šiandien laikome duotybe, o kaip verstumėmės be kanalizacijos net pagalvoti baisu. Visgi nemažai patogumų, be kurių mes sunkiai įsivaizduotume savo buitį, vilniečių būstuose atsirado tik prieš šimtą metų, XIX–XX a. sandūroje. Būsto pokyčiai būtent šiuo laikotarpiu ir pristatomi naujoje Vilniaus muziejaus parodoje.
Vilniečių būsto patogumus ir grožius parodai rinko solidi kuratorių komanda – menotyrininkės Dalia Klajumienė ir Eglė Bagušinskaitė bei istorikė Aelita Ambrulevičiūtė, rašoma muziejaus pranešime.
