Nekrūpčiokim, tai tik politbiudžetinė sumaištis
Valdančioji koalicija praėjusią savaitę visu gražumu pasidemonstravo, kad gal ir nėra tokia monolitinė dauguma, kaip derėtų būti. Sulaukta seniai beregėto akibrokšto – opozicija sugebėjo ne tik inicijuoti kitų metų biudžeto svarstymo stabdymą, bet ir jį pasiekti.
Prie to prisidėjo ir pora valdančiosios Laisvės partijos atstovų – Tomas Vytautas Raskevičius ir Ieva Pakarklytė. Jeigu jie būtų balsavę prieš arba susilaikę, kai opoziciniai „darbiečiai“ pasiūlė atidėti praėjusį antradienį planuotą biudžeto pirmąjį svarstymą, tuomet dėl šio pasiūlymo tektų perbalsuoti ir galbūt valdančiųjų jau nebelydėtų nesėkmė.
Bet įvyko, kas įvyko, – opozicija šįkart laimėjo.
Aišku, valdančiųjų lyderiai paskubėjo ramintis patys ir raminti kitus: esą nieko baisaus neįvyko, tai tik procedūriniai žaidimai ir dar lieka nemažai gražaus laiko biudžetui apsvarstyti ir jam patvirtinti.
„O jeigu nepavyks visko laiku padaryti, ką gi, bus proga pagyventi su viena dvyliktąja“, – pasisakė premjerė Ingrida Šimonytė.
Kas tiesa, tas tiesa – įvyko tik tam tikras procedūrinis nesusipratimas, kuris tik kuriam laikui užtęs biudžeto svarstymą.
Ir vis dėlto nemalonus prieskonis liko. Juk turbūt pavojinga, kai valdančioji koalicija negeba susitelkti ir laimėti ne tik svarbių, bet ir procedūrinių balsavimų?
Du „atskalūnai“ Laisvės partijoje atsirado ne lygioje vietoje. Jie tapo tik savotiška jau kurį laiką tarp trijų valdančiosios centro dešinės koalicijos partijų kylančių įtampų iliustracija.
Balsavimas kartu su opozicija per biudžetinę procedūrą tapo tam tikru jųdviejų protestu prieš kai kurių valdančiųjų nenorą spręsti Laisvės partijai svarbių vertybinių klausimų, pirmiausia susijusių su mažumų teisėmis. Toks mažytis kerštas už tai, kad prieš porą savaičių Seimas dalies valdančiųjų konservatorių ir Liberalų sąjūdžio atstovų balsais nesutiko svarstyti vyriausybinio pasiūlymo panaikinti įstatymą, draudžiantį vaikams pasakoti apie LGBT.
Ir iki šiol koalicijoje santykiai nebuvo idealiausi. Prisiminkim kad ir „dūžtančias lėkštes“ diskutuojant apie mokesčių reformą bei milijoninių dotacijų iš europietiškų fondų gavimo sąlygas.
Šiuose valdančiųjų santykių bangavimuose yra įžvelgiančių ne tik įsisukantį trigubų rinkimų vajų, bet ir apskritai galimą koalicijos išsidraskymą ir išsivaikščiojimą kas kur.
Vis dėlto, VŽ nuomone, reikėtų kiek santūriau vertinti visas tas kylančias sumaištis. Kaip mėgsta sakyti kadenciją baigusi prezidentė Dalia Grybauskaitė: „Nekrūpčiokim!“
Antai jau aišku, kad opozicija biudžetinių svarstymų reikaluose laimėjo tik šiek tiek laiko, nes jau paskelbta, kad šią savaitę Seimas sugebės surengti net du svarbiausio kitų metų valstybės finansinio dokumento svarstymus, o jis pats turėtų būti parlamentarų patvirtintas jau gruodžio pradžioje.
Net ir maištaujantys „laisviečiai“ patikina toliau remiantys Vyriausybę ir premjerę I. Šimonytę. Vadinasi, reikia manyti, kad ypač svarbių balsavimų (o biudžeto priėmimas neabejotinai priskirtinas prie jų) metu koalicija gebės susitelkti.
Kita vertus, nors apokaliptiniams „tuoj-tuoj“ subyrėsiančios valdžios scenarijams lyg ir nelemta tapti realybe, anot politologų, vargu ar valdančiosioms partijoms pavyks per mažiau kaip metus iki naujojo Seimo rinkimų dar nuveikti ką nors apčiuopiamo.
Belieka tikėtis, kad bent 2024 m. biudžetui patvirtinti reikalingus balsus valdantieji gebės užtikrinti.
