Tarpukario elektros krizė: nuo boikotų iki pirmos lietuviškos elektrinės

Taip turėjo atrodyti Jurbarko hidroelektrinė, kuri nebuvo pastatyta. Piešinys iš inžinieriaus J. Smilgevičiaus projekto žurnale „Technikos apžvalga“, 1935 m. Nr. 1.

Dar kartą galima pakartoti, kad po saule nieko naujo: kaip ir dabar, taip ir smetoniškuoju laikotarpiu bei dar anksčiau, Lietuva buvo patekusi į elektros krizės gniaužtus. Įdomu, kad ir tarpukariu čia už elektrą mokėta brangiau nei kitose Europos šalyse.

Ilgai kentėjusi elektros stygių ir brangumą, tarpukario Lietuvos Vyriausybė aktyviai veikti ėmėsi tik baigiantis ketvirtajam dešimtmečiui. Atsargiai, pamažu, su kukliomis investicijomis – taigi nelabai ir spėjo. Tad pirmą tikrai lietuvišką smetoninės statybos elektrinę – Rėkyvos šiluminę į darbą 1940 m. paleido jau sovietai.

Carinės elektros prabanga

Šiemet sukako 130 metų, kai Lietuvoje (Rietavo bažnyčioje) 1892 m. balandžio 17 d. per šv. Velykas buvo įžiebta pirmoji elektros lemputė. Be bažnyčios, netrukus ten pat buvo apšviesti ir kunigaikščių Oginskių dvaro rūmai. Atrodytų, techninė pažanga Lietuvą pasiekė greitai – praslinkus vos trylikai metų nuo 1879-ųjų, kai Thomui Edisonui JAV buvo išduotas kaitrinės elektros lemputės patentas. Tačiau cariniais laikais elektra, kuri naudota beveik vien apšvietimui, buvo prabanga.