Pilkoji investuotojų kardinolė D. Gerulytė: manyje dera ir humanitaras, ir finansų analitikas

Publikuota: 2017-10-20

Daiva Gerulytė – meniškos sielos, bet labai skvarbaus proto moteris. 1994-aisiais, išlaikiusi maklerio licencijos egzaminą, nėrė į finansų ir investavimo sritį, kurioje dabar yra išbandžiusi kone viską: nuo startuolio iki investuotojo, nuo racionalaus fondų valdytojo iki rizikingo eksperimentuotojo. Bet dalyvaudama (neretai ir vadovaudama) investuotojams svarbiausiuose procesuose rinkosi vietą už kulisų.

Šį spalį VŽ „Savaitgalio“ pašnekovė pradeda lankyti 12 savaičių modernizmo meno kursus. Prieš keletą metų ji tobulino fotografavimo įgūdžius, dar vaikystėje gautus iš dėdės, kuris leisdavo drauge ryškinti nuotraukas.

„Fotografija visada buvo šalia. Užaugus vaikams ir atsiradus daugiau laiko, kurį noriu leisti prasmingai, nusprendžiau pasigilinti į šią meno rūšį, suprasti ne tik kaip padaryti geresnį kadrą, bet ir kaip perskaityti kitų darytas nuotraukas. Todėl nuėjau į skaitmeninės fotografijos, vėliau į dailės istorijos kursus“, – pasakoja p. Daiva, nuolat trokštanti pažinti, norinti tobulėti, smalsi gyvenimo.

Ponia Gerulytė iš įvairių meno, mokslo, investavimo kursų ir konferencijų, kurių nemažai organizuoja ir pati, gauna ne tik žinių, bet ir susipažįsta su bendraminčiais. Ypač jai malonu pažinti kitas panašių interesų turinčias veiklias moteris. Vienas jų p. Daiva sudomina investavimu, kitoms pataria, kaip pradėti ar plėtoti savo verslą, su trečiomis leidžiasi į savitas temines meninių atradimų keliones.

„Kartą sakome dailės istorijos kurso dėstytojai: „Mums neužtenka vien paskaitų, norime žinias taikyti gyvenime.“ Taigi buvo nuspręsta: vykstame į Romą, o kelionės tema bus barokas. Dėstytoja mums paskirstė namų darbus – kiekviena turėjome pasiruošti apie skirtingus baroko epochos objektus. „Villa Farnesina“ – įspūdingas pastatas. Bet jei nuvažiuotum ten nepasiruošęs, gautum tik 10% to, ką gavome mes. Patinka-nepatinka išaugo į freskų prasmės, jų atsiradimo konteksto suvokimą“, – p. Daiva pasakoja ir apie kitas panašias keliones į Madridą, Toledą ir net Kauną, bendrus pasivaikščiojimus po parodas Vilniuje ir jų aptarimus su kitomis meno gerbėjomis.

Ponia Gerulytė yra išbandžiusi ne tik įvairius meno kursus, bet ir verslą, naujas investavimo rūšis, neseniai VŽ rašė apie jos plėtojamą hidroponinio auginimo projektą „Išmanusis sodas“.

Mergaitė ir matematika

„Mano toks smegenų surėdymas, kad daug kas įdomu. Manyje dera ir humanitaras, ir finansų analitikas. Gal iš vaikystės tai atėję. Mano močiutė buvo tautodailininkė, mama – inžinierė geologė, tėtis – architektas. Vaikystė prabėgo klausantis pasakojimų apie senąjį Vilnių, o per gimtadienius iš tėvų gaudavau ne lėles, o elektrinį traukinuką, konstruktorių, mašinytę, origamio knygelių – tėvai visada mane kreipė mąstyti, domėtis, būti smalsiai“, – pasakoja p. Gerulytė.

Tiesa, lėlių irgi gaudavo, bet ne iš tėvų, o iš tetos matematikės. Ir nors mamos sesuo ją lepino mergaitiškomis dovanomis, nepastebimai, bet nuosekliai ruošė būsimai investuotojos karjerai.

Dabar p. Daivos tetai – 80, bet ji vis dar rengia abiturientus matematikos egzaminams.

nuotrauka::1left

„Ji visada sakė, kad reikia ne mokytis matematikos, o ją treniruotis: lavinti matematinį mąstymą. Vėliau jau nesvarbu, jei kažką praleisi: vis tiek galėsi išmąstyti trūkstamą dalyką. Kartą per savaitę važiuodavau pas ją į svečius. Man tai būdavo šventė. Kol spręsdavau užduotis, teta gamindavo pietus ir retsykiais prieidavo atsakyti į mano klausimus. Toks buvo tas mokymasis“, – savaitines pamokas, prasidėjusias maždaug penktoje klasėje, prisimena pašnekovė.

Matematika jai ir patiko, ir sekėsi. Menas irgi visada buvo greta, o kartais Daiva-menininkė net įveikdavo Daivą-tiksliukę. Kartą jai buvo pasiūlyta dalyvauti miesto chemijos olimpiadoje, tačiau ji pasirinko išvyką į užsienį su „Liepaičių“ choru, kuriame dainavo daugelį metų.

Ponia Daiva sako, kad daugelis iš pažiūros keistų jos sprendimų vėliau pasiteisino. Rinkdamasi profesiją ji paklausė tetos patarimo ir įstojo ne į matematikos, o į ekonominės kibernetikos ir finansų fakultetą. Sprendimą priėmė lengva ranka: pasidomėjo stojamaisiais egzaminais į įvairias su matematika susijusias tetos rekomenduojamas specialybes ir pasirinko tą, kuriai reikėjo mažiausiai ruoštis.

Beje, p. Daiva pabrėžia, kad tėvai jai visuomet suteikdavo visišką pasirinkimo laisvę, o šeimoje vyravo demokratija. Tokias pačias nuostatas ji taiko ir bendraudama su savo vaikais – sūnumi, kinematografijos studijas baigusiu scenaristu, ir dukra, dirbančia vienoje didžiausių turizmo bendrovių Londone.

„Sėdome ir kalbėjomės, ką jie nori veikti, kuo nori būti. Stengiausi patarti, ką geriausio jų norimoje srityje galima rinktis, bet niekada nekilo mintis įkalbėti rinktis kitą profesiją. Už tą patį esu dėkinga ir savo tėvams“, – kalba pašnekovė.

Ekonomikos atradimas

Pradėjus studijuoti p. Gerulytės, dabar Lietuvos finansų erdvėje gerai žinomos investuotojos ir analitikės, ekonomika iš viso nedomino – į moters karjerą ji smelkėsi pamažu.

„Kartais atrodo – Viešpatie, kas gali dirbti tokį darbą? O paskiau pamatai, kaip tai įdomu. Kai pirmą kartą sėdau prie vairo būdama 18-os ir riedėjau Nemenčinės plentu į sodą. Tąkart pasakiau ir sau, ir vairuoti mokiusiam tėčiui, kad prie vairo daugiau nesėsiu – taip man nepatiko. O dabar manau, kad galėčiau dirbti profesionalia vairuotoja: vairuodama jaučiuosi užtikrintai, man tai teikia didžiulį malonumą. Viskam turi ateiti savas laikas. Taip ir su verslu, investavimu“, – lygina p. Daiva, su mašina išmaišiusi Lenkiją, Čekiją, Slovakiją, Vokietiją, Prancūzijos Provanso regioną.

Toks pat perversmas įvyko ir su ekonomika. Universitete, kur buvo ruošiami planinės ekonomikos modeliuotojai, studijos gerokai prasilenkdavo su realybe, todėl baigusi mokslus p. Daiva iš pradžių dirbo programuotoja. Netrukus gimė sūnus, vėliau dukra, o kol juos augino, aukštyn kojomis apvirto valstybės santvarka ir ekonomikos sąranga – buvo atkurta nepriklausomybė, ėmė formuotis kapitalo rinka. Atsidarius Lietuvos akcijų biržai, p. Daiva ryžosi radikalioms permainoms. 1994-aisiais jauna mama išsilaikė finansų maklerio kvalifikacinį egzaminą. Išbandžiusi jėgas keliose FMĮ, septyniolikai metų ji apsistojo tuometiniame Taupomajame banke. Keitėsi ne tik banko pavadinimas, bet ir p. Daivos pareigos – ji dirbo analitike, maklere, iždo portfelio, paskui pensijų fondų valdytoja.

Nuo pat nepriklausomybės pradžios ji investavo. Tiesa, pirmosios savo investicijos p. Gerulytė labai rimtai nevertina, nes tokie „investuotojai“ buvo daugelis. Tačiau jai sekėsi – už investicinius čekius ji įsigijo baldų įmonės „Skraja“ bei instituto, kuriame dirbo, akcijų, o netrukus jas labai sėkmingai pardavė „Kauno holdingo kompanijai“. Dar geriau, kad p. Gerulytė nepasidavė šios bendrovės gundymams ką tik iš sandorio uždirbtus pinigus padėti kaip indėlį – daugelis lietuvių, patikėję investicinių bendrovių pažadais, taip prarado dideles pinigų sumas, o p. Gerulytė juos investavo toliau.

Nors pirmoji investavimo patirtis buvo gera, greiti sandoriai, uždarbis iš kainos pokyčių p. Daivos nežavi – ji save vadina ilgalaike investuotoja. Labiausiai VŽ „Savaitgalio“ pašnekovę domina investavimo naujovės ir galimybė jausti rinkos pulsą. Nors iki šiol ji turi ir atidėjimo ateičiai portfelį, bet tokį investavimą laiko vienu neįdomiausių. Užtat p. Gerulytė buvo tarp pirmųjų lietuvių, investavusių per tarpusavio skolinimo platformas, o dabar, kaip pati sako, žaidžia su ICO – pirminiais kriptovaliutų pasiūlymais.

„Pelno dar nėra, be to, investuoju labai nedidelėmis sumomis – po 50 Eur vienur, kitur. Esu „smalsumo investuotoja“, – atskleidžia p. Daiva. Smalsumo vedama ji atranda ne tik naujas investavimo rūšis, bet ir galimybių plėsti kitų šalies investuotojų akiratį.

Investuotojų „opera“

Švedijoje „Swedbank“ pensijų fondų valdytoja keletą metų dirbusi p. Gerulytė turėjo progą palyginti Švedijos ir Lietuvos finansų sektoriuje dirbančių žmonių – analitikų, investuotojų, fondų valdytojų – aplinką.

„Palyginsiu juos su operos gerbėjais. Jei tik patys nori, Vilniuje jie gali būti tokie patys išprusę, kaip operos mylėtojai Niujorke ar Milane. Tačiau sutikite, kad Niujorke jie pamato daugiau, palyginti su Vilniumi“, – kalba p. Daiva, atkreipdama dėmesį, kad Lietuvos investuotojų bendruomenė gauna per mažai peno akims. Nors žiniomis, profesionalumu dažnas nenusileidžia kolegoms užsienyje, tačiau aukštą lygį įmanoma išlaikyti tik pačiam aktyviai domintis, skaitant, gilinantis.

„Kai atvažiavau į Švediją, kolegos švedai iš pradžių žiūrėjo į mane skeptiškai, bet supratę, kokios stiprios mano žinios, paskui klausdavo patarimo, kaip jiems sustruktūrizuoti sandorius. Taigi, mūsų žinios ir gebėjimai – tikrai ne prastesni. Tačiau Stokholme tu nespėji eiti į renginius, negali pasirinkti, kurio pasaulinės reikšmės investuotojo pasiklausyti, nes keli pranešimai vyksta vienu metu“, – prisimena p. Daiva, intensyvesnę investavimo žinių kultūrą siekianti diegti ir Lietuvoje.

„Kai su kolegomis 2015 m. organizavome investavimo konferenciją ir ruošėme pranešėjų sąrašą, profesionalūs investuotojai buvo nusiteikę skeptiškai ir manė, kad viskas bus kaip visada – vietinio lygio. Bet dar iki šiol girdžiu klausimų, kada vėl surengsime ką nors panašaus. Tąkart mums iš tiesų pavyko pritraukti tokių vardų, apie kuriuos mūsų žmonės negirdėję. Bet ne todėl, kad šie nežymūs, o todėl, kad mes čia gyvendami mažai žinome. O kai atvažiuoja daug kam pirmą kartą girdimi gerbiamiausi žmonės ETF (angl. exchange-traded fund) rinkoje ar į pasaulines konferencijas kviečiamas demografijos specialistas, salė sėdi atvėpusiais žandikauliais“, – kalba p. Gerulytė.

Netrukus p. Gerulytė žada renginį verslo angelams. „Pakviesime verslo angelų iš užsienio. Tegul Lietuvos startuoliams jie papasakoja, kad nėra tik finansuotojai, kaip dažnai manoma“, – kalba p. Daiva, prieš keletą metų pati išbandžiusi startuolio gyvenimą, o dabar vėl besisukanti jų aplinkoje, tik jau kaip pagalbininkė verslams ieškant investuotojų.

Nuo 2017 m. pavasario p. Daiva yra UAB „Kofinansavimas“ valdybos narė ir direktorė.

Telkia analitikus

Ponia Daiva prie Lietuvos investuotojų bendruomenės prisidėjo prieš daugiau kaip 20 metų, tačiau visuomet buvo jų pilkasis kardinolas.

„1997–1998 m. dalyvavau investicinių fondų steigimo iniciatyvinėje grupėje. Tuo metu galiojo niekam tikęs investicinių fondų kūrimo įstatymas. Buvau tarp bandžiusiųjų įtikinti valdžią keisti šį įstatymą, kad šalyje pradėtų steigtis fondai“, – pirmąsias iniciatyvas vystyti investavimo judėjimą prisimena p. Daiva.

Tais pačiais 1997–1998 m. amerikiečiai Lietuvos finansų analitikams skyrė 10 vietų mokytis pagal CFA programą (angl. Chartered Financial Analyst). Vieną iš jų gavo ir p. Gerulytė. „Prasidėjo mokymasis, egzaminai – labai daug laiko praleisdavome kartu su kitais analitikais. Gimė idėja mūsų bendruomenę formalizuoti. Ir 1999 m. buvo įsteigta Finansų analitikų asociacija. Negalėjau dalyvauti steigiamajame susirinkime, todėl manęs nėra tarp steigėjų. O paskui norintiems įstoti į asociaciją buvo keliamas formalus reikalavimas parašyti pareiškimą. Tai padaryti man užtruko dvejus metus“, – juokiasi p. Daiva, tapusi nematoma asociacijos steigėja, o paskui ir aktyvia, bet ne iš karto oficialia nare.

Kai atsirado asociacija, atsirado ir daug veiklos, susijusios su įstatymų keitimu, visuomenės švietimu, nes investavimo kultūros Lietuvoje dar nebuvo. „Man tai patinka, tik neturėdavau laiko formaliems reikalams, todėl iki šiol niekada nebuvau valdyboje, nors tokių siūlymų buvo ne kartą“, – apie savo dažnai nematomą vaidmenį Finansų analitikų asociacijoje pasakoja p. Daiva.

Investuotojos drąsėja

Ponia Gerulytė tikisi, kad greitai jai pavyks surasti ne tik verslo angelų vyrų, bet ir moterų.

„Norėčiau, kad moterų investuotojų atsirastų ir rizikos kapitalo srityje. Žinau, kad kelios Lietuvoje yra, bet tikiuosi, kad jų daugės. Neseniai gavau vienos lenkės kontaktus – ji yra Lenkijoje įsteigto moterų rizikos kapitalo fondo partnerė. Jos inicijuoja moterų, dalyvaujančių rizikos kapitalo fondų veikloje, judėjimą. Pradėjusios nuo Rytų ir Centrinės Europos, žada plėstis į visą Europą, ir labai apsidžiaugė, kai joms parašiau – iki tol nebuvo girdėjusios, kad Lietuvoje yra su rizikos kapitalo fondais profesionaliai dirbančių moterų. Spalio 18 d. Varšuvoje organizuojama tokių moterų konferencija“, – pasakoja p. Daiva ir tikisi, kad panašų renginį kitų metų pradžioje jai pavyks surengti Lietuvoje. „Prisijungiau prie asociacijos „Lyderė“ ir tikiuosi, kad ten surasiu daug veiklių, verslių moterų. Jau pasakiau, kad noriu organizuoti konferenciją, sulaukiau didelio asociacijos palaikymo. Ir mes tikrai kažką padarysime“, – užtikrinta p. Daiva.

Ji atkreipia dėmesį, kad lenkės iniciatyvos ėmėsi sužinojusios statistiką: pasirodo, rizikos kapitalo fonduose partnerių moterų anksčiau buvo 10%, o dabar šis rodiklis nukrito iki 6%. Susirūpinta, kodėl taip atsitiko – juk moterys nėra prastesnės investuotojos, be to, moterų skaičiaus mažėjimo tendencija pastebima tik rizikos kapitalo, bet ne tradiciniuose fonduose.

Paklausta, gal moterys vengia žodžio „rizika“, p. Daiva sutinka, kad tai gali būti viena iš priežasčių, bet iš karto patikina, kad bijoma visai be reikalo, nes moterys su rizika dažnai dorojasi geriau už vyrus. „Jos kai kuriais atvejais atsargesnės. Kartais tai leidžia numatyti daug dalykų, pasiruošti. Tačiau moterims dažnai trūksta pasitikėjimo savimi“, – teigia p. Gerlytė. Jai įstrigo vienos asociacijos „Lyderė“ narės žodžiai.

„Ji palygino, kaip darbo skelbimą supranta moterys ir vyrai. Moterys taip galvoja: pagal šitą reikalavimą tinku, pagal šitą – tinku. Pagal šitą netinku… Irgi netinku… vadinasi, netinku. O kaip galvoja vyras? Jis peržiūri skelbimą ir mato, kad pagal vieną kriterijų netinka, pagal kitą – irgi netinka. O, bet pagal šį – tinka. Pagal kitą – irgi. Vadinasi, tinka. Ir siunčia savo CV. Taip ir su investavimu. Reikia daugiau pasitikėjimo, žinojimo, kad su tavimi viskas gerai“, – drąsina p. Gerulytė.

Startuolio duona

Pašnekovė prisimena, kad geriausius sprendimus ji priėmė tada, kai nebijojo. Ir… nežinojo. Grįžusi iš Švedijos, pamėgino Švedijoje veikusį paslaugų pirkimo modelį pritaikyti Lietuvos rinkoje ir įkūrė portalą „Rinkisgreitai.lt“.

„Švedijoje panašios paslaugos man labai patiko, o Lietuvoje tokių nemačiau, todėl apsisprendžiau: pinigų turiu, bandau“, – idėjos gimimą prisimena p. Daiva.

„Dabar suprantu, kad tada nieko nežinojau. Bet kai nieko nežinai, esi drąsesnis. Visi startuoliai taip pradeda. Taip ir su vaikais – jei vaikai žinotų, kad pradėję vaikščioti griuvinės, gal niekada nežengtų nė žingsnio. Bet kai nežinai, tu eini ir darai“, – pasakoja p. Gerulytė.

Nors portalą po trejų metų ji apsisprendė uždaryti ir imtis rizikos kapitalo fondų, startuolio gyvenimą ji prisimena kaip labai įdomią patirtį. „Padirbėjau bendradarbiavimo centruose, dalyvavau startuolių renginiuose“, – pasakoja pašnekovė, kuri dabar kasdien bent po porą kartų susitinka ir konsultuoja verslą pradedančius lietuvius – esamus ir būsimus startuolius. Ir pataria: svarbiausia – ne idėja, o komanda. „Taip nutiko ir mano portalui. Viskas ėjosi gerai, bet kai atėjo metas plėsti komandą, neradau tinkamų žmonių. Dabar, dirbdama su „Koinvesticiniu fondu I“, irgi galiu pasakyti, kad mes vertiname ne tik sumanymą – idėjų, netgi vienodų, gali turėti daug kas. Tačiau penkiems nepasiseka, o vienam nusišypso sėkmė. Kodėl? Nes jis turi gerą komandą“, – patirtimi dalijasi UAB „Kofinansavimas“ valdybos narė.

Ją kiekvieną dieną stebina, kiek daug yra rimtų ir įdomių, su pasauliu konkuruojančių jaunų verslų.

„Kaip jiems pavyks iki galo įsitvirtinti pasaulyje – kitas klausimas. Tačiau tai tokios veiklos sritys, kur lietuviai rodo gerus rezultatus ir konkuruoja su užsienio panašių produktų ar paslaugų tiekėjais. Tai nuostabu. Tik mes per mažai apie tai žinome“, – kalba p. Gerulytė, kuriai, sako, užsipildė anksčiau buvusi tuštuma: „Dirbdama pensijų fondų valdymo srityje matydavau tik globalias rinkas, akcijų pavadinimus. Dabar esu daug arčiau realybės. Išeini iš ten ir pamatai – o, čia juk gyvenimas vyksta!“

Rašyti komentarą

Rašyti komentarą

Rusija įveda elektronines vizas ir tikisi 25% daugiau turistų 12

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas nurodė užtikrinti, kad nuo 2021 m. sausio 1 d. užsienio turistams būtų...

Paslaugos
2019.06.18
Jaunųjų dizainerių sprendimai: nuo galūnių protezų iki Marso kolonizavimo

Vilniaus dailės akademijos (VDA) Dizaino inovacijų centras paskelbė kasmetinio „Jaunojo dizainerio prizo“...

Laisvalaikis
2019.06.18
MJJ fondas mokslininkams skyrė per 200.0000 Eur 4

Mariaus Jakulio Jason (MJJ) fondas paskelbė paskyręs pirmuosius grantus. 220.900 Eur suma bus padalinta...

Laisvalaikis
2019.06.18
„Sotheby‘s“ aukcionų namai keliauja į prancūzų magnato rankas

Prancūzų telekomunikacijų ir medijų magnatas Patrickas Drahi perka Jungtinėje Karalystėje įkurtus „Sotheby‘s“...

Laisvalaikis
2019.06.18
Aukcione pardavė L. Coheno meilės laiškus 2

„Christie’s“ aukcione parduota daugiau kaip 50 meilės laiškų, kuriuos savo mūzai ir vienai iš gyvenimo...

Laisvalaikis
2019.06.17
B. Netanyahu meilikauja D. Trumpui – pavadino miestą jo garbei 14

Trump Heights arba Ramat Trump – į tokį miestą Golano Aukštumose, kurias Izraelis laiko savo teritorija,...

Laisvalaikis
2019.06.17
Graikija perspėja turistus dėl Vakarų Nilo karštligės

Šiemet Europos sąjungoje dar nėra užfiksuota nė vieno susirgimo Vakarų Nilo karštlige atvejo. Tačiau turizmo...

Laisvalaikis
2019.06.17
Turizmo sektoriaus žinutė: atostogų sezonas – su mažiau plastiko

Vaizdingasis Italijos Kapris nelaukia 2021 m., kai visoje Europos Sąjungos teritorijoje bus uždraustas...

Laisvalaikis
2019.06.16
Iliustruotoji istorija: nusikaltėliai yra kaip žvėrys

1871 m. italų gydytojas Cesare Lombroso paskelbė teoriją, kad nusikaltėliai turi gyvūnams būdingų bruožų ir...

Laisvalaikis
2019.06.16
Iliustruotoji istorija: kosmoso pionierius sulaukė kamikadzės likimo

Erdvėlaivis „Cassini“ 121.000 km per valandą greičiu artėja prie Saturno palydovo Titano orbitos. Kai...

Laisvalaikis
2019.06.16
Bitininkystė mieste: aviliai keliasi ant stogų

Aplinkosaugininkai skelbia pavojų: pasaulis gali atsidurti arti katastrofos, nes masiškai nyksta bitės.

Laisvalaikis
2019.06.16
Nuosprendis Venecijos bienalei: kvailas menas kvailais laikais 8

Tiesą sakant, toks pavadinimas – tik akiai patraukti. 58-oji Venecijos šiuolaikinio meno bienalės vertinimo...

Laisvalaikis
2019.06.15
Ar Interpolu manipuliuoja autoritariniai režimai? Premium

„Viešbučio kambaryje Madride ruošiausi susitikimui su Ispanijos vyriausiuoju prokuroru, tiriančiu korupcines...

Verslo klasė
2019.06.15
Viešbutis Maldyvuose siūlo praktiką vėžlių gelbėjimo centre

Tiems, kas rugpjūtį atostogauja ir nėra suplanavę kelionių, pasiūlymą turi prabangus „Coco Palm Dhuni Kolhu“...

Laisvalaikis
2019.06.15
Kazimieras Kaminskas: didžiausia klaida - manyti, kad vadovauti lengva Premium

Šaliai maudantis karščio bangoje, su Kazimieru Kaminsku, durpių substratų, biokuro ir biomasės gamybos įmonių...

Laisvalaikis
2019.06.14
Lietuvoje minima Gedulo ir vilties diena

Lietuvoje penktadienį minima Gedulo ir vilties diena, skirta paminėti sovietų vykdytus trėmimus.

Laisvalaikis
2019.06.14
Venecijos bienalėje lietuvių opera skambės dažniau

Pirmą kartą Venecijos meno bienalės aukščiausiu apdovanojimu įvertintas Lietuvos paviljonas, kuriame rodoma...

Laisvalaikis
2019.06.12
B. ir M. Obamos kurs tinklalaidę „Spotify“ platformoje 2

Buvęs JAV prezidentas Barackas Obama ir sutuoktinė Michelle su muzikos internetu transliavimo platforma...

Laisvalaikis
2019.06.10
E. Parulskis: baseino slenkstis Premium

Važiuodamas Vilniaus Jono Basanavičiaus gatve (miestą būtina nurodyti, nes Lietuvoje galiu važiuoti dar...

Verslo klasė
2019.06.09
Amsterdamas rengia dar vieną mokestį turistams

Amsterdame apsistojantys turistai jau ir taip moka vieną didžiausių turizmo mokesčių Europoje, jis sudaro 7%...

Paslaugos
2019.06.09

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Plačiau