Asmeninių finansų paslaugos – ne oportunistų medžioklės plotas
Lietuvos bankas (LB) teikia Draudimo įstatymo pakeitimus, kuriais siūloma apriboti investicinio gyvybės draudimo pardavėjų komisą iki fiksuoto dydžio, nebemokant atlygio nuo sudarytų sutarčių skaičiaus. Taip pat reguliuotojas siekia priversti agentus potencialiems klientams suteikti rekomendaciją dėl produkto tinkamumo. Be to, ketinama griežčiau vertinti investicinio gyvybės draudimo produktų platintojų kvalifikaciją.
Tikslas – labiau apsaugoti klientų interesus.
Tema aktuali, pastaruosius kelerius metus investicinio gyvybės draudimo sutartys sudaromos maždaug po 50.000 per metus tempu. Iš viso investicinio gyvybės draudimo produktų yra įsigiję daugiau kaip 420.000 Lietuvos žmonių. Dėl GPM lengvatų, kurias jau užsimota naikinti, išskirtinis esantis produktas yra vienas populiariausių dar neišsivysčiusioje Lietuvos finansinių paslaugų rinkoje.
Tema tuo aktualesnė, kai LB atliktas slaptojo pirkėjo tyrimas atskleidė, kad beveik 40% klientų pasiūlomas jų poreikių neatitinkantis produktas. Atsispirdami nuo tyrimo duomenų kalbame potencialiai apie 150.000–200.000 suklaidintų žmonių.
„Verslo žinių“ redakcija jau buvo palinkusi virš stalo ir tik pradėjo pirmuosius redakcijos skilties sakinius, kai į pagalbą netikėtai atėjo draudikų atstovas ir sudėliojo taškus ant I. Tik, matyt, ne tąja prasme, kuria tikėjosi.
Naujienų agentūrai BNS, komentuodamas priežiūros institucijos siūlymus, Giedrius Rimša, Lietuvos gyvybės draudimo įmonių asociacijos vadovas, išskyrė šias galimas pasekmes.
Draudimo agentų tinklo sunaikinimas – esą sunyks pardavimo kanalas per draudimo agentų tinklą, kardinaliai keisis bendrovių veiklos modeliai, gali būti atsiliepta ir konkurencijai.
Būtent. Kaip 2023 m. „fintech“ proveržį pasiekusioje šalyje dera žmonėms skambinėjantys ar slenksčius minantys agentai? Kodėl mums turėtų rūpėti agentai? Tikslas – kokybiškas ir vartotojo interesus atitinkantis produktas. Jeigu jį tobulinant išnyksta tarpininkų grandis, sveikiname pasiekus efektyvumą. Gali nukentėti konkurencija? Ar norite pasakyti, kad netekę pardavimo agentų žlugsite? Puiku, vadinasi, rinka išsivalys nuo produkto ar paslaugos, kurios pagrindinis pranašumas buvo agentas, kuris įtikino pasirašyti sutartį.
Reguliuotojas siūlo nustatyti ribotą komisinį mokestį. Kur bėda šalia to mokėti ir padorų atlyginimą pagal darbo santykius puikiam pardavėjui? Ak, palaukime, nepamirškime, kokia yra ekosistema investicinio gyvybės draudimo srityje.
„Ši rinka, tikėtina, susitrauks, nes gyvybės draudimo konsultantai, dirbantys pagal individualią veiklą ir papildomai dažnu atveju (...) taip prisiduriantys konsultuodami gyventojus ir prisidėdami prie raštingumo didinimo, (...) neturėdami galimybės gauti normalaus atlygio (...), atsisakytų tokios veiklos“, – sakė G. Rimša.
Viename sakinyje – puokštė netiesioginių pripažinimų, kodėl jau daugybę metų IGD rinkai reikėjo kapitalinio išravėjimo.
Lietuvos žmonių finansiniu raštingumu, pasakodami (parduodami) apie ypač sudėtingą kompleksinę finansinę priemonę, rūpinasi specialistai, kuriems ši veikla yra kaip papildoma – „prisidūrimui“.
Oksimoronų gausa trumpoje citatoje skatina grįžti prie LB slaptojo pirkėjo tyrimo rezultatų, kurie, „Verslo žinių“ nuomone, iliustruoja kaip:
a) GPM lengvata, kaip pardavimo įrankis,
b) kreivai motyvuotų (nes į sutarčių skaičių, o ne produkto tinkamumą ir kokybę, orientuotų),
c) investicinio gyvybės draudimo atsitiktinių (nes „prisiduriančių“ prie algos) pardavėjų rankose sugeneruoja dėsningas pasekmes – menko finansinio raštingumo, net nukonsultuotą, reikšmingą dalį Lietuvos visuomenės.
