Pasaulio šalyse vyriausybės taiko mokesčių lengvatas, siekdamos skatinti piliečių investavimą į gyvybės draudimo sistemas ir taupymą pensijai. Pavyzdžiui, JAV draudėjams suteikiama galimybė mėgautis atidėtu investicijų prieaugio apmokestinimu, tuo tarpu JK lengvatos taikomos įmokoms į investicinius gyvybės draudimo produktus, didinant bendrą taupymo lygį. Prancūzijoje draudėjams prieinamos mokesčių lengvatos, skirtos "contrat d'assurance-vie" produktui, o Vokietijoje - "Riester-Rente" ir "Rürup-Rente" produktų lengvatos. Taigi, įvairiose ES šalyse mokesčių lengvatos tampa priemone, padedančia skatinti piliečius kaupti pensijai ir investuoti, bei mažina spaudimą valstybiniams pensijų fondams. Vykdoma politika leidžia piliečiams prisiimti didesnę atsakomybę už savo finansinę ateitį ir tvarų ekonomikos vystymąsi, tuo pačiu sumažinant socialinės apsaugos sistemoms tenkančią naštą, ypač kontekste, kuriame visuomenė sensta.

Selektyvi lengvata vienam produktui, atitenkanti platintojams. Investicinė sąskaita būtų skaidresnė priemonė

Norint diskutuoti apie ananasų skonį, geriausia kreiptis į tuos, kurie vietoj jų ragavo... kriaušes! :)

kokias gyvybės draudimo sistemas? Gal turite nuorodą į viešai prieinamus duomenis, kokia dalis/suma iš IGD įmokos yra skiriama gyvybės draudimui? Investuoti ne tikslas, tikslas - gauti rizikai proporcingą naudą. Tai ir skatinti (subsidijuoti mokesčių mokėtojų pinigais), vertinti ar lengvata atsiperka valstybė turi ne tiesiog investavimą, o vertinti risk/reward mitybos grandinėje. Jei iš esmės rizika permetama piliečiui, o grąža tarpininkui ir neva tai "draudimo" produkto kepėjui, nėra ko čia skatinti, reikia trumpinti ;-)

Įdomu matyti Jūsų pasiūlymus ir nuomones apie IGD, nors pastebėjau, kad iš dalies pritrūksta suvokimo apie draudimo įmokų struktūrą. Draudikai išsiunčia metines ataskaitas, kuriose detaliai išdėsto, kaip buvo paskirstytos draudėjo įmokos – į rizikos draudimą ir investicinę sąskaitą. Tai negali būti viešai prieinama informacija, nes kiekviena sutartis unikali, žmonės turi nevienodus poreikius ir skirtingas draudimo sumas. Kalbant apie riziką ir grąžą, tai, sudėtingas klausimas, bet noriu priminti, kad visuomet yra tam tikra sąlyčio taškų pora tarp dviejų šių dalykų. Jūsų paminėta „risk/reward mitybos grandinėje“ iš tiesų yra gana intriguojanti koncepcija, tačiau leiskite paminėti, kad draudimo įmokos ir išmokos nėra paprasti pinigų perkėlimai iš vienos kišenės į kitą. Draudikai priversti laikytis griežtų reguliavimų ir kapitalo paskirstymo taisyklių, kurios apsaugo vartotojus nuo nesąžiningos įmonių veiklos. Jūsų nuomone, valstybės skatinimas nėra vertas investicijų. Aš manau, subsidijuodama IGD, valstybė investuoja į piliečių finan. saugą ir ateities planavimą, o tai yra esminis stabilios ekonominės struktūros elementas. Diskusijos yra praturtinančios, bet tiksli inf-ja yra būtina.

taigi - "tiksli inf-ja yra būtina" bet "Tai negali būti viešai prieinama informacija, nes kiekviena sutartis unikali, žmonės turi nevienodus poreikius ir skirtingas draudimo sumas" ir t.t. Tai kuo remiantis nuspręsim, ar verta mokesčių mokėtojų lėšomis remti jūrų kiaulyčių ūkius? ;-)

Aktyvi gynyba įrodo igd netinkamumą eiliniam žmogui.

Įdomu žaisti žodžių žaidimus, nageriau! :). Jūsų pastabas apie IGD netinkamumą galima suprasti, tačiau įdomu, ar "aktyvi gynyba" tikrai įrodo produktų netinkamumą, ar tiesiog išreiškia norą išklausyti ir aptarti skirtingas perspektyvas? Kartais argumentų pateikimas yra tiesiog būdas išplėtoti diskusiją ir ieškoti geriausių sprendimo būdų. O šiek tiek šmaikštumo diskusijoje visada prideda prieskonio! 😄 Tad, ar IGD yra ananasas, kurio mes neragavome, ar tikrai žinome, koks yra tikrasis jo skonis? Galbūt įtraukiant daugiau šaltinių ir konkretesnių pavyzdžių į mūsų "virtuvės" repertuarą, galime sudaryti geresnį „meniu“ būsimiems draudėjams ir investuotojams? 🍍🍐

Kai kurių vaisių geriau neragauti, kad ir kaip gerai jie atrodo ar kvepia. Klaidų galima nepakartoti.

Oho, nageriau, Jūsų pastaba apie vaisius mane sužavėjo! Tačiau ar ne įdomu, kaip mes galime padaryti išvadas apie tai, ko neragavome? Panašu į tai, lyg pabandytumėme įvertinti knygą, kurios neskaitėme, pagal viršelį, ar ne? 😄 Sutinku, kai kurios klaidos yra nepakartojamos, bet kaip žinoti, kad tai klaida, jei nerizikuojame? Galbūt tai tiesiog vienas iš tų „eksperimentinių“ ananasų, kuris atrodo keistai, bet skonis... mmm... tikrai nustebintų! Galime net aptikti naują, nepažintą gėrį. 🍍 Tai kaip sakyti: „Negerkime to kokteilio, nes jame per daug ledo" - bet ką daryti, jei būtent šis šaltumas yra tai, ko mums reikia karštą vasaros dieną?

Savaitgalį pasižiūrėau Malinausko youtube, gana aiškiai išdėstė igd netinkamumą. O apie knygų skaitymą arba ne - blogai pasirinkus prarandi laiką, blogai investavus - pinigus. Anei vieno negali susigrąžinti. Todėl ir yra saugiau valgyti žinomus vaisius, o nežinomus te pabando ekstremalai.