Ar D. Trumpo laimėjimas JAV rinkimuose reiškia gilėsiančią klimato krizę?
Suprantu, iš kur atsiranda tokie svarstymai: juk D. Trumpas, laimėjęs 2016 metų rinkimus nusprendė pasitraukti iš Paryžiaus susitarimo, kuriuo siekiama, jog pasaulinis klimato šilimas neviršytų 1,5 laipsnio C, o vos į valdžią atėjus J. Bidenui Amerika vėl prisijungė prie šio susitarimo ir įsipareigojo siekti iškastinio kuro naudojimo atsisakymo. JAV yra antroji valstybė pasaulyje po Kinijos pagal išskiriamas šiltnamio efektą sukeliančias dujas, todėl jos palaikoma pozicija ir pastangos daro didelę įtaką visame pasaulyje.
Vis tik negalima vienareikšmiškai teigti, kad į valdžią grįžus D. Trumpui bus mažinamos pastangos pereiti prie aplinkai palankesnių ekonomikos ir energetikos modelių.
Viena vertus, D. Trumpo retorikoje girdėti nemažai pasisakymų apie tai, kad klimato kaita yra melagiena, kad klimato poveikis ne toks reikšmingas, girdisi pažadų vėl pasitraukti iš Paryžiaus susitarimo. Kita vertus, nuo 2016 metų daug kas pasikeitė ir atsinaujinanti energetika, dažnu atveju, tapo pigesne ir prieinamesne nei iškastinis kuras. Be to, besivystanti atsinaujinančios energetikos pramonė sukūrė daugybę naujų darbo vietų.“
Darosi vis sunkiau ignoruoti dažniau pasikartojančius ekstremalius klimato reiškinius, tokius kaip neseniai JAV praūžę uraganai Helena, Miltonas, gaisrai Kalifornijoje ar Europoje kilę pražūtingi potvyniai, neseniai vykę Vokietijoje, Lenkijoje, Čekijoje, Ispanijoje ir kitose valstybėse.
Nei vienas iš šių reiškinių nesustos Trumpui grįžus į Baltuosius rūmus, tad nepaisant to, kokia politinė kryptis bus pasirinkta, su skaudžiomis ir brangiomis klimato krizės pasekmėmis vis tiek reikės dorotis.
Kitą savaitę prasidėsiančioje Jungtinių tautų klimato kaitos konferencijoje COP29 bus siekiama susitarti dėl naujo finansinio tikslo, kuris padėtų besivystančios šalims greičiau ir efektyviau sumažinti poveikį klimatui, prisitaikyti ir susidoroti su neigiamomis pasekmėmis.
Šia tema apžvalgininkai vis dar tikisi JAV lyderystės ir kol kas nemato signalų, kad ambicija būtų mažinama dėl politinės valdžios JAV pasikeitimo. Taip pat konferencijoje bus siekiama pasiekti susitarimą ir pasirašyti deklaraciją, kuria šalys įsipareigotų 30 % sumažinti metano emisijas iki 2030 metų, lyginant su 2020 lygiu.
Metano mažinimas būtų įgyvendinamas siekiant mažesnio maisto švaistymo, vengiant derliaus praradimo ir geresnio atliekų tvarkymo. Maistas ir žemės ūkis kaip atskira svarbi tema COP konferencijoje buvo pirmą kartą aptariama pernai, šiais metais maisto klausimams vėl bus skiriamas išskirtinis dėmesys. Akivaizdu, jog bus vis labiau skatinama pereiti prie tvarių maisto grandinių ir klimatui palankių dietų.
Ar šie ir kiti susitarimai bus pasiekti ir kaip seksis toliau įgyvendinti jau turimus įsipareigojimus priklauso nuo visų valstybių. Čia svarbi tiek JAV pozicija, tiek Europos Sąjungos Žaliojo kurso kryptis.
Komentaro autorė – Gabija Tamulaitytė, „Baltijos aplinkos forumo“ gamtosaugos specialistė
