Finansininkės daržas, kurio nereikia laistyti ir ravėti

Publikuota: 2017-02-11
Ponia Gerulytė hidroponiką vadina urbanistine sodininkyste: „Miestietis tai ? žmogus mėgstantis keliauti, o tokį daržą galima palikti be priežiūros, jo nereikia laistyti, nereikia ravėti ir vaikams tai be galo didelė atrakcija, nes gali savo akimis kasdien stebėti, kaip auga augalai.“
Juditos grigelytės (VŽ) nuotr.
Ponia Gerulytė hidroponiką vadina urbanistine sodininkyste: „Miestietis tai ? žmogus mėgstantis keliauti, o tokį daržą galima palikti be priežiūros, jo nereikia laistyti, nereikia ravėti ir vaikams tai be galo didelė atrakcija, nes gali savo akimis kasdien stebėti, kaip auga augalai.“ Juditos grigelytės (VŽ) nuotr.
Autorius „Verslo žinios“

Vilniuje, Sapiegų rūmų parke, bendruomenės edukacijos centre „Miesto laboratorija“ finansininkė Daiva Gerulytė „įveisė“ projektą daržą ant vandens „Išmanusis sodas“.

„Ar skanios užauga daržovės?“ – klausiu sodininkės. Ji šypteli, kad salotos jau buvo išgirtos ir kulinarų, ir finansų analitikų, o aš gaunu nusignybti gražgarstės lapelį, ir tikrai – skonis ryškus, intensyvus, kaip iš močiutės daržo.

Iš banko į daržą

Ponia Gerulytė ilgą laiką dirbo finansų rinkų srityje. Paskutinės pareigos, prieš pradedant nuosavą verslą, – pensijų fondo valdytoja Lietuvoje, vėliau Švedijoje. Grįžusi iš užsienio moteris nusprendė, kad atėjo laikas ką nors keisti, ir ėmėsi nuosavo verslo – sukūrė paslaugų paieškos portalą raskgreitai.lt, bet jis nepasiteisino.

Su paslaugų paieškos platforma p. Gerulytė, regis, atsisveikino be didelio skausmo. Galbūt pritrūko kompetencijos, informacija apie meistrus (paslaugų teikėjus) dalijamasi vangiai, o ir programuotojų darbo kainos sunkiai įkandamos – priežastis, kodėl atsisakė raskgreitai.lt, vardija pašnekovė.

Šiuo metu ji dirba laisvai samdoma finansų specialiste ir plėtoja hidroponinio auginimo projektą „Išmanusis sodas“ .

„Jeigu kuo nors domiuosi, tai giliai ir nesiblaškau. Hidroponiniu sodu užsiimu savanorystės pagrindu. Man tai įdomu, mane visada traukia nauji dalykai. Tai, matyt, susiję su mano charakteriu, man reikia naujovių, negaliu užsisėdėti vienoje vietoje“, – paaiškina moteris.

Taip pokalbis natūraliai grįžta prie sodo temos. O jame po balta ir violetine LED lempų šviesa auga lapinės salotos, lapiniai ridikai, gražgarstės, bazilikai, pomidorai. Sodininkė aiškina, kad balta šviesa yra „pavasarinė“, tinkama ką tik prasikalusiems daigams ir salotoms augti, bet nesužydėti. Violetinė šviesa yra šiltesnė, arba „vasarinė“, sako p. Gerulytė. Po šios spalvos šviesa augalai jau gali brandinti vaisius, sėklas.

„Pomidorai jau sudygo, vasarą juos nešime į lauką arba šiltnamį, o salotas paliksime augti čia, vėsioje temperatūroje. Šiuos augalus apgaudinėju: laikau pavasario sąlygomis, t. y. po balta šviesa, kad nesužydėtų, todėl salotos užauga visiškai nekarčios. Lapinės daržovės užauga per mėnesį, vadinasi, per metus galima turėti 12-a derlių“, – šypsosi daržo šeimininkė.

Konkurencingas derlius

Pašnekovė tikisi jau šį rudenį hidroponiniu būdu išaugintais žalumynais aprūpinti artimiausias maitinimo įstaigas ir atidaryti daržovių parduotuvę. Daržo duodamą pelną planuoja naudoti socialinėms bendruomenės centro veikloms finansuoti.

Kalbant apie pajamas, taip užaugintų daržovių kaina neturėtų viršyti turgaus ir parduotuvių kainų. Ponia Gerulytė aiškina, kad ant vandens auginamų daržovių kaštai mažėja dėl pingančių LED lempų.

„Anksčiau hidroponikoje buvo naudojamos kaitinamosios lemputės, jos šviesos augalams duoda pakankamai, bet labai įkaitina orą, todėl šalia reikia statyti ventiliatorius, visa tai sunaudoja daug elektros, o LED lempų kainos maždaug prieš dešimtmetį buvo kosminės, tik kanapių augintojai galėjo jų įsigyti ir galvoti apie tokios investicijos atsipirkimą“, – pasakoja p. Gerulytė.

Pašnekovė pabrėžia, kad ant vandens auginamų produktų kainos konkurencingumą lemia transportavimo kaštų sumažinimas arba net eliminavimas.

„Apleisti Niujorko priemiesčių pastatai, nenaudojamos metro tunelių atšakos Londone paversti hidroponiniais daržais. Kadangi pigiausių produktų auginimas po lempų šviesa dar neatsipirktų, ten auginamos brangesnių rūšių daržovės, įprastai į prekybos centrus atvežamos iš tolimesnių kraštų. Mieste užaugintų produktų transportavimo kaštai minimalūs, todėl mažėja produkto savikaina“, – pasakoja p. Gerulytė.

Beje, vandeninkyste pravardžiuojama hidroponika padeda sutaupyti ploto, nes daržo lentynas galima sukrauti vienas ant kitų, pabrėžia pašnekovė.

Hidroponika vs. ekologija

Hidroponikoje augalai auga trąšų prisotintame vandenyje. Ponia Gerulytė teigia, kad bijoti trąšų nėra pagrindo.

Ji trąšas lygina su žmonių vartojamais vitaminais: „Žinome, kad reikia vartoti daug daržovių ir vaisių, kad gautume pakankamai vitaminų, bet įprastai, užuot valgę citriną, geriame vitaminą C – cheminį produktą. Taip pat ir trąšos yra cheminiai mineralai. Hidroponikoje lygiai taip galima vartoti organines medžiagas, pavyzdžiui, raugintas dilgėles – azoto turtingą mišinį, kuriuo dažnai laistome agurkus. Visgi tiksliai nežinosime tokio mišinio cheminės sudėties, o dar kai visa tai pradės rūgti, kvapas ries nosį.“

Pašnekovė paaiškina, kad augintojai trąšų kiekį gali reguliuoti savo nuožiūra: „Prisibijantys nitratų, prieš nuimdami derlių, paskutinę savaitę augalus augina gryname vandenyje, be trąšų. Žalumynams per tą savaitę nieko nenutinka, nebent lapai pagelsta dėl azoto trūkumo.“

Hidroponinio sodo autorė pabrėžia, kad, augindami produktus tik sau ir artimiesiems, greičiausiai nepritręšime jų taip, kad derlius būtų didelis bet kokia kaina: „Čia pramonėje siekiama derlių didinti pridedant augimą skatinančių medžiagų.“

„Šiuo metu diskutuojama, ar hidroponika yra tas pats, kas organinis ar ekologinis daržovių auginimas. Diskusija labai įdomi: teigiama, kad hidroponinis auginimas yra daug geresnis būdas negu ekologinis, nes panaudojamos cheminės mineralinės medžiagos yra labai aiškiai reguliuojamos, taip pat taupomi visi kiti ištekliai“, – sako sodininkė.

Kad ir kaip paradoksaliai skambėtų, auginant augalus trąšomis papildytame vandenyje, sunaudojama gerokai mažiau vandens ir trąšų. Auginant augalus dirvožemyje, didžioji medžiagų dalis nuteka giliau ir augalas jų nebepasiekia, todėl tenka laistyti ir tręšti gausiau, o vandenyje visos medžiagos cirkuliuoja uždarame rate, vandens keisti nereikia. Pašnekovė pabrėžia, kad dėl šios priežasties hidroponika be galo aktuali kraštuose, kankinamuose sausrų.

Miestiečio daržas

Ponia Gerulytė hidroponiką vadina urbanistine sodininkyste: „Miestietis tai – žmogus mėgstantis keliauti, o tokį daržą galima palikti be priežiūros, jo nereikia laistyti, nereikia ravėti ir vaikams tai be galo didelė atrakcija, nes gali savo akimis kasdien stebėti, kaip auga augalai.“

Hidroponika propaguojama ne tik žiemą, bet ir vasarą, kai daržą galima laisvai palikti saulės apšviečiamoje vietoje ir nesukant galvos išvažiuoti atostogauti, tikina pašnekovė.

Vandenyje galima auginti iš esmės viską: lapines ir kitas daržoves, vaisius, gėles, išskyrus šaknines daržoves. Bulvių ar burokėlių užsiauginti nepavyktų, nes jie tiesiog supūtų.

Kiekvieną antradienį „Miesto laboratorijoje“ vyksta hidroponininkų susitikimai, čia galima apžiūrėti hidroponinį daržą ir pasiklausyti pagrindinių žaidimo taisyklių ir niuansų.

Tik skamba sudėtingai

Hidroponika tik skamba sudėtingai, iš tiesų vandenyje išauginti produktų galima tiesiai ant savo palangės, sako vandens daržo šeimininkė.

Pašnekovė pasakoja, kad hidroponika naudojama jau labai seniai: „Juk visi esame pavasarį sodinę svogūną į vandens pripildytą stiklainį. Tik į vandenį trąšų nededame, nes svogūno galvoje yra visų reikalingų medžiagų laiškams sudygti.“

Sapiegų rūmų parke, anot jos, yra pats primityviausias edukacinio hidroponinio sodo variantas, nes daržo autoriai nenori gąsdinti lankytojų: „Hidroponika visiems atrodo sudėtinga. Pakanka žinoti kelias pagrindines taisykles, ir viskas tampa labai paprasta, – tikina projekto „Išmanusis sodas“ autorė. – Iki išmanumo mūsų sodui dar toli, šiuo metu automatiškai įjungiama tik šviesa 7 val. ryte ir išjungiama 21 val. vakare. Planuojame automatizuoti temperatūros, vandens rūgštingumo, oro drėgnumo ir trąšų kiekio reguliavimą. Tada bus galima detaliau stebėti, kaip augalai reaguoja į tam tikras sąlygas. Tai leis siekti efektyvesnės daržininkystės.“

Pašnekovė siekia palikti daržą gyventi visiškai savarankiškai, taip, kad augimo sąlygas būtų galima stebėti telefono ekrane:

„Dabar sodą prižiūrėti užtrunka įvairiai: kai viskas susodinta ir auga, ateinu kartą per dieną patikrinti, ar viskas gerai, ar elektra neišjungta. Jeigu reikia ką nors persodinti arba nuimti derlių, tada užtrunku keletą valandų.“

Rašyti komentarą

Rašyti komentarą

Gauk nemokamą LAISVALAIKIO savaitraštį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:















Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 

Verslo žinių pasiūlymai

„Verslo žinių“ akademija

„Verslo žinių“ akademija

Išsamūs praktiniai mokymai ne didesnėse nei 14 dalyvių grupėse

Pažintinis žurnalas

Pažintinis žurnalas

Tiems, kas brangina savo laisvalaikį ir domisi rytojumi

Nepamirštamos kelionės laiku

Nepamirštamos kelionės laiku

Kas mėnesį laukia nauji įspūdžiai ir netikėti atradimai

NEMOKAMI specializuoti savaitraščiai

NEMOKAMI specializuoti savaitraščiai

Nepraleiskite savo srities naujienų

Siekdami pagerinti Jūsų naršymo kokybę, statistiniais ir rinkodaros tikslais šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“), kuriuos galite bet kada atšaukti.
Sutinku Plačiau