Dėvėtas rūbas – kam šiukšlė, o kam verslas Afrikoje
Kurį laiką secondhand’us nustelbė pigios greitosios mados parduotuvės, tačiau dėvėti drabužiai pastariaisiais metais išgyvena renesansą. „Humana“ duomenys rodo, kad pernai parduotuvėse apsilankė daugiau nei 4,2 mln. klientų. Pirkti drabužius „Vinted“ ar dėvėtų drabužių parduotuvėse jauniems žmonėms tampa beveik gero skonio ženklu: madinga, tvaru, o ir kokybe dėvėti rūbai dažnai lenkia naujus už panašią kainą.
Lietuva nėra vienintelė šalis, kur dėvėti drabužiai užima svarbią vietą. Gal nuskambės keistai, bet tolimojoje Kenijoje tokie rūbai šiuo metu reiškia tą patį, ką XX a. dešimtajame dešimtmetyje nemenkai daliai žmonių reiškė Lietuvoje, – uždarbį, orumą ir saviraiškos galimybę. Tik kur kas didesniais masteliais: dėvėtais drabužiais Kenijoje rengiasi keturi iš penkių gyventojų, o kas dešimtas dirbantysis pragyvenimui uždirba būtent iš šio verslo.
Du milijonai prekybininkų
Prekyba dėvėtais rūbais Kenijoje ir apskritai Rytų Afrikos regione populiari neatsitiktinai: bet kuris tenykštis gyventojas gali susikurti darbo vietą su nedideliu kapitalu. Dauguma šios – vis augančios – prekybos šakos naujokų verslą pradeda su 5 ar 10 USD. Ir šiuo metu dėvėtų rūbų prekybos versle sukasi 2 milijonai Kenijos gyventojų.
Kaip sako šio verslo senbuviai – rizika minimali, dauguma sugeba iš to užsidirbti ir pragyventi. Tiesa, daug kas priklauso nuo pirmo žingsnio – tiekėjų pasirinkimo. Dažniausiai dėvėtus drabužius Kenijos verslas importuoja iš Vakarų šalių, daugiausia Europos, JAV ir Kanados. Jie atplukdomi dideliuose maišuose ir parduodami prekeiviams, sėkmė paprastai priklauso nuo maišų turinio.
„Tiekėjo patikimumas labai svarbus, nes prekybininkas perka ne krūvą tekstilės atliekų, iš kurių paskui atsirenka tinkamus dalykus, o tiekėjo jau atrinktus drabužius“, – sako Teresiah Wairimu Njenga, Kenijos Mitumba konsorciumo asociacijos pirmininkė. Anot jos, daugybė drabužių, parduodamų Kenijoje, atkeliauja iš Lietuvos – vienas svarbiausių acociacijos partnerių yra „Humana LT“.
Kur ir kaip parduodami į Keniją patekę drabužiai, priklauso nuo pardavėjo turimo kapitalo. Turintieji daugiau pinigų verslo pradžiai, atsidaro nedideles parduotuves. Negalintys nuomotis patalpų parduotuvei, prekiauja turguje arba keliauja į biurus, parduotuves, kitas įstaigas ir bando įsiūlyti savo prekes ten.
Leidžia užsidirbti moterims ir studentams
Visgi, anot pašnekovės, prekyba dėvėtais drabužiais Kenijos visuomenei turi kur kas didesnę nei vien ekonominę reikšmę – šiame versle vietą atranda ir darbo rinkoje dažnai diskriminuojamos socialinės grupės:
„Kadangi susikurti sau darbo vietą yra pakankamai paprasta, į šią prekybos sritį įsitraukė ir Kenijos moterys. Net vaikus auginančios namų šeimininkės gali susikurti pajamų šaltinį, o tai kur kas daugiau nei tik pinigai – tai ir finansinis saugumas bei orumas“.
Pasak T. W. Njenga'os, Kenijos turizmo, maitinimo ir svetingumo sektorius nėra itin didelis, todėl kitaip nei daugumai europiečių, retam Kenijos studentui pavyksta susirasti padavėjo ar administratoriaus darbą. Tad prekyba dėvėtais drabužiais padeda daugybei kolegijų ir universitetų studentų susikurti finansinį pagrindą ir baigti studijas.
Atliekų kalnų nematė
Kita vertus, naudotų tekstilės gaminių eksportas į Afrikos šalis vertinamas nevienareikšmiškai. Nevyriausybinės organizacijos publikuoja nuotraukas su kalnais tekstilės atliekų Afrikoje, pabrėžia neigiamą dėvėtos tekstilės eksporto į trečiąsias šalis poveikį aplinkosaugai. Esą Afrika tampa dėvėtų drabužių sąvartynu.
„Taip, mes irgi esame matę nuotraukų internete su dideliais tekstilės atliekų kalnais. Bet tiesą sakant patys tokių kalnų matę nesame“, – tikina T. W. Njenga.
Londono Karalienės Marijos universiteto mokslininkų pernai atliktas tyrimas parodė, kad tekstilės atliekos Kenijoje sudaro apie 2% viso atliekų srauto. Šis tyrimas atliktas šalia Nairobio esančiame Dandoros sąvartyne, kuris nevyriausybinių organizacijų įvardijamas kaip vienas didžiausių tekstilės atliekų laidojimo vietų. Pašnekovės nuomone, tai nėra kiekis, kuris leistų kalbėti apie dideles problemas, o jo galima išvengti vyriausybės ir jai pavaldžių institucijų pastangomis:
„Prekyba dėvėtais drabužiais yra verslas. Nelogiška iš Lietuvos į Keniją gabenti konteinerius drabužių, mokėti už transportavimą, muitus ir kitus mokesčius viena tam, kad juos išmestum į Nairobio upę ar sąvartynus. Kiek žinau, sudeginti vieną kilogramą tekstilės atliekų deginimo gamykloje prie Vilniaus kainuoja 20–30 kartų pigiau, nei vieną kilogramą atgabenti į Nairobį. Mes, savo ruožtu, siekiame gauti kuo didesnes pajamas už kiekvieną nupirktą drabužį“.
Afrikoje vertingesnis, negu spintoje
Tačiau šie faktai neįtikina nei nevyriausybinių organizacijų, nei politikų. Reaguodama į nevyriausybinių organizacijų argumentus, pastaraisiais metais Europos Sąjunga (ES) paskelbė apie seriją teisinių iniciatyvų tvarios tekstilės srityje. Tarp jų – ir ribojimus eksportuoti atliekas arba ne naujus daiktus į Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijai nepriklausančias šalis.
T. W. Njenga'os nuomone, „problema su ES sprendimais yra ta, kad juos priima žmonės, besimėgaujantys savo kabinetais ir gerove, kurią yra sukūrusios jų šalys. Jie priima sprendimus visiškai neįsivaizduodami, kaip gyvena žmonės, pavyzdžiui, Kenijoje. Afrikiečiai nori priimti juos liečiančius sprendimus patys arba būti bent jau įtraukti į sprendimų priėmimą“.
„Daugybę metų už mus tuos sprendimus priėminėjo kiti, bet mes patys žinome geriau, ko norime“, – sako pašnekovė.
Paklausta, ar nemano, kad europiečių noras prisiimti atsakomybę už savo pačių atliekas nėra moraliai teisingas, T. W. Njenga pabrėžia, kad tai, ką Europa laiko atliekomis, dažnu atveju yra geros kokybės drabužiai, kuriuos galima panaudoti dar kartą. Jos žiniomis, tekstilės rūšiavimo gamyklų patirtis rodo, kad 75% išmestų drabužių, juos perrūšiavus, gali būti vėl tinkami dėvėti.
VERSLO TRIBŪNA
„Lietuvos vardas Europoje skamba vis garsiau“ – su šia žinia grįžta antrą kartą organizuojama konferencija apie ES investicijų teikiamas galimybes ES+U, vyksianti rugsėjo 25 d. „Compensa“ koncertų salėje. Šių metų konferencijos tikslas – priminti, kokią įtaką Lietuva turi visai Europos Sąjungai.
Naujiena Lietuvos radijo rinkoje – programėlė Radijas.lt. Tai patogi, šiuolaikiška ir funkcionali radijo klausymo platforma, suteikianti klausytojui platų lietuviško garsinio turinio pasirinkimą. Čia vienoje vietoje populiarios Lietuvos FM radijo stotys, taip pat pamėgtos licencijuotos šalies internetinės radijo stotys be reklamos, galimybė norimu metu klausyti radijo žinių, kitų informacinių laidų bei rubrikų, laimėti prizus ir sužinoti viską, kas vyksta mylimos radijo stoties eteryje bet kuriuo metu.
Šiemet gėrimų rinka visame pasaulyje, skaičiuojama, pasieks 276 milijardų dolerių pajamų ribą. Ateities projekcijos rodo, kad ši verslo niša į viršų stiebsis ir toliau. Kasmet augdama po beveik 9 proc., dešimtmečio pabaigoje turėtų pasiekti 380 mlrd. dolerių ribą, nors prieš mažiau nei dešimtmetį šie skaičiai buvo sunkiai suvokiami. Gėrimų rinka nuolat auga ir Lietuvoje.
Ekranų tinklas „2go“ pristato didžiausią vasaros įvykį Šiauliuose – SEL šou Šiaulių miesto centrinio parko estradoje, rugpjūčio 22 dieną.
„Tai požiūrio klausimas: kai metate drabužį į tam skirtą specialų konteinerį, neturėtumėte galvoti, kad metate šiukšlę – jūs turite galvoti, kad atiduodate savo drabužį kažkam kitam. Kabėdamas spintoje ir nenaudojamas rūbas nėra vertingas. Jis tampa vertingu, kai yra perduodamas ar parduodamas kažkam kitam. Drabužis gali turėti ir du, ir tris gyvenimus, jei jis yra geros kokybės, ir tai turėtų būti tvarios tekstilės sektoriaus diskusijos esmė“, – įsitikinusi T. W. Njenga.
