Paprasta motyvacijos aritmetika
Didžiojo atsistatydinimo (angl. The Great Resignation) vardą gavusi tendencija plinta nuo 2021 m. Kibirkštį įžiebė COVID-19 pandemija, ryškiau ji ėmė liepsnoti augant infliacijai.
Šiemetis „PwC“ tyrimas „Pasaulio darbuotojų viltys ir baimės“ rodo, kad 71 proc. darbuotojų svarsto galimybę keisti darbą į tokį, kuriame uždirbtų daugiau.
„Darbdaviai turi galvoti, kaip perimti kontrolę į savo rankas, patenkinti darbuotojų poreikius ir kartu išlikti pelningi“, – VŽ tvirtina Dalia Liesytė, „PwC“ Lietuvos Gyventojų apmokestinimo grupės vadovė.
Vadovaujantis taisykle „ir avis sveika, ir vilkas sotus“, galima rasti išeitį – mūsų šalyje egzistuoja finansinės paramos rūšys, kurios sumažina mokesčių naštą arba ją visiškai panaikina.
„Neapmokestinamos papildomos lengvatos yra geras sprendimas, nes jos gali gerokai prisidėti prie darbuotojų motyvacijos kėlimo ir tolesnio darbo įmonėje be jokių papildomų mokestinių įsipareigojimų. Tai reiškia, kad iš to paties įmonės biudžeto darbuotojas gauna didesnę grynąją naudą“, – pasinaudoti šiomis galimybėmis verslą ragina D. Liesytė.
Materialią naudą apmokestinant kaip su darbo santykiais susijusias pajamas, mokesčiai sudarytų apie 40% – iš darbdavio skiriamos sumos būtų išskaičiuotas 20% (arba 32%, jei pajamos didelės) gyventojų pajamų mokestis (GPM), 19,5% „Sodrai“, privalomasis sveikatos draudimas.
Naudų darbuotojams apmokestinimas kartais priklauso nuo išlaidų kompensavimo mechanizmo, taigi įmonėms reikėtų pasidomėti konkrečiais reikalavimais.
„Tarkime, GPM pavyks išvengti, jeigu kompensacijos už telefono, interneto, elektros naudojimą ar tam tikros darbo įrangos įsigijimą namų biurui įsirengti bus suteikiamos remiantis įmonės vidaus tvarka ir atsižvelgiant į faktines išlaidas“, – aiškina ekspertė.
Darbdaviai galėtų pasidomėti keliomis išmokomis, kurios darbuotojams gali būti teikiamos neapmokestinamai – jos yra įvardytos GPM taisyklėse.
Viena populiariausių lengvatų, kuriomis gali pasinaudoti įmonės, yra taikomos draudimo įmokoms (įskaitant privataus sveikatos draudimo ir gyvybės draudimo įmokas) ir įmokoms į darbuotojo pensijų fondus – jos gali būti neapmokestinamos, jei jų bendra vertė neviršija 25% asmens kalendorinių metų darbo pajamų (bruto).
Sveikatos draudimo atveju taip pat svarbu užtikrinti, kad lėšos būtų naudojamos būtent medicinos paslaugoms licencijuotose klinikose arba vaistams vaistinėse įsigyti.
Dar vienas motyvuojantis būdas, kuris yra palankus ir darbuotojui, ir įmonei – trečios pakopos pensijų kaupimas darbdavio iniciatyva. Ekspertai pažymi, kad ši darbuotojų motyvavimo priemonė įmonėms apsimoka finansiškai – papildomai skatinant įmokomis į trečios pakopos pensijų fondus nėra atskaitomos GPM ir darbdavio bei darbuotojo socialinio draudimo įmokos.
Čia aritmetika išties paprasta: jei darbuotojui būtų skiriama, tarkim, 100 Eur premija, norint, kad jis tiek ir gautų „ į rankas“, darbdavys turėtų sumokėti 168 Eur – nes privalo sumokėti atitinkamus mokesčius. Tuo tarpu darbdavio 100 Eur įmoka į darbuotojo trečios pensijų pakopos fondą kainuos tuos pačius 100 Eur. Mat tokiai priemonei valstybė taiko lengvatą ir tokios įmokos neapmokestina.
Yra viena išlyga – darbuotojas šias lėšas turi kaupti pensijai.
Tiesa, ši populiarėjanti darbuotojų motyvavimo priemonė atsidūrė mokestinės sistemos reformatorių taikiklyje – Vyriausybės parengtame mokesčių reformos pakete, kuris šiuo metu pateiktas Seimui, šios mokesčių lengvatos siūloma atsisakyti.
Kol kas neapmokestinami lieka dovanos ir prizai, jei jų vertė neviršija 200 Eur per metus: bilietai į renginius, dovanų kuponai, saldumynai, knygos, maisto dovanų rinkiniai ir t. t. Įmonė taip pat gali tiesiogiai švietimo įstaigai mokėti už savo darbuotojo aukštąjį mokslą – tai nebus apmokestinama, lygiai kaip ir kvalifikacijos kėlimo kursai, darbuotojų mokymo kursai ir (arba) seminarai, jei jie yra tiesiogiai susiję su jų darbo pareigomis.
Į motyvacinę kraitelę darbdaviai gali įdėti šiemetinę naujovę: darbuotojai Lietuvoje jau gali gauti neapmokestinamų akcijų iš darbdavių pagal pasirinkimo sandorius (opcionus): patiems pirmiesiems jų turėtojams jau šį vasarį atsirado teisė pasinaudoti lengvata, t. y. praėjo 3 metai nuo datos, kai buvo galima išleisti opcionus.
Opcionų lengvata atleidžia darbuotojus nuo valstybinio socialinio draudimo ir privalomojo sveikatos draudimo įmokų, o GPM sumokėjimas atidedamas iki gautų akcijų realizavimo momento. Mokesčių išlygos opcionams Lietuvoje buvo įteisintos 2020 m.
Visos išvardytos priemonės suteikia darbdaviams papildomų kozirių darbuotojams išlaikyti – jos finansiškai naudingos ir pačioms įmonėms: nereikia už jas mokėti mokesčių, nereikia kirpti ir pelno.
Žvalgantis po Baltijos šalis kaimynes, matyti, kad verslo galimybės motyvuoti darbuotojus neapmokestinamomis priemonėmis skiriasi: nemažai jų yra palankesnės mūsų šalyje, tačiau yra ir tokių, kurių Lietuvoje neturime. Pavyzdžiui, Estijoje neapmokestinama kompensacija už asmeninio automobilio naudojimą darbo reikalais.
Tačiau akcijų opcionų sąlygomis Latvija yra aplenkusi ir Lietuvą, ir Estiją.
Latvija opcionams siūlo kiek patrauklesnes sąlygas, nes numatytas akcijų įgijimo laikotarpis, siekiant išvengti apmokestinimo, vos 12 mėnesių. Tuo metu Lietuvos GPM įstatymas numato, kad tik išlaukus 3 metus nuo opcionų suteikimo iki jų pavertimo į akcijas (t. y. akcijų įgijimo) tokia nauda nebus apmokestinama.
VŽ nuomone, įstatymų kūrėjai turi apie ką pagalvoti. Kad ir apie tai, jog beatodairiškai siekiant karpyti lengvatas, galima kyštelėti pagalius į darbdavių, siekiančių motyvuoti darbuotojus, ratus – kažin, kiek teisi (jei teisi) yra Vyriausybė, pavyzdžiui, užsimojusi panaikinti lengvatą, skatinančią darbuotojus kaupti trečios pakopos pensijų fonde.
