Vyriausybės buldozerį ne komisijoms sustabdyti
Kaip rašome šiandien publikuotame straipsnyje „Ignitis grupė“ į Lietuvos strateginį projektą žengia su Kinijos vėliava horizonte“, valstybinio kapitalo energetikos įmonių grupė į jūrinio vėjo parko konkursą atsivedė tai, kas atrodo kaip portugalų bendrovė „Energias de Portugal“ (EDP).
Tačiau pažiūrėjus atidžiau – tai Kinijos „China Three Gorges Corporation“ (CTG) tramplinas į pasaulį.
- „Ocean Winds“, „Ignitis grupės“ partnerės jūrinio vėjo projekte, pusė priklauso portugalų bendrovei, kurios didžiausia akcininkė ir strateginė partnerė – Kinijos komunistų partijos centriniam komitetui tiesiogiai atskaitinga įmonė CTG.
- Tai neužkliuvo nei aukciono laimėtojus tikrinusioms institucijoms, nei ministerijoms, nei pačiai „Ignitis grupei“ – per toli, per mažai.
- Kinijos pėdsakas kelia šurmulį Briuselyje, o kiek anksčiau apie jas jį griežtai pasisakyta ir Vašingtone.
Visgi, manome, kad verta šią istoriją įterpti į dar labiau vietinį kontekstą.
Primename, Kinijos komunistai 2021 m. pabaigoje prieš Lietuvą ėmėsi beprecedenčių ekonominio šantažo priemonių – spaudė investuotojus iš Vokietijos, Švedijos ir kitur, kad šie pašalintų Lietuvą iš savo gamybos grandinių.
Antraip, buvo grasinama, kad jiems bus uždrausta produkciją eksportuoti į antrą pasaulio ekonomiką.
Visa tai – siekiant pakeisti Lietuvos užsienio politikos kryptį. Tiksliau, siekiant pakeisti užrašą su Taivano atstovybės pavadinimu ant Vilniaus J. Jasinskio gatvėje esančio pastato lentelės.
Nejaugi dabar „Ignitis Grupės“ vadovas Darius Maikštėnas su kompanija Pekino komunistams išvynioja raudoną kilimą į strateginį Lietuvos sektorių?
„Net netiesiogiai valdoma dalis nėra didelė, Kinija neturi jokios įtakos projekte“, – nuogąstavimus skandina bendrovė. Ir, ko gero, yra teisi. Bent jau „ant popieriaus“. Tačiau 2019 m. pritrūko tik geresnės kainos tam, kad kinams pavyktų įsigyti ir visą EDP, ir visą jų atsinaujinančių išteklių plėtros bendrovę. Strateginė partnerystė tęsiasi, o „geresnės kainos“ kartais reikia tiesiog išlaukti.
Visgi, čia ne kritika „Ignitis grupės“ vadovybei, kuri Europos bendrovių kupiname jūrinio vėjo pasaulyje atrado vienintelę Kinijos įmonę ir ją bemat ant alaus pavadino. Ji juk dirba savo darbą vadovaudamasi akcininko lūkesčių laišku ir kaip jiems atrodo geriausia.
Logiškai mąstant, gal net galėtume daryti prielaidą, kad pristatyti pusiau kinišką partnerį energetinį saugumą pašauktiems sergėti pagrindiniam akcininkui Finansų ministerijai galėjo būti pakankamai rizikinga.
Tačiau ministerijoms niekas neužkliūva, prižiūrinčios institucijos viskam pritaria. O ar gali būti kitaip, kai prižiūrinčios institucijos sudarytos iš tų pačių ministerijų atstovų. Žinokitės, jei Vyriausybė nori prastumti ką nors buldozeriu, nėra jokios nacionalinio saugumo komisijos, kuri galėtų pastoti jai kelią.
O jei „Telia“ nori „Huawei“ įrangos? Tuomet – grėsmės nacionaliniam saugumui. Keista, tiesa?
Visa tai rodo, kad galiausiai nieko nebuvo pasimokyta iš atominės „Nukem“ istorijos.
Prisiminkime: tai, kad „Rosatom“ nevykdė viso Ignalinos atominės elektrinės demontavimo projekto, nesutrukdė palyginti mažai rusų įsigytai vokiečių įmonei projekte „į žemę susmeigti plūgus“. Tai Lietuvai kainavo – pinigų, nervų ir reputacijos.
Ar ketiname palaukti, kol CTG pavyks išsipirkti likusias akcijas ir Kinijos dalis EDP išaugs nuo penktadalio iki 100%? Norime patikrinti, kaip seksis vystyti jūrinio vėjo projektą, jei Kinijai nepatiks mūsų reakcija į, tarkime, jos invaziją į Taivaną?
Net jei visa tai neišsipildys, mes vis tiek pariebinsime Kinijos bendrovės dividendus iš Lietuvos verslų lėšų – tų pačių verslų, kuriuos Kinijos komunistai ką tik aktyviai bandė uždusinti.
Žodžiais plėšytis marškinius vardan „Lietuvos energetinės nepriklausomybės“ yra viena. Taip elgtis – visai kas kita.
