Apvytę laurai nevilioja
Organizacijos „The Tax Foundation“ dešimtą kartą skelbiamas tarptautinis mokesčių konkurencingumo indeksas „International Tax Competitiveness Index 2023“ rodo, kad palankiausia yra Estijos mokesčių sistema. Antroje vietoje – Latvijos.
Pagal atnaujintą metodiką Lietuva šiemet išlaikė tą pačią 9-ą vietą, nors pernai pagal ankstesnę metodiką buvo 8-a. Tačiau tai vargu ar guodžia – mat nuo 2019 m. nukritome per penkias pozicijas žemyn.
Lietuvą lenkia ne tik abi Baltijos šalys, bet ir Naujoji Zelandija, Šveicarija, Čekija, Liuksemburgas, Izraelis ir Turkija, iš 10-os vietos pakilusi į 7-ą.
„The Tax Foundation“ vertina labiausiai pažengusių pasaulio valstybių, kurios priklauso Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijai (EBPO), mokesčių sistemas. Prasčiausiai iš 38-ių valstybių, kurias šiemet analizavo fondas, buvo įvertinos Prancūzijos, Italijos ir Kolumbijos mokesčių sistemos.
Lietuva, vis dar besilaikanti pirmajame dešimtuke, turi keletą pliusų. Vienas jų – gana mažas pelno mokesčio tarifas (15%). Mažesnis yra tik Vengrijoje ir Airijoje. Vidurkis tarp EBPO valstybių siekia 23,6%.
Lina Minkė, „Deloitte Lietuvos“ mokesčių ir teisės departamento direktorė, aiškina, kad efektyvusis mokesčio tarifas Lietuvoje yra dar žemesnis, nes tam įtakos turi mokesčių lengvatos (pvz., mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros lengvata, investicinio projekto ir kitos lengvatos, pvz., „patentų dėžutė“).
Bet čia iš karto įmonės susiduria ir su sunkumais pasinaudoti lengvatomis, nes tai reikalauja daug papildomų jų resursų, laiko ir žinių.
Vis dar žemyn vertinime Lietuvą tempia ir griežtos palūkanų atskaitymo apribojimo taisyklės. Tokių taisyklių mūsų šalis turi net keletą. Lietuvoje galioja plonos kapitalizacijos taisyklė (kai palūkanos už kontroliuojamą skolintą kapitalą gali būti apmokestinamos).
Taip pat taikoma palūkanų sąnaudų perviršio atskaitymo taisyklė. Lietuvoje galioja nuostata, numatanti, kad grynosios palūkanų išlaidos, viršijančios 3 mln. Eur ir 30% EBITDA, negali mažinti įmonių grupės apmokestinamojo pelno.
Neigiamos įtakos konkurencingumo indeksui turi ir dvigubo apmokestinimo sutarčių skaičius – jų Lietuva turi pasirašiusi 54. EBPO vidurkis yra 74.
Elena Leontjeva, Lietuvos laisvosios rinkos instituto (LLRI) prezidentė, apibendrindama mūsų šalies vietą reitinge, vardija: Lietuvos poziciją žemyn traukia komplikuotas pelno mokestis, progresinis gyventojų pajamų mokestis (GPM) ir aukštas 21% PVM, kuriam būdinga daug visokių išimčių. Pagal vartojimo mokesčius mūsų šalis sminga pačią į reitingo apačią.
Beje, Vyriausybės siūlomame Mokesčių pasiūlymų pakete yra numatyta mažinti apmokestinimą didesnio darbo užmokesčio gavėjams. Tai itin aktualu verslui siekiant išlaikyti ir pritraukti daugiau talentų bei aukštos kvalifikacijos profesionalų. Be to, tai būtų ir platus žingsnis Lietuvos konkurencingumo didinimo linkme.
Minėtas indeksas parodo, kad konkurencingomis laikomos tos mokesčių sistemos, kurioms būdingas neutralumas ir nešališkumas konkrečių veiklų bei pajamų dydžių atžvilgiu. Akcentuojama, kad taip nesukuriama dirbtinių paskatų vengti mokesčių ir šalys gali finansuoti bendrus poreikius mažiausiais ekonominiais ir moraliniais kaštais.
„Galvojant apie mūsų mokesčių reformą, svarbu ne aklai kopijuoti vakarietiškus pavyzdžius, kurie apsunkina šalių konkurencingumą, o mąstyti apie skaidrų ir paprastą modelį. Ir, pagaliau, „reimportuoti“ pelno mokesčio modelį iš Estijos atgal į tėvynę“, – mano LLRI vadovė.
Estija mokesčių konkurencingumo indekse pirmauja jau 10 metų (!) iš eilės. Estų sėkmės dedamoji – stabili, skaidri ir paprasta mokesčių sistema, kurios arkliukas – paskirstytojo pelno mokesčio modelis.
„Preparuojant“ kaimynus atidžiau, derėtų priminti ypač gerai vertinamus mokesčių sistemos bruožus: tik 20% mokesčių tarifas, taikomas paskirstytajam įmonių pelnui (pelnas gali būti reinvestuojamas be papildomų mokesčių), efektyvus darbo santykių apmokestinimas ir nekilnojamojo turto mokestis, kuris taikomas žemei, o ne pastatams.
Tyrimo autoriai iš „Tax Foundation“ akcentuoja: mokesčių konkurencingumo indekso viršuje atsiduria tos valstybės, kuriose taikomi mažiausi pelno mokesčio tarifai, galioja paprastos ir aiškios atitikties mokesčių įstatymams procedūros.
Dar, VŽ nuomone, galima priminti seną ir, ko gero, visiems žinomą, bet itin svarbią tiesą: verslas paprastai investuoja tose valstybėse, kuriose gali tikėtis didžiausios grąžos.
Todėl šalys ir stengiasi tvarkytis taip, kad sulauktų kuo daugiau investicijų, o jų pastangos atsispindi minėtame indekse. Tačiau kol kiti ieško būdų, kaip užkopti aukštyn arčiau lyderių (arba tapti jais), Lietuva palaipsniui smunka žemyn.
Mokesčių ekspertai, kviesdami naudotis kaimynų patirtimi, siūlo Lietuvai neužmigti ant laurų – tik kad tie laurai jau gerokai apvytę.
O juk patirties ir pavyzdžių išties toli ieškoti nereikia. Tai netruko suprasti latviai – nuo 2018 m. jie įdiegė estišką modelį pelno apmokestinimo srityje ir šoktelėjo į aukštą antrą vietą. Ir sėkmingai laikosi joje jau ne pirmus metus.
