Vienišus Lietuvos senjorus gelbės socialinio recepto projektas
Iniciatyva skirta lengvus nerimo ar depresijos simptomus jaučiantiems, išgyvenantiems vienatvę pensinio amžiaus žmonėms, siekiant stiprinti jų psichologinę gerovę ir psichikos sveikatą.
Šiemet Socialinio recepto iniciatyvos bandomasis projektas bus įgyvendinamas Kauno miesto, Šiaulių miesto, Vilniaus miesto ir Klaipėdos rajono savivaldybėse. Kitąmet, priklausomai nuo projekto rezultatų, planuojama iniciatyvą išplėsti ir į kitas savivaldybes.
Bandomajame projekte dalyvauja Kultūros ministerijai pavaldžios įstaigos – bibliotekos, muziejai, scenos meno įstaigos, pasiūliusios per 50 įvairių senjorams pritaikytų, tęstinių kultūrinių renginių, veiklų ir edukacijų. Kitais metais į projektą planuojama įtraukti visas norinčias, taip pat ir nevyriausybiniame sektoriuje veikiančias kultūros įstaigas.
Socialinis receptas veikia kaip algoritmas, kuriuo vadovaudamiesi pirminės psichikos sveikatos priežiūros paslaugas teikiančių specialistų ar šeimos gydytojų komandų nariai, pavyzdžiui, gyvensenos medicinos specialistai, į iniciatyvą gali nukreipti senjorą, jam pristatydami tokią galimybę žodžiu arba padėdami užpildyti registracijos formą, rašoma Kultūros ministerijos pranešime.
Dalyvavimas socialinio recepto veiklose bus nemokamas.
Baltijos šalių vienišiai
Anot Arūno Dulkio, sveikatos apsaugos ministro , Vilniaus universiteto (VU) mokslininkų atliktas tyrimas rodo, kad vyresnio amžiaus žmonės Lietuvoje turi vienas pesimistiškiausių nuostatų visoje Europos Sąjungoje ir yra „vieni vienišiausių žmonių Europoje“.
Pasak A. Dulkio, kas dešimtas Lietuvos senjoras jaučia vienatvę, o savijautos skirtumas palyginti su kitomis amžiaus grupėmis, siekia ir tris kartus. Jis pridūrė, kad vienatvės pojūtis veda prie žalingų įpročių.
Anot Indrės Krivickaitės, Vilniaus miesto visuomenės sveikatos biuro socialinio recepto koordinatorės, vos 7–11% iš 60 metų ir vyresnių Lietuvos gyventojų yra aktyvūs visuomeniniame gyvenime, gyvenimas po vieną labiausiai paplitęs Baltijos šalyse.
Šeimos gydytoja Justė Latauskienė sako, kad socialinio recepto projektas yra „praplečiantis medicinos paslaugas naujoje paradigmoje“:
„Kartais ateina pacientai ir jiems yra blogai, jie kenčia, serga, dažnai turi ir somatinių, ir psichinių ligų, ir negali jiems padėti, negali padėti nei psichologas, nes priežastis, kodėl žmogus susirgo, nėra genetinė, netgi kartais ne žalingas įprotis. Tai – socializacijos trūkumas, nepatenkinti kultūriniai poreikiai“.
Pasak Arūno Gelūno, Lietuvos nacionalinio dailės muziejus (LNDM) generalinio direktoriaus, muziejai senjorams gali pasiūlyti fizinį judrumą, pozityvų turinį ir socializaciją.
Anot Jolantos Jurašienės, A. Gelūno pavaduotojos parodoms ir edukacijai, vyresnių žmonių įsitraukimas į kultūros procesus yra labai žemas. Veiklų, jos nuomone, muziejai gali pasiūlyti daug, tačiau ateinančiųjų – mažai.
Socialinio recepto iniciatyvą savivaldybėse įgyvendina visuomenės sveikatos biure dirbantys koordinatoriai. Jų funkcijos apima bendradarbiavimą su partneriais, veiklų atranką, viešinimą, bendravimą su dalyviais.
Pasak A. Dulkio, nukreipti į projektą senjorus galės ne tik gydytojas, bet ir jo komandos narys, ir „bet kuris iš mūsų.“
