„Vyno dienose“ paskelbti geriausi Lietuvos vyndariai
Pirmiausiai reiktų pradėti nuo to, kad, pasak Arūno Starkaus, Lietuviško vyno čempionato komisaro, Lietuvos someljė asociacijos (LSA) rengiamam čempionatui šiemet buvo pateikta kaip niekada daug baltojo, rožinio, raudonojo vynuogių vyno, midaus, sidro ir vyno, padaryto iš anksčiau retai naudotų šermukšnių, pavyzdžiui, medlievos ar šilauogių.
Kalbant apie konkrečius skaičius, – vertinimo komisijai, kurią sudarė someljė ir vyno ekspertai, buvo pateikta 70 lietuviškų vynuogių vynų, 26 midūs, 14 sidrų ir obuolių vynų bei per 60 vynų iš vaisių, uogų, kitų augalų. Anot Armino Darasevičiaus, LSA prezidento, iki aukso medalio vynams pritrūko balų, tačiau sidabro ir bronzos medalininkų nemažai.
Favoritas – baltasis
Pasak Arūno Starkaus, akivaizdus favoritas šiemet buvo baltasis vynuogių vynas. Baltųjų vynų kategorijoje pateikta ir daugiausia vynų – 34; baltieji vynai pelnė devynis sidabro medalius – daugiausia iš visų čempionato kategorijų, o tai „rodo, kad vyndariai tiki baltųjų vynuogių ateitimi“.
embedgallery::https://foto.vz.lt/embed/1974?placement=
Geriausiai čempionate buvo įvertinti Andriaus Diliauto, vieno didžiausių vynuogių augintojo Lietuvoje ir Ilzenbergo dvaro vyndario, daryti saldus ir pusiau saldus vynuogių vynai bei natūraliai putojantis vynuogių vynas. O jo pagamintas ledo vynas „liko per plauką nuo aukso medalio“.
Rasa Šoliūnė (Molėtų rajonas) padarė geriausią sausą baltųjų vynuogių vyną.
Dažniausiai minimos vynuogių veislės, iš kurių gaminami lietuviški baltieji, – „Solaris“ ir „Varduva“. Anot A. Starkaus, kitos vertos stebėti Lietuvoje auginamos veislės – „Siegerrebe“, „Adalmina“, „Amberlina“, „La Crescent“, „Frontenac Blanc“.
„Būtina paminėti lietuviškos „Varduvos“ vynuogių veislės vynus. 2022 m. Lietuviško vyno čempionate tai buvo sėkmingiausia baltųjų vynuogių veislė“, – vyndarių apdovanojimo ceremonijoje sakė A. Starkus.
Anot čempionato komisaro, 2023-aisiais vertinimo komisija gavo ragauti įvairių šios vynuogės variacijų. Pavyzdžiui, „Uždraustas sodas“ čempionatui įregistravo keturis „Varduvos“ vynus. Visi jie – 11,5%, visi sausi, tačiau labai skirtingo skonio ir aromato. Du vynai įvertinti sidabro medaliais– patys gaiviausi, kvepiantys neprinokusiais kaulavaisiais, agrastais, citrinomis, gėlėmis. Jie priminė Luaros slėnio „Sauvignon Blanc“ vynus.
Rožinis vynas
Pasak čempionato rengėjų, rožinio vyno pateikė 11 vyndarių. Du sidabro medalius pasidalijo skirtingo stiliaus vynai – iš lietuviškų „Monikos“ vynuogių Rokiškyje padarytas „Roksalos“ 2022 m. derliaus rožinis ir „Medos winery“ iš „Cabernet Cantor“ ir „Solaris“.
Geriausiu pusiau sausu rožiniu išrinktas lietuviškų veislių „Varduva“ ir „Monika“ vynas, kurį padarė Domas Mackus.
Sidabro ir bronzos medaliais buvo įvertinti 7 rožiniai vynai.
Raudonieji – vyndariams iššūkis
Iš čempionatui pateiktų 23 raudonųjų vynų tik pusė – 12, pelnė medalius. Visi medaliai – bronzos, sidabro negavo nė vienas, reziumuoja A. Starkus. Pasak jo, dažniausiai vardijami šių vynų trūkumai: trūksta aromatų švarumo, vaisiškumo, koncentracijos, žali taninai, trumpas poskonis.
Tarp medalininkų dažniausiai minimi vynai, padaryti iš „Marechal Foch“ ir „Leon Millot“ vynuogių, vis tik geriausiu sausuoju vynu tapo iš lietuviškos veislės „Juodupė“ „R&D šeimos vyninėje“ padarytas vynas.
Geriausią saldų raudonąjį padarė Valdas Šalaševičius.
„Ernesto vyninė“ iš Kėdainių rajono nustebino geriausiu pusiau sausu vynu „Turan 2019“ bei puikiai subrendusiu 2018 m. „Leon Millot“.
„Padaryti vyną, kuris išsilaiko butelyje 5 metus – meistriškumo požymis, reiškiantis, kad Lietuvos vyndariai turi vis daugiau įgūdžių gaminti kokybišką vynuogių vyną, tačiau vėsiame klimate gaminti raudonąjį – vis dar iššūkis,“ – komentavo čempionato vertintojai.
Svarbios ir uogos
Vaisių, uogų, augalų vyno kategorijoje veislių pavadinimų gerokai mažiau. Nebent reiktų išskirti antaninius obuolius, iš kurių Ramūno Gerbutavičiaus pagamintas sausas sidras pripažintas geriausiu.
Pažymėtini du „Riešės krašto vynas“ sidrai su kriaušėmis, pelnę „Geriausiojo“ titulą saldaus ir pusiau saldaus kategorijose. Dainiaus Matulevičiaus vyninė puikuosis ir kaip geriausio pusiau saldaus vyšnių vyno gamintoja.
Du medalius pelnė daugeliui jau gerai žinoma „Ilzenberg“ vyninė: už obuolių ledo vyną bei už saldų vyšnių vyną; „RK vynas“ apdovanoti už geriausią pusiau saldų rabarbarų vyną ir geriausią svarainių vyną, o „Roksala“ už geriausią putojantį rabarbarų vyną ir geriausią sausą obuolių vyną.
Tuo tarpu „Geri metai, „Prūsijos vynas“, J.E. Kaubriai, „Miella“, Renolda Stepanauskaitė – Kubilienė, „Labora“, „Vyno kerai“, Rolandas Šimkus, Valdas Šalaševičius, Vidas Skrinskas gaus po vieną Geriausiojo įvertinimą už šilauogių, aronijų, agrastų, aviečių, juodųjų serbentų, šermukšnių ir kitų vaisių, uogų ir augalų vynus.
VERSLO TRIBŪNA
Vilnius siekia tapti greičiausia bei draugiškiausia miesto technologijų testavimo vieta Europoje ir kartu su vietos proptech bendruomene jau kviečia Lietuvos bei užsienio startuolius realiomis sąlygomis išbandyti savo kuriamas inovacijas viešose ir privačiose erdvėse.
Vienas iš didžiausių rūpesčių besiruošiant didžiosioms metų šventėms – pasirūpinti, kuo nudžiuginti artimą žmogų ar bičiulį, kaip dar išradingiau papuošti namus. Tad dovanų ir papuošimų paieškai tenka skirti nemažai laiko. Vieniems tai malonumas, kitiems – iššūkis. Daugiau kaip ketvirčio amžiaus kalėdinės prekybos patirtį sukaupę mažmeninės prekybos tinklo „Norfa“ specialistai turi ką pasiūlyti ir vieniems, ir kitiems: parduotuvėse platus ir vaikiškų žaislų, ir įvairių dovanų vyrams bei moterims, o taip pat papuošimų ir šventinių aksesuarų pasirinkimas.
Po COVID-19 pandemijos pasaulinė medienos pramonė patyrė reikšmingų pokyčių – brango žaliavos, o gaminių maržos smarkiai sumažėjo. Medienos rinkos pokyčiai Lietuvos UAB „LTF Group“ paskatino strateginiams pokyčiams. Ilgus metus gaminusi konstrukcinę ir kalibruotą medieną, bendrovė nusprendė žengti į aukštesnės pridėtinės vertės segmentą ir pradėjo gaminti termiškai modifikuotą medieną (termomedieną).
Konkurencingoje rinkoje laimi tie, kurie yra matomi – matomi ten, kur laiką leidžia potencialūs klientai. „2go“ lauko ekranų tinklas – tai visose trijose Baltijos šalyse veikianti reklamos platforma, siūlanti lauko ekranus Lietuvos, Latvijos ir Estijos miestuose. Laikas būti matomam – „2go“ siūlomi lauko ekranai suteikia galimybę išsiskirti, transliuoti ryškią reklamos žinutę ir pasiekti didelę auditoriją.
Rekordiškai daug midaus
Pasak A. Darasevičiaus, šiemet čempionatui pristatyta rekordiškai daug – net 26 midūs. Saldaus midaus kategorijoje geriausiu pripažintas „Dainijos“ (Dainiaus Noreikos) midus pagamintas tik iš miško medaus.
Kiti midaus gamintojai papildomai naudoja žolynus, vynuogių sultis, agrastus, avietes, spanguoles, šermukšnius, pipirmėtes, aronijas, riešutus, kadagio uogas, kanapes, agurkus ir kitokius netikėtus priedus.
„Šušvės midus“ su vyšniomis gavo antrą Geriausio saldaus midaus titulą.
Geriausiai įvertintas čempionato gėrimas – pusiau saldus „Liquid Bloom“ midus bočetas padarytas naudojant rūkytą salyklą, grikių medų, aronijas ir obuolių sultis. Jo autorius – Domas Vyšniauskas.
Bočetas – midaus rūšis, gaminama iš karamelizuoto medaus.
