Mušta socialdemokratų „korta“
Kitų metų biudžetas taip pat bus deficitinis: projekte numatoma, kad biudžeto pajamos kitąmet sudarys 17,98 mlrd. Eur, o išlaidos – 23,02 mlrd. Eur. Palyginti su 2024 m. valstybės biudžetu, pajamos auga 1 mlrd. Eur, arba 5,9%, o išlaidos 2,4 mlrd. Eur, arba 11,7%.
Biudžete numatyti pokyčiai susiję su pensijų ir kitų išmokų didėjimu, taip pat bus didinamos algos mokytojams, medikams ir kitiems valstybės tarnautojams.
Kaip rašė VŽ, kai kurie ekonomistai dėl perpus sparčiau nei pajamos augsiančių išlaidų šį biudžeto projektą vertina kaip „agresyvų“, mato rizikų, kad jis nebus įgyvendintas. Kiti nesutaria dėl didesnio skolinimo poveikio valstybės finansams.
Gintarė Skaistė, finansų ministrė, kalbėdama Seime, biudžetą pavadino „išpildytų, ištesėtų pažadų biudžetu“, kurio prioritetai – žmonių pajamų didinimas, gynybos ir saugumo stiprinimas bei investicijos.
Projektą aktyviausiai kritikavo dabartinės opozicijos atstovai – regis, dėl jiems būdingos „pareigos“ tai daryti.
Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ lyderis Saulius Skvernelis valstybės biudžeto projektą vadina būsimiems valdantiesiems palikta „atomine bomba“. Anot jo, Seimui teikiamas biudžeto projektas yra trumpalaikės politinės naudos siekimas permetant didžiulę naštą ateities kartoms. Parlamentaras Algirdas Butkevičius, pareiškęs, kad per šią kadenciją buvo „prisižaista“, priekaištavo dėl esą per didelio skolinimosi.
Tačiau, matyt, itin nelauktai Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) atstovams, o ypač – jų lyderei Vilijai Blinkevičiūtei, nuskambėjo Viktorijos Čmilytės-Nielsen, Liberalų sąjūdžio vadovės, teiginys, kad kitų metų biudžeto projektas yra „ganėtinai socialdemokratiškas“. Pasak jos, biudžete pernelyg daug dėmesio ir lėšų skiriama išmokoms.
Pajutusios, kad LSDP korta gali būti mušta, V. Blinkevičiūtė kartu su partijos kolege Rasa Budbergyte puolė aiškinti, kad visko planuojama per mažai – per mažai keliami atlyginimai, per mažai – pensijos ir t. t.
Ir, kad būtų „užtikrinčiau“, socdemų lyderė dar ir pasipiktino, kad konservatoriai tempė iki paskutinės minutės, slėpė biudžetą etc.
Šiaip tai žvelgiant į gana socialiai jautrų ir dosnų biudžeto projektą, nelabai aišku, kodėl konservatoriams būtų reikėję jį „slėpti“, o ne paskelbti/pasinaudoti prieš rinkimus.
Todėl sunku suprasti, kokį slaptą sąmokslą įžvelgė pirmoji LSDP ponia. Beje, tiems patiems socialdemokratams derėtų prisiminti, kad 2008 m. tą patį darė (slėpė?) tuometinis premjeras Gediminas Kirkilas, vėliau, 2019 m. – „valstietis“ Saulius Skvernelis. Abu pateikė Seimui biudžeto projektą paskutinę įstatymo numatytą dieną, t. y. spalio 16 d.!
Beje, socdemai, demonstratyviai dejuojantys dėl „per mažai didinamų“ galbūt pamiršo, kad dar 2008 m. pristatytame jų rengtame biudžete mažiausiai finansavimas didintas švietimui ir medicinai: pavyzdžiui, švietimui tik 5,6%.
2025 m. biudžeto išlaidos augs socialinės apsaugos sričiai, sveikatai ir švietimui: abiems sritims numatyta išlaidas didinti po 14%.
Kalbant apie pensijų didinimą: konservatoriai padidino tiek, kiek numato įstatymas, kurį dar 2019 m. parengė Vyriausybė, vadovaujama asmens, su kuriuo dar rinkimų naktį karštai glėbesčiavosi V. Blinkevičiūtė.
Taigi, jei pensijų augimas 12% atrodo mažai, pretenzijas reiktų siųsti arba S. Skverneliui asmeniškai, arba tada Seimo daugumą turėjusiems „valstiečiams“ in corpore.
„Mes, socialdemokratai, pažadame!“ – tokia rinkėjų vilionė skambėjo visos kampanijos metu. Pažadėjo didinti ir didinti. Iš kur pasems tą pseudodosnumą – tyla.
Ak, ne visai – apmokestins privačius lėktuvus ir prabangias jachtas.
Biudžeto projekte yra keletas sričių, kurioms aiškiai reikėtų daugiau lėšų – tai gynyba ir keliai. Krašto apsaugai kitiems metams numatyta skirti 3,03% BVP.
Premjerė Ingrida Šimonytė sako, kad Lietuva galėtų skolintis daugiau lėšų krašto apsaugos poreikiams, bet ambicijas gynybos srityje stabdo įmonių galimybės tiekti ginkluotę. Pasak jos, galima suplanuoti ir 5% BVP gynybai, tačiau realybė tokia, kad nebus, ką pirkti – padidėjus ginkluotės poreikiui, gamintojai nespėja suktis.
Susisiekimo ministras Marius Skuodis skaičiuoja, kad valstybiniams keliams sutvarkyti 2025 m. reikėtų apie 1,3 mlrd. Eur. Tačiau premjerė tikina, kad tokių lėšų iš valstybės biudžeto negalėtų skirti nei ši, nei jokia kita Vyriausybė.
„Jei nėra papildomų pajamų šaltinių, kuriais finansuojama infrastruktūra, nematau jokios Vyriausybės, kuri galėtų šitiek lėšų skirti ateinančių metų biudžete. Nei mano, nei jokios kitos“, – teigia I. Šimonytė.
„Faktas, kad tuo pačiu metu įgyvendiname „Via Baltica“ ruožą iki pasienio, kurį galbūt, jei kas nors būtų anksčiau įgyvendinęs, jis nebūtų kainavęs tiek, kiek dabar kainuoja po visų infliacinių šokų (...) ir kam tenka skirti tikrai labai didelę dalį mūsų lėšų. Dideli projektai yra įgyvendinami. Tai tuo pat metu ir didelius projektus užbaigti, ir dar palaikyti visą infrastruktūrą iš tų pačių pinigų, žinoma, sunkiai įmanoma“, – aiškina premjerė.
Tiesa, galimų sprendimų didesniam kelių infrastruktūros finansavimui vis dėlto ieškoma. Pavyzdžiui, Susisiekimo ministerija praneša, kad nuo kitų metų vasaros turi pradėti veikti valstybinės reikšmės kelių mokesčio sistema „E-tolling“ (mokestis už nuvažiuotą atstumą), pajamos bus investuojamos į efektyvesnę naudojamų kelių infrastruktūros plėtrą šalyje. Be to, finansų ministrė, trečiadienį teigė, kad lėšų keliams galima bus skolintis, todėl galutinė suma paaiškės tik 2025 m. antroje pusėje.
Seimo narių rankose – praktiškai dar „karštas“ produktas. Yra laiko biudžeto projektą gerai apsvarstyti, padiskutuoti ir pasiūlyti REALIŲ sprendimų.
Ieškant papildomų finansinių išteklių, pavyzdžiui, galima būtų atkreipti dėmesį į valdžios efektyvinimą – perteklines administracines paslaugas ir besidubliuojančias funkcijas. Ekonomistai pataria: mažiau didinant išlaidas neprioritetinėms sritims, galima sukurti paskatas optimizuoti viešąjį sektorių ir tuo pačiu – užtikrinti augantį tikrųjų prioritetų finansavimą.
