Pristatytos Vilniaus katedros požemiuose aptiktos Lietuvos valdovų laidojimo insignijos
Papildymai visame tekste.
„Trys karaliai šiais metais mums atnešė dovanų – tris karūnas“, – sausio 6 d. Bažnytinio paveldo muziejuje surengtoje spaudos konferencijoje sakė Gintaras Grušas, Vilniaus arkivyskupas metropolitas. Pasak jo, Vilniaus arkikatedros požemiai atskleidė daugiau nei prieš 90 m. paslėptų Lietuvos ir Lenkijos valdovų regalijų paslaptį – 2024 m. gruodžio 16 dieną požemiuose buvo atverta slaptavietė, kurioje 1939 m., prasidėjus Antrajam pasauliniam karui, buvo paslėptos karališkosios regalijos.
Slėptuvėje rastos karališkosios regalijos yra Lietuvos ir Lenkijos vadovų Aleksandro, Elžbietos ir Barboros įkapėms skirtos insignijos: Lietuvos didžiojo kunigaikščio ir Lenkijos karaliaus Aleksandro karūna, Elžbietos karūna, grandinė, medalionas, žiedas ir karsto lentelė, Barboros Radvilaitės karūna, skeptras, valdžios obuolys, trys žiedai, grandinė ir dvi karsto lentelės. Slaptavietėje taip pat rastos 6 sidabrinės plaketės, puošusios Šv. Kazimiero koplyčią ir nemažai votų: žiedų, auskarų, kryželių, kelios vyskupų insignijos. Rasta ir Vilniaus vyskupo Benedikto Vainos karsto plokštelė.
Anot G. Grušo, karūnos buvo nukaldintos valdovams jau mirus.
Vilniaus arkivyskupo metropolito teigimu, atrastosios Lietuvos ir Lenkijos valdovų laidojimo insignijos yra „neįkainojamos istorinės vertybės, ilgaamžio Lietuvos valstybingumo tradicijos simboliai, Vilniaus, kaip sostinės, ženklai, nuostabūs auksakalystės ir juvelyrikos kūriniai“.
Kaip rašoma Vilniaus arkivyskupijos svetainėje, valdovų palaidojimo kripta Arkikatedros požemiuose rasta 1931 m. rudenį, kai po potvynio buvo likviduojama Katedros avarinė būklė. Kriptoje ilsėjosi Lietuvos didžiojo kunigaikščio ir Lenkijos karaliaus Aleksandro bei Lietuvos didžiojo kunigaikščio ir Lenkijos karaliaus Žygimanto Augusto žmonų – Elžbietos Habsburgaitės ir Barboros Radvilaitės – palaikai. Kartu su palaikais buvo išlikusios karališkosios laidojimo (įkapių) insignijos.
Prasidėjus Antrajam pasauliniam karui ir kylant grėsmei, jog Vilniaus katedra gali būti uždaryta, Vilniaus katedros kapitula pasirūpino išsaugoti svarbiausias Katedros vertybes. Katedros lobyną užmūrijo nišoje, esančioje vienoje iš šventovės laiptinių. Ši slėptuvė rasta 1985 metais. Buvo paslėptos ir valdovų insignijos. Manyta, kad jų slėpimo vieta – Katedros požemiai.
Pasak Mykolo Juozapavičiaus, Vilniaus arkivyskupijos ekonomo, Lietuvai atgavus Nepriklausomybę, keletą kartų mėginta atlikti įvairias paieškas, didžiausias dėmesys visada buvo skiriamas Vytauto Didžiojo palaidojimo paieškoms, tačiau iki šiol jos nebuvo sėkmingos. Anot M. Juozapavičiaus, 2024 m. gruodžio 16 d., ieškant 1939-ųjų slaptavietės galimų vietų, Vilniaus arkikatedros požemiai buvo išžvalgyti endoskopine kamera per ankstesnius gręžinius ir plyšius. Tyrimo metu remtasi tarpukario ir dabartiniais požemių brėžiniais bei liudininko pasakojimu.
„Po kelių bandymų slaptavietė buvo aptikta. Nuspręsta tą pačią dieną slaptavietėje esančias vertybes išimti, aprašyti, katalogizuoti ir perkelti į saugią vietą. Ateityje jos bus ištirtos, restauruotos ir pristatytos visuomenei“, – sakė M. Juozapavičius.
Gintautas Striška, Valdovų rūmų Archeologijos ir architektūros tyrimų skyriaus vedėjas, pasakojo, jog slaptavietėje tikėtasi atrasti Vytauto Didžiojo (apie 1350– 1430) palaikus.
Insignijos (lot. insignia) yra valdžios, aukštų pareigų, visuomeninės padėties, luomo ženklai. Gaminamos iš įvairių vertingų medžiagų (tauriųjų metalų, dramblio kaulo, brangmedžio, brangių audinių), puošiamos brangakmeniais, emaliais, siuviniais ir kita. Valdovų insignijos (Europos valdovų insignijos dar vadinamos regalijomis): karūna, mantija, porfyra, skeptras, sostas, vadinamasis karališkasis obuolys, rašoma Visuotinėje lietuvių enciklopedijoje.
