R. Valiūnas. Specialistų paklausa: iššūkiai – tie patys

Praeitą savaitę buvo paskelbti papildomo priėmimo į šalies aukštąsias mokyklas rezultatai. Džiugu, kad dar beveik 3.000 jaunuolių gavo kvietimus studijuoti universitetuose bei kolegijose. Kita vertus, šios žinios ir vėl skatina susimąstyti apie būsimųjų studentų pasirinkimus ir skirtumą tarp jaunuolių prioritetų bei rinkos poreikių.

Kaip buvo pranešta liepos pabaigoje, pagrindiniam priėmimui į aukštąsias mokyklas pasibaigus populiariausios studijų kryptys universitetuose išliko socialiniai mokslai, verslo ir viešosios vadybos, sveikatos mokslų studijų programos. Kolegijose – sveikatos mokslų, verslo ir viešosios vadybos, inžinerijos, ugdymo, socialinių mokslų studijų programos. Nors šalies mokyklų absolventų ryžtas siekti aukštojo mokslo džiugina, nes kvalifikuotų specialistų Lietuvoje apskritai vis dar trūksta, iššūkiai išlieka tie patys. Aukštosios mokyklos rengia, diplomatiškai kalbant, ne visai tai, kas svarbu šalies darbo rinkos poreikiams tenkinti ir ilgalaikiam konkurencingumui užtikrinti.

Šiek tiek vilties suteikia tai, kad tar populiariausių studijų programų jau atsiranda ir inžinerijos bei informatikos studijos. Būtent šių sričių aukštos kvalifikacijos specialistai reikalingiausi ir „Investor’s Forum“ nariams. Praėjusiais metais atliktos apklausos duomenimis, stambiausius ir aktyviausius investuotojus į Lietuvos ekonomiką vienijančios asociacijos įmonėms labiausiai trūksta kompiuterių sistemų analitikų, projektuotojų ir specialistų, programuotojų ir programinės įrangos testuotojų, elektros ir elektros sistemų inžinierių, mechanikos inžinierių. Bet akivaidu, kad specialistų, kuriuos dabar ruošia aukštosios mokyklos, nepakanka.

Gana iškalbingai padėtį darbo rinkoje iliustruoja kelių užsienio kapitalo įmonių pavyzdžiai. Vienai iš jų trūksta 60 darbuotojų, pinigų plovimo prevencijos, informacinio saugumo, atitikties ekspertų, ir net 50 specialistų įmonė samdo ne Lietuvoje, nes čia jų neranda. Kita bendrovė taip neranda pussšimčio finansų srities specialistų. Dar viena įmonė turi net 500 laisvų darbo vietų informacinių technologijų specialistams. Asociacijos nariai taip pat kalba apie poreikį ugdyti dirbtinio intelekto inžinierius, jau kurį laiką trūksta duomenų specialistų ir mokslininkų, ir nepanašu, kad šiuos poreikius artimiausiu metu galės patenkinti Lietuvos aukštųjų mokyklų absolventai.

Čia būtų galima žvelgti ne tik į jaunąją būsimų specialistų kartą ir skatinti dabartine savo karjera nepatenkintus žmones keisti kvalifikaciją bei išmėginti save kitose srityse. Vis dėlto, pačių dirbančiųjų požiūris taip pat kol kas neįkvepia. Užimtumo tarnybos atliktos apklauso duomenimis vos 34% apklaustųjų kėlė kvalifikaciją per pastaruosius 5 metus. Dauguma, 66%, iš viso nesimokė, o 76,5% artimiausiu metu mokytis neketina.

Taigi, kad Lietuvoje investuojantis tarptautinis verslas galėtų tęsti ir vystyti veiklą, įmonėms svarbu sudaryti sąlygas lanksčiai prisitraukti aukštos kvalifikacijos specialistų iš užsienio. Tačiau net ir tai veikiau primena pleistro klijavimą ant gilios žaizdos. Siekdami kurti tinkamas sąlygas ilgalaikei valstybės raidai ir klestėjimui turime iš esmės kalbėti apie šalies ugdymo strategiją ir būdus tenkinti šiuolaikinės bei ateities darbo rinkos poreikius.