Teisėsaugai pričiupus knygų vagis, VU tikisi atgauti dingusius leidinius
Teisėsaugos institucijos ketvirtadienį paskelbė apie šią savaitę įvykdytą tarptautinę operaciją, kurios metu, be kita ko, pareigūnai sulaikė keturis Sakartvelo piliečius, įtariamus dėl vertingų XIX a. rusų klasikų knygų vagysčių iš įvairiose Europos šalyse esančių bibliotekų.
Grupuotė įtariama iš Lietuvoje, Prancūzijoje, Vokietijoje, Lenkijoje, Latvijoje, Estijoje ir Šveicarijoje esančių bibliotekų pavogę 170 knygų už maždaug 2,5 mln. eurų. Kratų metu rasta apie 150 leidinių, jie bus tikrinami, siekiant nustatyti, ar sutampa su pavogtaisiais iš bibliotekų.
„Iš pateiktos informacijos matome, kad rasta tikrai daug knygų, tikimės susigrąžinti maksimaliai tiek, kiek praradome“, – BNS sakė Raimundas Balčiūnaitis, VU kancleris. Anot jo, tebevykstant ikiteisminiam tyrimui, VU daugiau informacijos neturi, laukia jos ir yra pasirengęs bendradarbiauti.
Įtariama, kad Sakartvele sulaikytos organizuotos nusikalstamos grupuotės nariai 2023 m. gegužę iš VU bibliotekos Retų skaitinių skaityklos bei Profesorių skaityklos pagrobė 17-a didelę istorinę ir kultūrinę reikšmę turinčių knygų, kurių vertė – apie 440.000 Eur.
Anot R. Balčiūnaičio, nors po vagystės VU sustiprino skaityklų apsaugą, iki incidento imtis reikiamų priemonių jam užkardyti turbūt nebuvo įmanoma. Jo teigimu, duomenys rodo, kad nusikaltimas buvo įvykdytas itin profesionaliai, jam ilgai ruoštasi ir skirta daug resursų.
„Nemanome, kad buvome padarę kokių nors klaidų“, – kalbėjo VU kancleris.
Žvelgs giliau
Pasak R. Balčiūnaičio, po vagystės VU peržiūrėjo įvairias bibliotekos procedūras, įskaitant klientų aptarnavimo ar knygų išdavimo tvarką, bei įdiegė naujas saugumo technologijas, kurių nedetalizavo.
„Padarėme savo vidinį tyrimą, išsiaiškinome, bendradarbiavome tiek su policijos pareigūnais, tiek su kitų valstybių bibliotekomis, pasidalinome patirtimi“, – pasakojo kancleris. Anot jo, tai „formuos naują saugojimo praktiką“.
Simono Kairio, kultūros ministro nuomone, vagystės yra gera proga persižiūrėti saugumo procedūras visur, kur tik yra kultūros vertybių:
„Tokie atvejai visada priverčia pasižiūrėti, ar viską darome teisingai. Tai mes pasižiūrėsime. Jei turime kur žvelgti giliau ar koordinuotis tarpinstituciškai, tą ir padarysime“.
Jis tvirtino su Kultūros ministerijai pavaldžių įstaigų vadovais šiemet per metinius pokalbius aptariantis saugumo klausimus.
„Kalba eina ne tik apie vagystes, bet ir naujas protestų formas, pavyzdžiui, klimato aktyvistus. Prie to reikia adaptuotis“, – sakė S. Kairys, turėdamas omenyje protestuotojų Vakaruose veiksmus niekinant meno vertybes su siekiu atkreipti dėmesį į klimato kaitą.
Anot teisėsaugos, tyrimų metu surinkti duomenys leidžia pagrįstai manyti, kad knygas Europoje galimai vogę kartvelai tai darė įvairiais būdais.
Kartais jie naudodavosi netikromis tapatybėmis, prisistatydavo tyrėjais užsisakydami knygas bibliotekose. Kol vieni grupuotės nariai bendraudavo su bibliotekų darbuotojais, siekdami atitraukti jų dėmesį, kiti įtariamieji grobiamas knygas pakeisdavo jų klastotėmis. Kitais atvejais grupuotės nariai tiesiog įsilauždavo į bibliotekas ir pagrobdavo knygas, kurias jau būdavo nusižiūrėję iš anksto, teigiama Eurojusto ir Lietuvos prokuratūros pranešimuose.
Naujienų agentūra AFP pernai skelbė įrodymus, jog Lenkijoje pavogtos knygos atsidurdavo Rusijos aukcione. VU kancleris teigė neturintis duomenų, kad taip yra nutikę su iš jų aukštosios mokyklos pavogtomis knygomis.
