L. Dičpetris. Kiek sumani yra Lietuvos pramonė?

Todėl „Sumanios pramonės“ projektas buvo labai reikalingas ir įdomus, nes suteikė galimybę iš vidaus pažvelgti ir įvertinti Lietuvos pramonės įmonių transformaciją.

EY kartu su „Verslo žiniomis“ ir Lietuvos pramonininkų konfederacija pirmą kartą organizuotas projektas leido pajusti, kuo šiandien gyvena šalies pramonė, kaip ji projektuoja ateitį ir taiko pažangias praktikas. „Sumanios pramonės“ įmonių pažanga, remiantis EY metodologija, buvo vertinama pagal 8 dimensijas: gamybos procesus, įrenginių priežiūrą, kokybės kontrolę, darbuotojus, duomenis ir rodiklius, energetiką, medžiagų ir atsargų valdymą bei tvarumą.

Natūralu, kad įmonių pasiekimai kiekvienoje iš šių sričių buvo skirtingi: vienos daugiausia investavo į gamybos procesus ir kokybės kontrolę, kitos ypač aktyviai sprendė energetikos klausimus, trečios – mokėsi naujų dalykų pradėdamos įgyvendinti tvarumo programas ir t. t. Vis dėlto po vizitų įmonėse ir jų pateiktos informacijos analizės išryškėjo tam tikrų panašumų, būdingų bendrumų ir dėsningumų.

Koja kojon su pasauliu

Projekto finalas aiškiai įrodė, kad Lietuvoje yra itin pažangių, pasaulines gerąsias praktikas atitinkančių pramonės sektoriaus įmonių. Svarbiausia, jų vadovai mąsto panašiai kaip didžiausių pasaulio pramonės bendrovių – aktyviai priima ir ieško naujų būdų, kaip labiau pritaikyti skaitmenines technologijas, nes įmonių praktika ir augantis konkurencingumas jau įrodė išmatuojamą transformacijos naudą.

Taip pat akivaizdu, kad dauguma „Sumanios pramonės“ finalininkų yra įsitikinę pokyčių būtinybe ir verslo ateities perspektyvas vertina panašiai kaip didelė dalis tarptautinio „EY CEO Outlook Pulse Global Survey“ tyrimo dalyvių – daugiau negu du trečdaliai (68%  pasaulio didžiųjų gamybos įmonių vadovų pernai išreiškė nuostatą, kad šiemet didins investicijas į technologijas ir skaitmenizaciją. Nors Lietuvos ekonomika šiuo metu patiria techninę recesiją, pažangios vietinės įmonės nesiruošia užgulti stabdžio pedalo: vyrauja supratimas, kad krentant užsakymų kiekiams eksporto rinkose, sumanumas ir skaitmenizacija bus dar svarbesni, nes būtent tai veda į didesnį konkurencingumą dėl kainų, lankstumo ir ilgalaikių partnerysčių.

Šio požiūrio išdava galima laikyti tai, kad per projektą aplankytos įmonės yra pasiekusios aukštą gamybos proceso automatizacijos lygį: modernios staklės, robotai ir kompiuterizuotos darbo vietos yra įprastas vaizdas „Sumanios pramonės“ įmonių gamyklose. Pakankamai gerai automatizuota ir kokybės kontrolė, kai sekama ne tik galutinio gaminio kokybė, bet ir atliekama proceso kokybės kontrolė, pusgaminių gamybos kontrolė – taip užtikrinant galimybę preventyviai reaguoti ir spręsti kokybės problemas. Neįmanoma nepastebėti ir kitos gerosios praktikos – daugelyje įmonių vienas iš pagrindinių veiklos rodiklių visų grandžių darbuotojams yra kokybė.

Kaip padalinti dėmesį ir investicijas?

Žinoma, pasitempti taip pat yra kur. Žengiant tolyn pramonės įmonės turės atrasti integruoto veiklos planavimo privalumus ir automatizuotus įrankius, nes dabar neretai gamybos procesai, tiekimas, žmogiškųjų išteklių valdymas ir įrenginių aptarnavimas yra konkrečių darbuotojų rūpestis su visomis žmogiškojo faktoriaus rizikomis. Beje, panaši pažanga laukia medžiagų ir atsargų valdymo srityje, kur klientai įmonėms kelia aukštus reikalavimus ir atsekamumas yra traktuojamas kaip būtinas atributas. Automatizacijos sprendimai šioje srityje neabejotinai padidintų veiklos efektyvumą ir žmogaus, palinkusio prie „Excel“ lentelių, vaizdą leistų palikti praeityje.

Apskritai, vertinant projekto dalyvius susidarė įspūdis, kad palaipsniui aukštyn kopianti Lietuvos pramonė priartėjo prie etapo, kai dėmesiu ir investicijomis bus ypač apglėbti žmonės, nes visa kita – įranga ir procesai – jau sulaukė savo valandos. Didžiųjų pasaulio gamintojų praktika rodo, kad būtent žmonės sukuria didžiausią verslo nematerialųjį turtą ir sėkmės formules, kurių neįmanoma nukopijuoti. 

Tikslas – pasėti naujų minčių ir sumanymų

Ateityje duomenų reikės vis daugiau ir įvairių, pavyzdžiui, įmonių informacijos apie tvarumą teikimo direktyva įpareigoja nuo kitų metų skelbti išsamią informaciją apie tvarumo aspektus. Taip Europos Sąjunga didina įmonių atskaitomybę ir užkerta kelią skirtingų tvarumo standartų taikymui.

Dabar Lietuvos įmonėse tvarumas dar suvokiamas ir traktuojamas skirtingai. Griežtėjantis tvarumo srities reguliavimas sukels nemažai iššūkių, nors pastarieji energetikos iššūkiai parodė, kad pramonė sugeba reaguoti lanksčiai ir išradingai – daliai įmonių energijos kainų šuoliai buvo skausmingi, bet dalis vis dėlto rado išeičių, kaip efektyviau naudoti ar pernaudoti įvairius jos šaltinius. Didesnio energinio efektyvumo klausimas atsirado kiekvienos įmonės darbotvarkėje ir vadovybės mintyse.

Įmonėse galima tobulinti ir gamybinių įrenginių priežiūros procesus. Dabar dauguma taiko detalius profilaktinio aptarnavimo modelius ir naudoja tam skirtas sistemas, tačiau delsiama naudoti nuspėjamosios profilaktikos metodus ir pažangiausias technologijas. Susidaro įspūdis, kad netikėtą įrangos gedimą ir avarinį remontą įmonės nėra linkusios priskirti prie kritinių rizikų.

Ateityje stiprindamos per projektą pastebėtus savo pranašumus ir šalindamos trūkumus, įmonės galės siekti didesnės brandos įvairiose sumaniosios pramonės srityse. Šiųmetis pasidalijimas savo gerosiomis praktikomis ir pasilyginimas neabejotinai atnešė įžvalgų ir naudos kiekvienam projekto dalyviui. 

Vertinant bendrą pramonės įmonių mozaiką galima konstatuoti, kad Lietuvos pramonei sumanumo didinimo potencialas yra dar didelis, nors pirmaujančios įmonės jau dabar atrodo tvirtai ir demonstruoja tarptautinio lygmens pažangą ir lyderystę.

Komentaro autorius - Linas Dičpetris, Profesinių paslaugų bendrovės EY Konsultacijų padalinio Baltijos šalyse vadovas