Kokių rezultatų iš VVĮ galima tikėtis kitąmet?
Šiuo metu Lietuvoje veikia 33 VVĮ. Per 2024 metus mūsų šalyje VVĮ skaičius sumažėjo keturiomis. Viena įmonė pertvarkyta į VšĮ, dvi įmonės privatizuotos pagal planą, viena įmonė tapo kitos VVĮ antrine.
Šiuo metu VĮ Turto bankui yra perduotos dar dvi įmonės, kurias planuojama privatizuoti. Tad jau dabar aišku, kad po pardavimo, 2025-aisiais, atitinkamai, bendras VVĮ skaičius, galimai, turėtų sumažėti dar bent dviem įmonėmis.
Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija (EBPO) visada rekomenduoja žengti centralizavimo keliu. O kadangi Lietuvoje vadovaujantis EBPO gairėmis iki 2024 metų galo buvo keltas tikslas turėti 31 VVĮ, sakyčiau, kad tikslai pildomi gana gerai.
Ar panašių tikslų pavyks tinkamai siekti ir 2025 metais? Kalbant iš dabartinių perspektyvų norėčiau tikėti, kad VVĮ progresas, paremtas sėkmingai mūsų šalyje vykdoma VVĮ pertvarka, nesustos.
Lietuvoje VVĮ pertvarka, kaip politika, pirmiausia formuojama Ekonomikos ir inovacijų ministerijoje, su Vyriausybės programa. Na, o visi žinome, kad darbą Lietuvoje šių metų pabaigoje pradėjo nauja Vyriausybė.
Tad jeigu stipri politinė valia, kuri buvo iki šiol, išliks ir toliau, o naujos gairės, kurias nubrėš naujoji valdžia, bus palankios valstybės valdomų įmonių valdysenos tobulinimui, manau, kad tikrai turėsime gerų VVĮ rodiklių tęstinumą.
Sąlygų diktuotojai – geopolitinė ir ekonominė situacija
Jeigu remsimės 2024 metų pirmuoju pusmečiu, kurio rezultatus turime, tai geriausiai 2024-aisiais tarp VVĮ atrodė susisiekimo sektorius, kurio grynasis pelnas didėjo ketvirtadaliu. Antras buvo energetikos sektorius, kurio grynasis pelnas augo 4%.
Tokie rezultatai leidžia pagrįstai daryti prielaidą bei tikėtis, kad ir 2025 metais šiuose sektoriuose veikiančios VVĮ fiksuos vienus geriausių rezultatų.
Žvelgiant į 2025-uosius, norėtųsi, kad aukščiausius efektyvumo rodiklius fiksuotų absoliučiai visuose sektoriuose Lietuvoje veikiančios VVĮ. Kita vertus, visais laikais sąlygas tiek privačių, tiek ir valstybės valdomų įmonių augimui labai stipriai diktavo, o dabar tik dar stipriau diktuoja bendra pasaulio, Europos Sąjungos bei mūsų šalies geopolitinė situacija.
Geopolitiniai veiksniai daro įtaką ir bendrai ekonominei padėčiai, gali paveikti VVĮ strategijas, veiklos rezultatus bei galimybes plėstis.
Štai, pavyzdžiui, augimą kasmet tarp VVĮ yra linkęs planuoti miškininkystės sektorius, tačiau jo rezultatams labai stipriai įtaką daro bei toliau darys nuo ekonominės situacijos priklausančios ir nuolatos besikeičiančios medienos kainos. 2024 metais žaliavinės medienos pardavimo kainos sumažėjo net 28%.
Atsižvelgiant į geopolitinę ir ekonominę situaciją dažnai keičiasi keleivių bei krovinių pervežimo paslaugų apimtys, nuo kurių visada priklauso susisiekimo sektoriaus rezultatai.
Ekonominė situacija lemia tai, kiek Lietuva gali investuoti į atsinaujinančią energetiką ir jos infrastruktūrą, kas automatiškai leidžia augti arba mažėti energetikos sektoriui.
Juk ir ES finansavimas, pavyzdžiui, su energetika susijusioms iniciatyvoms labai priklauso nuo bendros ES ekonominės padėties.
Reziumuojant, Lietuvos VVĮ buvo, yra ir bus ženkliai priklausomos nuo geopolitinės situacijos bei Europos ir pasaulio ekonomikos stabilumo. Tiek vidaus vartojimas, tiek eksportas, tiek įvairios investicijos stipriai veikia VVĮ veiklą.
Naujos valdžios Lietuvoje sprendimai, geopolitinė bei ekonominė mūsų šalies ir viso pasaulio bei ES situacija – turbūt pagrindiniai faktoriai, kurie 2025-aisiais ir padės atsakyti į klausimą, kokius rezultatus parodys mūsų šalies VVĮ.
Savaime suprantama, kad galutinis rezultatas labai stipriai priklausys nuo to, kaip su šių faktorių keliamais iššūkiais VVĮ pavyks susitvarkyti.
Komentaro autorius – Vidas Danielius, Valdymo koordinavimo centro direktorius
