„Iliustruotoji istorija“: Romos pirtys

Publikuota: 2016-10-02
Dauguma romėnų prieš maudynes sportuodavo. Prieš mankštą kūną išsitepdavo aliejumi, kurį atsinešdavo nedideliuose buteliukuose. Pasportavus, aliejus ir nešvarumai būdavo nubraukiami strigiliu, tam tikra metaline grandykle. „REUTERS“/„Scanpix“ nuotr.
svg svg
Dauguma romėnų prieš maudynes sportuodavo. Prieš mankštą kūną išsitepdavo aliejumi, kurį atsinešdavo nedideliuose buteliukuose. Pasportavus, aliejus ir nešvarumai būdavo nubraukiami strigiliu, tam tikra metaline grandykle. „REUTERS“/„Scanpix“ nuotr.
 

Romėnams kasdienis apsilankymas viešoje pirtyje buvo svarbiausias įvykis, todėl Romos imperatoriai keletą šimtmečių lenktyniavo, kuris pastatys didžiausią ir prabangiausią pirčių kompleksą.

Birželio 22-oji tapo įsimintina diena beveik milijonui Romos gyventojų. Tą 109 m. dieną imperatorius Trajanas atvėrė vartus į to meto didžiausią pirčių kompleksą. Pagrindinis didesnis nei 30 metrų aukščio pastatas buvo pastatytas iš betono ir išpuoštas plytelėmis. Pirties plotas siekė 38 tūkstančius kvadratinių metrų – ji buvo dvigubai didesnė už gladiatorių areną Koliziejų.

Pirmieji svečiai, patekę į šį nežemišką vandens purslų, spalvotų mozaikinių grindų ir žvilgančių marmuro plokščių pasaulį, pasijuto priblokšti. Pirtis buvo padalyta į tris sales – šaltąją, šiltąją ir karštąją, visose buvo nustatyta tam tikra oro ir baseinų vandens temperatūra. Grindys ir sienos buvo šildomos, tad lankytojai valandų valandas galėjo mėgautis vynu ir užkandžiais prie baseino ar ant suolų, sustatytų palei sienas.

Tačiau svarbiausia buvo tai, kad įėjimas į šį kompleksą nieko nekainavo. Tai buvo imperatoriaus dovana vandens procedūras mėgstantiems romėnams. Ir turtuoliams, ir vargšams maudynės viešose pirtyse buvo didžiausia pramoga. Jos populiarumo nepranoko nei žirgų lenktynės Didžiajame cirke, nei gladiatorių kovos Koliziejuje. Trajanui pastačius milžinišką ir labai prabangų kompleksą, daugiau nei 200 metų trukusi romėnų pirčių manija pasiekė kulminaciją. Tačiau Trajano dovaną netrukus pranoko kitų imperatorių statiniai.

Nemokami naujienlaiškiai į savo el. pašto dėžutę:













Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 

Romėnai mėgo pirtis

Jokia kita didžioji senovės civilizacija taip aistringai nesimėgavo pirtimis kaip romėnai. Apie pirmuosius mūsų eros metus Romoje buvo maždaug 200 viešųjų pirčių. Po 300 metų, romėnų šaltinių teigimu, Romoje buvo 856 viešosios pirtys ir 11 milžiniškų imperatoriškų pirčių kompleksų. Iš visų viešųjų pastatų tik Romos šventyklų skaičius pranoko pirčių kompleksų skaičių.

Mintį apie viešą patalpą su šiltomis voniomis romėnai pasiskolino iš graikų, kurie garsėjo atviromis kūno kultūros pratyboms skirtomis aikštelėmis – palestromis su šalia esančiomis voniomis. Tačiau romėnams svarbiausias dalykas buvo vonia, nes to meto gydytojai manė, kad daugumą ligų galima išgydyti karštomis arba šaltomis voniomis. Romėnų rašytojas Plinijus Vyresnysis (23–79 m. po Kr.) atskleidė, koks populiarus buvo gydytojo Charmio iš Masalijos (dab. Marselis) gydymas šaltomis voniomis. Net šaltomis žiemomis gydytojo patarimų buvo uoliai paisoma. „Mes nuolat matydavome senus vyrus, buvusius konsulus, visiškai sušalusius, kad tik pasirodytų“, – pasakojo autorius.

100 m. pr. Kr. pirčių manija paplito visoje Italijoje, o jos sostinėje Romoje visur buvo statomos pirtys – didelės ir mažos. Visos pirtys buvo privačios, už įėjimą reikėjo mokėti. 12 m. pr. Kr. imperatoriaus Augusto draugas Markas Agripa testamentu romėnams paliko tuo metu didžiausią, savo paties statytą, pirčių kompleksą. Nuo to laiko visi galėjo mėgautis pirties malonumais veltui. Romoje atsirado didžiulė pirmoji nemokama pirtis.

Pirtis sulaukė didelės sėkmės, daugelis Romos valdovų vėliau ėmė kopijuoti Agripą, mat romėnai mėgo kasdien daug valandų praleisti pirtyse, o šios darėsi vis prabangesnės.

Plaukų pešiotojų aukos

Pasak romėnų poeto Marcialio (apie 40–104 m.), aštunta valanda, t. y. antra trečia valanda popiet, buvo tinkamiausias laikas eiti į pirtį. Pasibaigus darbo dienai, papietavę romėnai rinkdavosi prie pirčių kompleksų. Rašytojo Plinijaus Jaunesniojo (apie 61–apie 114 m.) teigimu, pirties procedūros buvo paprastos: „kūno įtrynimas aliejumi, kūno pratybos, maudynės“.

Daugelyje didžiųjų Romos pirčių pagal graikų pavyzdį buvo įrengtos lauko aikštelės, skirtos kūno kultūros pratyboms, – palestros. Persirengę ir įsitrynę aliejumi, romėnai bėgdavo į žvyru dengtą aikštelę pasportuoti. Populiariausi buvo įvairūs žaidimai su kamuoliu, nes tada treniruojami visi raumenys. Vyrai taip pat kilnodavo sunkius svarmenis.

Konservatyvusis filosofas Seneka pirmaisiais mūsų eros metais gyveno šalia pirčių komplekso, todėl jam nuolat teko kęsti lankytojų keliamą triukšmą: „Kai, pavyzdžiui, energingas ponas kelia švininį svarmenį; kai jis sunkiai treniruojasi – arba apsimeta tai darąs, – girdžiu, kaip jis kriokia. Kai jis, sulaikęs kvėpavimą, vėl ima kvėpuoti, girdžiu, kaip jis dejuoja ir šnypščia.“

Pasimankštinę lankytojai traukdavo į pačią pirtį. Romėnai paprastai pirmiausia eidavo į prišildytą tepidarijų ir jame kūną įtrindavo aliejumi. Tepidarijuje nebuvo baseinų. Čia stovėjo suolai, ant kurių lankytojai būdavo masažuojami. Buvo galima pasisamdyti ir vadinamuosius plaukų pešiotojus.

Anot Senekos, būtent šių riksmai erzino labiausiai. „Įsivaizduokite spigų ir veriantį pešiotojo balsą. Reklamuodamas savo paslaugas, jis nuolat šaukia ir nutyla tik tada, kai peša lankytojo pažastis. Bet tada rėkia jo auka“, – skundėsi Seneka.

Iš tepidarijaus lankytojai eidavo į karštąjį kaldarijų, ten mirkdavo valandų valandas ir su draugais bei pažįstamais aptardavo dienos įvykius. Patalpos grindys ir sienos buvo šildomos, o pro didelius langus ją nušviesdavo popietės saulė. Senekos teigimu, anksčiau romėnai maudydavosi tamsoje.

„Tačiau dabar dauguma mano, kad pirtys nieko vertos, jeigu žmonės negali mėgautis saule visą dieną; jeigu žmonės negali maudytis ir kaitintis saulėje“, – piktai rašė filosofas.

Pasimėgavę kaldarijaus vandens baseinų šiluma, romėnai puldavo atsivėsinti į šaltuosius frigidarijaus baseinus. Čia baigdavosi pirties procedūros, ir romėnai traukdavo namo.

Įkyrūs vakarienių medžiotojai

Anot poeto Marcialio, daugelis romėnų susitikdavo pirtyse, kad vėliau kartu pavakarieniautų, o tai pritraukdavo vadinamųjų vakarienių medžiotojų, kurie prisišliedavo prie draugijos tikėdamiesi nemokamai pavalgyti. Marcialio teigimu, pats įkyriausias buvo vyras vardu Menogenas.

„Kai nusišluostai savo rankšluosčiais, jis sako, kad jie baltesni už sniegą, nors iš tiesų jie purvinesni už naujagimio seilinuką. Kai šukuoji kelis plaukų kuokštus, jis pareiškia, kad tavo garbanos gražesnės nei paties Achilo, – ironiškai pasakoja Marcialis ir priduria, – jis giria viską, viskuo stebisi, kol tu, galop visai susierzinęs, pakvieti: „Pavakarieniaukime drauge!“

Faktai rodo, kad romėnai viešosiose pirtyse dažnai maudydavosi nuogi. Graikų istorikas Plutarchas (apie 50 – apie 127 m.) pasakoja, kad uošviai vengdavo maudytis kartu su žentais, nes gėdijosi savo nuogumo. Tačiau toli gražu ne visi buvo tokie drovūs. Marcialio teigimu, dažnai pasigirsdavo plojimų, kai į pirtį ateidavo jo draugas Maro. Teigiama, kad žmonės plodavo, nes Maro vyriškumas buvo įspūdingo dydžio.

Nors romėnai buvo konservatyvaus būdo, daugelyje pirčių vyrai maudydavosi kartu su moterimis. Romėnų poetas Ovidijus (43 m. pr. Kr. – 17/18 m. po Kr.), pavyzdžiui, pasakoja, kad viešosios pirtys buvo puiki vieta susitikti su moterimis: „Kokia nauda iš tų sergėtojų, jeigu slapti meilužiai saugiai susitinka pirtyje, kol sergėtoja stovi už pirties durų ir laiko merginos drabužius?“ – klausia jis išmintingai.

Užrašas viešojoje romėnų miesto Herkulanėjaus pirtyje rodo, kad prostitutės taip pat mėgo pirtis. „Apelis, vadinamas Pele, ir jo brolis Deksteris aistringai pamylėjo dvi moteris du kartus“, – rašoma ant sienos. Užrašas išliko, nes Herkulanėjas 79 m. buvo palaidotas Vezuvijaus ugnikalnio pelenuose.

Tačiau toks laisvas erotinis gyvenimas nepatiko imperatoriaus Trajano įpėdiniui Hadrianui, sėdusiam į sostą 117 metais. Hadrianas uždraudė vyrams ir moterims maudytis pirtyse vienu metu.

Vandenyje buvo daug bakterijų

Romėnai į didžiulius baseinus nepylė chemikalų, kaip kad darome mes. Į frigidarijuose įrengtus didžiulius šalto vandens baseinus naujo vandens buvo leidžiama nuolat. Tačiau faktai rodo, kad kaldarijų baseinuose karštas vanduo buvo keičiamas tik kartą per parą.

Poetas Marcialis rašė, kad ant baseine besimaudančių žmonių kūnų dažnai būdavo aliejaus ir purvo. Savo raštuose romėnas taip pat kritikuoja tautiečių maudymosi įpročius: „Zoilau, tu terši vandenį prausdamas savo užpakalį. Lyg to būtų negana, paskui į tą vandenį panardini savo galvą!“

Per parą baseine apsilankydavo keli tūkstančiai žmonių, tad bakterijų koncentracija šiltuose baseinuose turėjo būti itin didelė. Be to, romėnų gydytojai savo pacientams liepdavo maudytis šaltose ir karštose voniose. Tačiau romėnų gydytojas Celsijus (apie 25 m. pr. Kr. – apie 50 m. po Kr.) griežtai įspėjo savo ligonius, kad jeigu jie maudysis baseine turėdami atvirų žaizdų, gali įsimesti gangrena.

Pirtys vis didėjo

Romos imperatoriai greitai suprato, kad geras būdas išpopuliarėti tarp žmonių – pastatyti didelių pirčių kompleksų ir leisti juose lankytis nemokamai. Maždaug 50 m. po Kr. Seneka skundėsi dėl nežabotos romėniškų pirčių prabangos. „Kiek daug statulų ir kolonų, kurios nieko neremia, kurios reikalingos tik kaip dekoracija – kad tik būtų išleista kuo daugiau pinigų“, – pyko filosofas.

Seneka nespėjo pamatyti didžiausios ir prabangiausios imperatoriškos pirties, primenančios tikrus rūmus. 109 m. buvo baigtas statyti milžiniškas imperatoriaus Trajano kompleksas, o 220 m. imperatorius Karakala savo pavaldiniams pastatė dar įspūdingesnį rūmą.

Karakalos pirtis yra geriausiai išlikusi to meto imperatoriškoji pirtis. Mokslininkai apskaičiavo, kad pirtyje buvo daugiau nei 250 marmurinių ir kitokio brangaus akmens kolonų. Tyrimai rodo, kad to meto pirčių sienos ir grindys buvo klojamos mažiausiai dešimties spalvų akmens ir marmuro plytelėmis. Be to, pirtis puošdavo daugiau nei 100 tonų sveriančios statulos. 306 m. Karakalos pirtį pranoko imperatoriaus Diokleciano pirtis. Ji buvo 41 tūkstančio kvadratinių metrų ploto, vienu metu joje tilpo apie 3 tūkstančius lankytojų. Nė vienas iš vėlesnių imperatorių neviršijo šio rekordo.

Pasikeitė požiūris į pirtis

Praėjus 10 metų po Diokleciano pirties statybos, imperatorius Konstantinas Didysis pastatė paskutinę viešąją pirtį Romoje. Kai Konstantinas krikščionybę paskelbė valstybine religija, pirtys pamažu prarado savo populiarumą.

Konstantino laikais pirtys paplito po visus Romos imperijos miestus. Tačiau krikščionių dvasininkai priešinosi amoraliai romėnų pirčių kultūrai. „Tam, kurį nuprausė Kristus, nereikia praustis dar kartą“, – IV a. pabaigoje pamokslavo vienas iš Bažnyčios tėvų šv. Jeronimas.

Bažnyčios teigimu, pirtys buvo reikalingos tik dėl higienos ar sveikatos, todėl antikinė pirčių tradicija pamažu išblėso. Didžiulės imperatoriškosios pirtys nebuvo saugomos, tad viduramžių pradžioje dauguma jų jau buvo gerokai sunykusios.

Vis dėlto vienoje vietoje romėniška didelių viešųjų pirčių tradicija išliko. VII šimtmetyje musulmonai užėmė buvusias romėnų kolonijas Šiaurės Afrikoje ir Artimuosiuose Rytuose. Priešingai nei krikščionys, musulmonai žavėjosi romėnų tradicija, perėmė ją ir pavertė hamamais, jie išliko iki mūsų laikų.

Pasirinkite jus dominančias įmones ir temas – asmeniniu naujienlaiškiu informuosime iškart, kai jos bus minimos „Verslo žiniose“, „Sodros“, Registrų centro ir kt. šaltiniuose.

Niekada nesakyk niekada: kaip miestietis kaime iš obuolių verslą sukūrė Premium 4

Verslą galima sukurti lygioje vietoje ir net neturint apie jį specifinių žinių – tai patvirtina Mindaugo...

Gazelė
2022.05.26
„Open House Vilnius“ savaitgalį atvers 56 pastatų duris

Besidominčiųjų architektūra laukia šventė – gegužės 28 ir 29 d. vyksiantis aštuntasis atviros architektūros...

Laisvalaikis
2022.05.26
Vilniaus Didžiąją sinagogą įamžins iki 2026-ųjų 2

Iki 2026 m. vidurio sostinėje bus sutvarkyta unikali žydų (litvakų) sakralinė vieta – Vilniaus Didžioji...

Laisvalaikis
2022.05.26
„Norfos“ lentynose – brandintos jautienos pasiūla Verslo tribūna

Prasidėjus lauko pramogų ir kepsnių sezonui, auga ne tik jau įprastos šviežios mėsos, bet ir vis...

„Vilnius Mama Jazz“ kviečia klausyti, žiūrėti, kalbėti

Gegužės 26 d. prasidedantį festivalį „Vilnius Mama Jazz“ lydi plati „palaikomoji“ programa, kviesianti į...

Laisvalaikis
2022.05.25
„SpaceX“ prieš „Boeing“: kaip E. Musko įmonė aplenkė aviacijos milžinę Premium 1

Praėjusį savaitgalį „Boeing“ bepilotis erdvėlaivis „Starliner“ po daugiau nei dvejus metus trukusių bandymų...

Inovacijos
2022.05.25
„Financial Times“ surikiavo geriausias mokymosi programas vadovams Premium

Geriausių pasaulyje verslo programų reitinge „Executive Education“, kurį daugiau nei du dešimtmečius sudaro...

Laisvalaikis
2022.05.25
IT specialistė kaime rado laimę: sukūrė tradicinį verslą, bet kitaip Premium

Sostinė siūlo apsčiai galimybių, tačiau vis daugiau šeimų ją palieka ir keliasi gyventi į kaimą. Nors...

Gazelė
2022.05.25
Patriotų gastrolės Rusijoje – už 100 milijonų Premium 3

Dar iki įsiverždama į Ukrainą Rusija negailėjo lėšų vadinamajai minkštajai galiai, t. y. savo kultūros...

Laisvalaikis
2022.05.24
Valdovų rūmų vadovui prof. V. Dolinskui – prestižinė Lenkijos kultūros premija

Prestižinė kultūros premija, prof. Aleksanderio Gieysztoro vardo apdovanojimas, įteiktas Nacionalinio...

Laisvalaikis
2022.05.24
Iš Kanų festivalio: „Mariupolis 2“, rusiškas skandalas, geriausia sezono komedija Premium

Kanuose vyksta 75-asis kino festivalis, paženklintas skaudžiausia mūsų dienų tema. Rusijos karas Ukrainoje...

Laisvalaikis
2022.05.24
Baltarusijos opozicijos lyderė: Lietuvos pagalba neapsiriboja žodžiais ar išsakytu susirūpinimu

Lietuvos pagalba baltarusiams neapsiriboja žodžiais ar išsakytu susirūpinimu, sako Sviatlana Cichanouskaja,...

Verslo aplinka
2022.05.24
„Time“ įtakingiausių menininkų viršūnėje – „Marvel“ žvaigždė Simu Liu

Naujausią „Time“ žurnalo, paskelbusio 2022-ųjų šimto įtakingiausių pasaulio žmonių sąrašą, viršelį puošia...

Laisvalaikis
2022.05.23
Ką A. Navalnas „Time“ parašė apie Putiną, o J. Bidenas – apie Zelenskį

Žurnalas „Time“ į įtakingiausių 2022 m. žmonių sąrašą įtraukė Volodymyrą Zelenskį, Ukrainos prezidentą, ir...

Laisvalaikis
2022.05.23
Skaičiai: užteršti ir švariausi Europos miestai Premium

Smulkiųjų kietųjų dalelių kiekis Europoje per pastarąjį dešimtmetį mažėjo, tačiau vis dar viršija...

Verslo klasė
2022.05.22
Eutanazijos vartai. Kaip suplanuoti mirties datą Premium

Kelionių maršrutuose netikėta kryptis – paskutinė gyvenimo stotelė. Žmonės, įpratę viską planuoti ir iki...

Laisvalaikis
2022.05.22
Už 135 mln. Eur parduotas 1955-ųjų „Mercedes“

1955-ųjų laidos „Mercedes-Benz“, viena iš vos dviejų egzistuojančių tokio modelio mašinų, šį mėnesį aukcione...

Automobiliai
2022.05.22
Nacionalinėje dailės galerijoje – fotografijų paroda „Karas Ukrainoje. 2022 metai“

Meno lauke randasi vis daugiau liudijimų, pasiekiančių mus iš Rusijos užpultos Ukrainos. Vienas tokių –...

Laisvalaikis
2022.05.21
Ateitis su 5G pagal „Ericsson“: kas laukia žmonių ir verslo Premium

5G ryšys dažnai yra pristatomas kaip technologija, kuri daugiausia naudos atneš verslui. Tai bent iš dalies...

Inovacijos
2022.05.20
Virtualus nekilnojamasis turtas? Kodėl gi ne Premium 1

„Virtualus nekilnojamasis turtas (NT) yra dar viena skaitmeninio investavimo alternatyva. Iki šiol buvo...

Laisvalaikis
2022.05.20

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Valdyti Sutinku