Tos 2020-ųjų knygos, kurias verta

Leidėjų išgąstį ir pavasarines kalbas prisimenu puikiai ir džiaugiuosi, kad jos nevirto tiesa – gerų knygų 2020 m. netrūko, nors jas skaityti, bent jau triūsiantiems literatūros lauke, buvo kaip niekada sunku.

Neatsitiktinai pernai daug kalbėta apie Šecherezadą, gyvybę gelbstinčius pasakojimus ir laiko patikrintą literatūrą, empatiškiems skaitytojams siūlant, užuot pasinėrus į naujas knygas, grįžti prie tekstų, kurių skaitymas teikia ramybės ir vilties. Tos, kurią dovanoja vis rečiau asmeniškumų užplūstoje dabarties literatūroje sutinkamas jautrusis pasakotojas, apie kurio galią matyti viską savo Nobelio paskaitoje rašė lenkų rašytoja Olga Tokarczuk.