Pamatinis lūžis organizacijose: ar misiją pakeis prasmė?

Gyvename tokiu laikmečiu, kuris diktuoja prasmės paieškas – dėl ko, kur ir su kuo dirbu, kokia mano gyvenimo prasmė, kokia organizacijos, kurioje dirbu, paskirtis. Darbui užimant didelę dalį mūsų gyvenimo trinasi ribos tarp profesijos ir laisvalaikio. Būtent todėl tiek organizacijos, tiek patys darbuotojai ir klientai atsigręžia į prasmę.

Šalia ar net vietoje organizacijos vizijos, misijos, vertybių atsiranda paskirties sąvoka (angl. purpose). Darbuotojams, ypač vadovams, kelrodžiu tampa prasmės paieška, nebe išoriniai motyvatoriai – atlygis ar formalios pareigos.

Kaip keičiasi organizacijos: prasmė ar pelningumas?

Pažangios įmonės į „paskirtį“ sudeda ne šiaip norą užsiimti vienkartine labdara. Atsiranda aukštesni ir ilgalaikiai tikslai, visa apimantis noras prisidėti prie geresnio pasaulio, keičiasi organizacijų verslo modeliai. Vis rečiau pelno siekiančios organizacijos svarbiausiu tikslu laiko savo pelningumą. Dabar daug svarbesni atsakymai, kaip jų organizacija prisideda prie visuomenės, pasaulio klimato kaitos stabdymo, gerovės kūrimo žmonijai. Tai kyla kartu su poreikiu pritraukti talentus ar brandesnius darbuotojus, ypač aukščiausio lygio vadovus, kuriems indėlis į prasmingą pokytį yra labai svarbus apsisprendžiant dėl organizacijos.

Kitas įdomus pastebimas efektas – nevyriausybinės ir pelno siekiančios organizacijos keičiasi pozicijomis: pelno siekiančios perima viešojo sektoriaus prasmės klausimą, o pastarosios daugiau ima kalbėti apie pelningumą. Privačios organizacijos ima ieškoti, kaip keistis, kurti naudą visuomenei bei komunikuoti apie tai, kelia prasmės ir paskirties klausimus savo strateginiuose planuose. Viešojo sektoriaus organizacijos visada turėjo stiprią ir aiškią paskirtį. Nors atlygis ten daug mažesnis, net ir jaunesni pažangūs darbuotojai renkasi jas būtent dėl prasmės.

Prasmė darbe didina efektyvumą

Kontekstas ir situacijos, kurias išgyvename, stipriai veikia mūsų pasirinkimus. Pasaulinė pandemija ir karas išryškino prasmės poreikį: dalis darbuotojų renkasi išgyventi su mažesniais materialiniais poreikiais, o vertybiniai klausimai tampa prioritetiniais. Pasauliniai pokyčiai veikia ir asmeniniu, ir organizaciniu lygmeniu. Natūralu, kad aukštesnį sąmoningumą turintys darbuotojai geba paspausti „pauzės“ mygtuką, apgalvoti savo profesinį kelią bei lengviau randa prasmės atsakymus. Kartu impulsą duoda ir jaunoji karta, pasižyminti gilesne savirefleksija, kuri prasideda dar mokyklos suole. Jie anksčiau pradeda kelti sau prasmės klausimus, asmeniškiau išgyvena vertybinius klausimus, pavyzdžiui, susijusius su klimatu, nelygybe.

Naujausi pasauliniai tyrimai rodo, kad didžiajai daliai darbuotojų prasmės pojūtis organizacijoje yra būtinas. Brandžios organizacijos supranta, kad pokytis turi būti daromas plačiu mastu, ir tai nėra tik apie vienkartinę labdarą, bet plačiau – apie verslo modelį, kai organizacija prisideda prie geresnio pasaulio kūrimo. Laimi tos organizacijos, kurių darbuotojai gali didžiuotis savo organizacija, nes jų asmeninės prasmės išpildymas sutampa su darbdavio.

Tarptautinės organizacijos apie paskirtį aktyviau komunikuoti ėmė pastarąjį penkmetį. Lietuvos organizacijos dar tik lėtais žingsneliais eina link to. Žinoma, apie paskirtį kalbėti sunkiau organizacijoms, kurios daugelį metų buvo susikoncentravusios tik į pelno siekimą, išgyvenimą. Tačiau negalvoti ir nekalbėti apie paskirtį ir prasmę – kenksminga.

Permainos itin praverstų lietuviško kapitalo įmonėms, kurių vadovai atsitraukę permąstytų, kokią vertę pasauliui kuria jų organizacija. Tačiau prastas pasirinkimas būtų vilioti talentus vien gražiais žodžiais. Prasmės pojūtis turi vykti nuo akcininkų, aukščiausiojo lygio vadovų ir skverbtis gilyn į visą organizaciją. Prasmę sunku būtų sukurti tik specialiai tam pasamdytiems specialistams. Tai turi būti tikra ir gyva.

Tradicinis mąstymas, kad samdomam darbuotojui reikia aukšto atlyginimo ar prabangaus automobilio – jau praeitis. Tyrimai įrodė, kad jei specialistas gauna tiek, kad patenkintų savo taip vadinamus higieninius poreikius, net ir pakėlus atlyginimą, tai nebekeičia jo požiūrio į darbą. Daug svarbiau už finansus yra prasmės dalykai.

Tyrimai rodo, kad tose organizacijose, kur darbuotojai stipriai jaučia prasmę, padidėja efektyvumas, produktyvumas, vidinė motyvacija. Taip yra todėl, kad išoriniai motyvatoriai dažniausiai džiugina vos kelis mėnesius. Prasmė suteikia vidinę ilgalaikę motyvaciją, o ji – energijos. Tuomet darbuotojai nebeskaičiuoja darbo valandų.

Visgi kartu atsiranda pavojus, kad jie lengvai gali perdegti. Todėl labai svarbu organizacijoms laiku pastebėti pirmuosius perdegimo požymius, o darbuotojams svarbu auginti savo sąmoningumą, gebėti atsitraukti, kad galėtų sėkmingai tęsti prasmingą darbą.

Komentaro autorė – Dr. Audronė Nakrošienė, ISM Executive MBA studijų direktorė

Komentarai