Horizonte – bankrotų atoslūgis
Trečiąjį šių metų ketvirtį Europos Sąjungoje daugiau sunkumų patyrė IT sektorius – čia ketvirtadaliu išaugo kompanijų bankrotų skaičius. Nelengvus laikus išgyveno ir pramonės bei statybų sektoriai.
Eurostato duomenimis, 2023 m. trečiąjį ketvirtį, palyginti su ankstesniu ketvirčiu, ES įmonių pranešimų apie bankrotą skaičius sumažėjo 5,8%, tačiau apskritai 2023 m. bankroto atvejų skaičius buvo didesnis, nei fiksuota iki COVID-19 pandemijos, t. y. 2019 m. ketvirtojo ketvirčio.
VŽ rašė, kad įmonių pradėtų bankrotų skaičius ES šalyse 2023 m. antrąjį ketvirtį šoktelėjo 8,4%, palyginti su pirmuoju metų ketvirčiu. Tai buvo didžiausias ketvirtinis bankrotų skaičiaus augimas nuo 2015 m. pradžios, kai Eurostatas pradėjo rinkti šiuos duomenis.
Lietuvos eksportuotojams aktualioje Vokietijos rinkoje vis daugiau bendrovių ir asmenų kreipiasi dėl nemokumo, taip pat skelbia bankrotą: 2023 m. spalį, palyginti su 2022 m. spaliu, paraiškų dėl bankroto padaugėjo 22,4%, o rugsėjį – 19,5%. Dviženklį padidėjimą tarnyba fiksuoja nuo šių metų birželio.
Ekonomistai aiškina, kad padidėjęs bankrotų skaičius Vokietijoje iš dalies yra susijęs su popandemine higiena, nes valstybės pagalba ir sušvelnintos taisyklės dėl priverstinio nemokumo procedūrų pandemijos ir energetikos krizės metu dirbtinai mažino įmonių bankrotų procesų skaičių. Tad dabartinis šuolis yra grįžimas prie įprastinių tendencijų.
Tačiau vis dėlto nemažai yra ir „tikrų“ bankrotų, kuriuos lėmė išaugę finansavimo kaštai, didelis neapibrėžtumas, sumažėjusi paklausa – dėl pastarosios ypač kenčia pramonės sektorius.
Beje, nemokumo augimas buvo pastebėtas ne visose ES valstybėse: labiausiai jis didėjo Vokietijoje, Danijoje, Lenkijoje, tačiau beveik nekito Nyderlanduose. Kiek geriau šiame fone atrodo Latvija ir Lietuva.
O Estijoje užfiksuotas didelis nemokumo procedūrų šuolis IT srityje, pastebimas startuolių finansavimosi badas.
„Pavyzdžiui, vienas Estijos startuolių iškėlė bankroto bylą, nors surinko dešimtis milijonų eurų. Bendrovė buvo priversta įregistruoti nemokumą ir atleisti daugiau nei 100 darbuotojų dėl išaugusių kaštų“, – pasakoja Jekaterina Rojaka, „Creditinfo Lietuvos“ verslo plėtros ir strategijos vadovė.
Lietuvoje aktyviai veikia per 870 startuolių, ekosistemoje įdarbinta 17.700 darbuotojų.
Asociacijos „Unicorns Lithuania“ vadovė Inga Langaitė pripažįsta: tenka žvelgti naujai realybei į akis. Pinigams pabrangus, investicijų galimybių labai sumažėjo, investuotojai pradėjo labai kritiškai vertinti, kam skiria pinigų. Jie elgiasi atsargiau, orientuojasi į jau pelningus startuolius.
Jos teigimu, naujų vienaragių (perkopusių 1 mlrd. Eur vertę) skaičiaus augimas pasaulyje pastebimai sumenko: 2021 m. perdien gimdavo po 2 naujus vienaragius, o 2023 antrąjį ketvirtį – 18, trečiąjį – tik 7.
Pasak I. Langaitės, technologijų sektorių purtė ne viena pasaulinė krizė, tačiau tai, ką matome šiandien, išsiskiria kompleksiškumu – dėl neužtikrintumo ilgėja sprendimų priėmimo laikas ir niekas nebelaukia lengvesnių laikų, tad sprinto lenktynes, pasak pašnekovės, šiandien keičia maratonas. Kitaip tariant, išgyvena tie, kurie kuria realią vertę.
„Laikai sunkūs, bankrotų dar gali būti, tačiau kalbėdama apie Lietuvos startuolių ekosistemos ateitį esu rezervuotai optimistiška“, – kalba asociacijos vadovė.
Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybos duomenimis, Lietuvoje iki lapkričio 13 d. iš viso buvo pradėtos 889 bankroto procedūros, prieš metus jų buvo 1.063. Tai rodo, kad bankrotų šuolio šiemet Lietuvoje neturime.
Tačiau ekonomistai didesnio optimizmo nedemonstruoja, prognozuodami, kad artimiausiais ketvirčiais ekonominė padėtis negerės. Problemos kaupsis statybų sektoriuose, sunkumų teks išverti ir pramonės įmonėms.
Nors ir atsargiai, bet jau įžvelgiama pirmų naujo euro zonos ekonomikos ciklo pradžios užuominų.
Prošvaistę ekonomistai mato kitų metų pirmąjį pusmetį – esą tuomet bankrotų banga euro zonoje pasieks viršūnę. Tikėtina, kad slopti šiai bangai, be kita ko, padės antrąjį 2024 m. pusmetį mažėsiančios palūkanos.
O tai gali užsukti vidaus vartojimo variklį, vadinasi, ir gamybą. Ir ne tik Lietuvoje, bet ir Vokietijoje bei visoje euro zonoje. Būtent toje, kuri yra svarbi mūsų šalies eksportuotojams.
Tačiau, kaip sako „Unicorns Lithuania“ vadovė, lengvesnių laikų niekas nebelaukia. Todėl į ateitį žvelgiančios įmonės imasi reikšmingesnių sprendimų – kas peržiūri kaštus ir optimizuoja veiklą, kas stiprina pajėgas konkurencingumo varžybose, kas ieško naujų plėtros galimybių ir kt. Nors sprinto lenktynes keičia maratonas, VŽ nuomone, užsisėdėti starto linijoje, juolab nepasiruošus, būtų pernelyg netoliaregiška.
