„Vilnius Art Street“ renginių seriją tęsia paroda „Barokas ir betonas“

Publikuota: 2015-08-26
Atnaujinta 2015-08-27 12:32
Liudas Parulskis, „B&B Aušros vartai“.
Liudas Parulskis, „B&B Aušros vartai“.

Rugpjūčio 26 d. vakarą Vilniaus fotografijos galerijoje (Stiklių g. 4, Vilnius (įėjimas iš Didžiosios g. pusės) atidaryta menininko Liudo Parulskio paroda „Barokas ir betonas“. Ši paroda – „Vilnius Street Art“ festivalio dalis.

Pasak parodos kuratorės Laimos Kreivytės, Vilnius nuo seno yra dailininkų ir fotografų įkvėpimo šaltinis bei kūrybos objektas. Dabartinis miesto vaizdas sudarytas iš daugybės kultūrinių sluoksnių ir atminty užfiksuotų subjektyvių vizijų. Barokinės šviesos pervertas Jano Bułhako Vilnius, karo suniokotas Sofijos Urbanavičiūtės-Subačiuvienės Vilnius, sovietmečio stokos įelektrintas Algimanto Kunčiaus ir archyvinis Antano Sutkaus Vilnius, dviračio fotografuotas Gintauto Trimako Vilnius. Liudo Parulskio projektas kviečia pažvelgti į Vilniaus vaizdus kaip į miesto savivokos žemėlapius. Tai miesto kaitos ne tik fizinėje, bet ir virtualioje erdvėje kronikos, kuriose dokumentika derinama su fikcija, istorijos rašymas – su praeities ištrynimu arba ateities projektavimu utopinio realizmo stiliumi.

Liudo Parulskio projektą galima pavadinti vizualiniu miesto metatyrimu. Ne fiksavimu ir analizavimu, bet būtent miesto savivokos, savivaizdžio (de)konstravimu. Tai miestas, egzistuojantis ne tik konkrečioje erdvėje ir laike, bet ir meno kūrinių semantiniame lauke. O taip pat sapnuose ir vizijose – juk Vilnius gimė Gedimino sapne, todėl transformacija ir metafora įrašyta miesto genetiniame kode. Paradoksalus architektūros ir fotografijos santykis Liudo Parulskio darbuose aktualizuoja kūrybinės vaizduotės reikšmę. Architektūros studijas baigęs menininkas kuria pastatus-kentaurus, į barokinių statinių formą įmontuodamas daugiaaukščių fragmentus arba atvirkščiai – standartinę stambiaplokštę architektūrą padabindamas barokiniu dekoru. Tokios konceptualios miesto dėlionės išryškina skirtingus laiko modalumus, architektūros ir ideologijos sąveiką. Tai fizinio ir virtualaus urbanistinio peizažo transformacijos, aktyvinančios žiūrėjimo ir mąstymo procesą.

Skatina pažiūrėti kitaip

„Nepadarytas Vilnius“ – taip autorius apibūdina savo darbus. Nepadarytas – nes jokio miesto niekada negalima „padaryti“ iki galo. Kol jis gyvas, vyksta nuolatinė kaita – miesto vizijos gali tapti ateities realybe, o dabartis – falsifikuoti praeitį. Todėl tai ne tik miesto, bet ir žvilgsnio (kuriančio ir griaunančio) analizė, mentaliteto kaitos atspindžiai. Kokias reikšmes suteikiame svarbiems pastatams, kas atsitinka, kai jie išnyksta arba jų vietoje atsiranda kiti? Liudo Parulskio fotomontažai (ir jų negatyvai – kai pastatai ne įrašomi, o ištrinami) vizualizuoja ne tik Vilniaus architektūrines transformacijas, bet ir mūsų baimes, nerimą, ir lūkesčius, projektuojamus į aplinką. Ypač stipriai architektūra ir vietos dvasia, vaizduotė ir realybė rezonuoja keičiant simbolinės reikšmės prisodrintus vaizdus – Katedros aikštę, Aušros vartus, Jonų varpinę. Viename atvaizde susitinka du montuotojai, kiekvienas savaip transformuojantis realybę – laikas ir autorius. Katedros aikštė L. Parulskio montaže atrodo keistai ne tik dėl to, kad nėra varpinės. Bet ir dėl to, kad laikas negailestingai nušlavė senas plyteles ir betonines klombas, it viesulas išrovė medžius Gedimino pilies kalne. O Valdovų rūmų dar nė užuominos nematyti. Pridedant ir ištrinant pastatus laikas tame pačiame atvaizde sukiojamas pirmyn ir atgal. Žiūrovas niekada negali būti tikras, ar lankosi praeities, ar ateities, ar vaizduotės mieste.

Liudo Parulskio urbanistinės fototransformacijos skatina kitaip pasižiūrėti į miestą ir jo ateities scenarijus – siektinus ir vengtinus. Jos kviečia apmąstyti Vilniaus istoriją, architektūrą ir simbolius, sakralines ir kasdienes gyvenamąsias erdves. Kartu eksponuojama 3D vaizdų serija suaktyvina patį žiūrėjimo procesą ir dar labiau trina realybės ir virtualybės ribas. Ši paroda aktualizuoja mūsų atmintyje kuriamą vaizduotės Vilnių, ieškodama dialogo ne tik su architektūra, bet ir su fotografinėmis bei meninėmis jos interpretacijomis.

Pritraukė daug žvaigždžių

Rugpjūčio 19 d. – rugsėjo 23 d. Vilniuje vyksiantis tarptautinis gatvės meno festivalio „Vilnius Street Art“ rengėjams pavyko pritraukti pasaulyje itin garsius gatvės menininkus: italą MILLO, lenkus SEPE&CHAZME, britą anonimą MOBSTR ir brolius brazilus OSGEMEOS. Festivalyje taip pat dalyvauja vienas įdomiausių ir universaliausių gatvės menininkų Lietuvoje – Antanas Dubra.

„Trečią kartą vykstantis festivalis jau įgavo gerą vardą ir pasauliniame gatvės meno festivalių kontekste, tad šiemet nebuvo sunku pasikviesti pasaulyje garsių gatvės menininkų. Pavyzdžiui, brazilai OSGEMEOS yra vieni garsiausių ir aktyviausių gatvės meno žvaigždių, kurie į Lietuvą atvykti norėjo jau itin seniai, nes turi lietuviškų šaknų. Kadaise palikę nedidelį piešinį ant sienos Kaune, dabar jie į Lietuvą grįžta didelio formato kūriniui. Šiais metais festivalio programa bus kaip niekad stipri menine prasme“, – pasakoja festivalio organizatorė Ūla Ambrasaitė.

Pirmasis Vilniuje pasirodys italų menininkas MILLO, kurio tikrasis vardas yra Francesco Camillo Giorgino. Itin grafiški, dažniausiai monochromiški menininko darbai dažniausiai vaizduoja miestą, kurio ritmingai sustatyti namai primena kaladėlių blokus, o virš urbanistinės erdvės iškyla žmonių figūros. MILLO tapybiniam darbui trečiajame festivalyje Vilnius Street Art buvo pasirinkta pastato Pylimo g. 56 siena, esanti priešais Halės turgų – vieną ikonišiausių ir įdomiauių stoties rajono vietų.

Menininkų iš Varšuvos duetas SEPE&CHAZME darbuosis ant tuščios Kauno g. 1 pastato sienos. Šis pastatas yra išskirtinis tuo, jog kitaip nei kaimyniniai namai, jis baigiasi ugniasiene – kažkada ten buvo projektuojamas dar vienas statinys, bet jis niekuomet nebuvo realizuotas. Tam tikra prasme jis nėra išpildytas, todėl tapybos darbas ant ugniasienės jį konceptualiai užbaigia. Pastatą papuoš siurealistiška ir labai profesionali, detali tapyba, kuri puikiai derės su pastatu ir jo aplinka. SEPE Michal Warga studijavo grafiką, o Daniel CHAZME Malinovski turi architektūrinį išsilavinimą – tai juntama net darbų pasiskirstyme, nes CHAMZE piešia architektūrinį pasaulį, kurį SEPE apgyvendina savo charakteriais.

Dar vienas gatvės menininkas, MOBSTR, geriau būtų apibūdinamas kaip gatvės poetas. Anoniminio menininko iš Londono braižas yra trumpos, bet taiklios, aštrios, kartais lyriškos frazės, atsirandančios laiku ir vietoje skirtinguose pasaulio miestuose. MOBSTR labai kritiškas dabartinei komercinei gatvės meno kultūrai, tad dažnai švelniai pašiepia tiek garsius menininkus, tiek žmones, vartojančius jų darbus. Vilniuje MOBSTR sukurs poemą buvusiam Taksi parkui – pastatui, kuris architektūriškai tiesiog prašosi tekstinio darbo. Pastato strateginė vieta – pakeliui į tarptautinį Vilniaus oro uostą – prideda dar vieną urbanistinę dimensiją, tai yra, klausimą, koks menas turėtų atsirasti ant miesto vartų.

Menininkai OSGEMEOS – dvyniai Gustavo ir Octavio iš San Paulo, Brazilijos, į Vilnių atvyksiantys rugsėjo viduryje, yra bene žinomiausi pasaulyje gatvės menininkai. Socialiniame tinke „Facebook“ juos seka 358 tūkst. vartotojų, o „Instagram“ tinkle – 467 tūkst. OSGEMEOS karjerą pradėjo 1987-aisiais, o jų darbai lengvai atpažįstami iš purškiamais dažais piešiamų itin spalvingų personažų. Ištapyti sienų menininkus yra kvietęsis Graikijos olimpinis komitetas 2004-ųjų Olimpinėms žaidynėms, Kelburno pilis Škotijoje, Londono šiuolaikinio meno muziejus „Tate Modern“, San Diego, Bostono, San Paulo šiuolaikiniai meno muziejai ir daugybė gatvės meno festivalių bei galerijų. Lietuvoje tai bus antrasis OSGEMEOS darbas, bet pirmasis Vilniuje – menininkams buvo išrinkta siena pačioje Pylimo gatvės pabaigoje, ant namo nr. 60, kaip simbolis po truputį besikeičiančios kontraversiškos gatvės reputacijos.

ANTANAS DUBRA festivalyje dalyvauja jau ne pirmą kartą – pirmaisiais metais ant Šv. Jokūbo ligoninės menininkas ištapė visų labai pamėgtą, bet vėliau griaunant pastatą sunaikintą didelį šunį. Grafikos specialybę Dailės Akademijoje įgijęs Antanas gatvės meną kuria jau daugiau nei 15 metų. Antaną drąsiai galima vertinti kaip vieną iš įdomiausių jaunųjų menininkų Lietuvoje, kurio darbai peržengia vienos disciplinos ribas: Antanas kuria scenografiją ir kostiumus teatrui, drauge su aktoriumi Šarūnu Dateniu už spektaklį „Gaidelis pinigiautojas“ pelnė „Auksinį scenos kryžių“ geriausių jaunųjų menininkų nominacijoje; kuria plakatus, animacijas, iliustruoja ir tapo. Šių metų festivaliui Antanas sukurs darbą išskirtinėje miesto vietoje – Vilniaus tarptautinio oro uosto teritorijoje ant bokšto, kuris bus matomas lėktuvams kylant ir leidžiantis.

Rašyti komentarą

Rašyti komentarą

Gauk nemokamą LAISVALAIKIO savaitraštį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:















Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
Kolekcijos. Logiški Jolantos Kyzikaitės atsitiktinumai 2

„Lewben Art Foundation“ projekte „Savas kambarys“, atidžiau įsižiūrinčiame į moterų dailininkių kūrybą, –...

Laisvalaikis
2018.11.12
Mugės „ArtVerona“ slaptasis ginklas – kolekcininkai

Spalio viduryje Veronoje, Šiaurės Italijoje, vyko 14-oji šiuolaikinio meno mugė „ArtVerona“. Mums ji įdomi...

Laisvalaikis
2018.11.04
„Gaidoje“ – netikėtas Glassas ir perkusijos supermenai

Savaitgalį šiuolaikinės muzikos festivalio „Gaida“ scenoje dominuos Niujorkas – pradedant prie minimalizmo...

Laisvalaikis
2018.10.25

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Plačiau