R. Valiūnas. Mokesčių tragikomedija 2023
Jau treti metai Lietuvos verslas ir gyventojai susiduria su rimtais finansiniais iššūkiais (nesikartosiu, ką iš daugelio atėmė COVID-19 ir geopolitiniai sukrėtimai). Negana to, jau pradėta plačiai diskutuoti apie žengimą į techninę recesiją, kadangi Lietuvos BVP du ketvirčius iš eilės mažėja, o per metus susitraukė 3,7%.
Galime būti optimistais, tikinčiais, kad Lietuvos verslas bei žmonės dar kartą pademonstruos stebėtiną atsparumą bei inertišką augimą, tačiau praregėkime – ekonominio smukimo išvengti nepavyks.
Todėl Finansų ministerijos siūlymai didinti mokestinę naštą verslaujantiems asmenims skamba kaip siūlymas pasiekus dugną kastis gilyn.
400.000 „turtuolių“
Pristatant individualios veiklos apmokestinimo pakeitimus garsiai argumentuojama, kad taip siekiama suvienodinti mokestinę naštą pajamoms iš savarankiškos veiklos ir darbo užmokesčio. Mano subjektyvia nuomone, norima pasakyti, kad apie 400.000 individualią veiklą vykdančių asmenų dabar gyvena it inkstai taukuose ir laikas tai sustabdyti.
Apskritai, tariamo gyvulių ūkio naikintojams (o gal rezultate pamatysime priešingai - gyvulių ūkio kūrėjams?) užtenka fantazijos teigti kad siuvėjas, samdantis pagal darbo sutartis kitus 3 ar 30 siuvėjų, turi mokėti tokius pačius mokesčius, kaip tie siuvėjai, dirbantys pagal darbo sutartis. Atrodo, kad mes per vieną žingsnį nuo dividendų apmokestinimo pagal darbo santykių standartus, nes siuvėjas, samdantis kitus siuvėjus, gerokai panašesnis į UAB akcininką, einantį ir direktoriaus pareigas, nei į darbuotoją.
Ar tikrai taip sunku suprasti, kad individualią veiklą vykdantys asmenys ir darbo santykiais susiję darbuotojai pajamas gauna iš nevienodo tipo veiklos? Atitinkamai, atsiranda skirtingi veiklos rizikos lygiai bei netapačios ekonominės ir socialinės garantijos. Nors vienu iš dabartinės reformos pasiūlymų norima įtraukiant individualią veiklą vykdančiuosius į nedarbo socialinio draudimo sistemą, tačiau nedarbo draudimo išmoką bus galima gauti tik vieną mėnesį per metus (kartu įvedant kaupimo mechanizmą), kai įmonių darbuotojams analogiškų ribojimų nėra nustatyta.
Taigi, iš esmės savarankiškos veiklos vykdytojas vis dar turės mažesnes garantijas, nors mokės tokio paties tarifo nedarbo draudimo įmokas. Mieli verslininkai, kaip jums tai skamba?
Dar vienas ryškus skirtumas – pagal darbo sutartį dirbantiems asmenims įmonė užtikrina visas Darbo kodekse nustatytas sąlygas bei teises, t. y. suteikia darbo priemonės, mokėti sutartyje numatytą darbo užmokestį ir kt. (kiek tai kainuoja verslui, šįkart praleiskime). Tuo tarpu individualios veiklos vykdytojas naudojasi paties įsigytomis priemonėmis, susikurta infrastruktūra, dažnai dirba nelimituotai.
Jei reikia vaizdžiau – įmonės vadybininkui sugedo kompiuteris, todėl jis nuėjo į IT departamentą ir, kiek pasibaręs, gavo kitą, apynaujį. Jei kompiuteris sugedo individualiai dirbančiam NT brokeriui, jis stojasi nuo kėdės ir pats eina pirkti naujo.
Gelbėkitės, kaip galite
O dabar pabandykime savarankiškai dirbančiam asmeniui paimti būsto paskolą.
Kredito įstaigos dažniausiai nurodo, kad darbuotojai turi pateikti 6 mėnesių darbo užmokesčio duomenis, kai, tuo tarpu, savarankiškos veiklos vykdytojo prašoma pateikti 2 ar net 3 metų pajamas, gautas iš individualios veiklos. Taigi, individualios veiklos vykdytojai priskiriami žymiai rizikingesnei asmenų grupei nei darbuotojai.
Atitinkamai, kyla klausimas, ar po mokesčių reformos Vyriausybė pradės reguliuoti ir būsto paskolų išdavimo tvarką? O gal lygybė svarbi tik mokesčių srityje, o visi kiti neigiami aspektai – toliau liks pačių individualios veiklos vykdytojų gelbėjimosi reikalas?
Kita vertus, įvairiose studijose dažnai atkreipiamas dėmesys, kad darbo užmokesčio apmokestinimas Lietuvoje yra nepatrauklus.
Kai kurios didžiosios tarptautinės bendrovės, siekdamos optimizuoti darbo užmokesčio fondą, lietuviškose bendrovėse siekia neturėti aukščiausio lygio vadovų, kuriems mokami didžiausi atlyginimai. Tad apskritai teigiama, kad bent dalinis mokesčių tarifų sumažinimas visoms su darbo santykiais susijusioms pajamoms galėtų atnešti daugiau pajamų į valstybės biudžetą nei visas siūlomas perskirstymas tarp individualios veiklos ir darbo užmokesčio apmokestinimo. Intriguojantis pasiūlymas.
Kankinkit, budeliai, smarkiau – iškęsiu, nedejuosiu
Progresiniai mokesčiai (papildomai 5% apmokestinant pajamų dalį nuo 60 VDU iki 120 VDU ir 7% pajamų daliai viršijančiai 120 VDU), taikytini sumuojant visas pajamas, tame tarpe kapitalo investicijų, dividendų, yra ne kas kita kaip akivaizdus Lietuvos konkurencingumo ribojimas ir pirmas žingsnis į jau minėtą dividendų apmokestinimą pagal darbo santykių principą.
Užuot kvietę didžiausią pridėtinę vertę kuriančiuosius profesionalus investuoti Lietuvoje, mes jiems akivaizdžiai parodysime duris. Tikėtina, kad rankeną jie susiras patys. O mūsų regiono kaimynai nepraleis progos tokius žmones įsileisti pas save.
Reikia turėti omeny, kad kylantys mokesčiai vers trauktis kapitalą iš Lietuvos ir skatins emigraciją.
Pirmiausiai pasitrauks tie, kurie daug uždirba (ir savo veikla nėra prisirišę prie Lietuvos) ir taip sumoka daugiausia mokesčių Lietuvoje. Sakysite, kad didžioji masė bus klusni ir kantri, kaip kantrūs buvo vairuotojai, pildami benziną po 2 Eur už litrą? Tokiu atveju atvirai sakau, kad mokesčių didinimu valdžia demonstruoja nemeilę savo piliečiams.
Finansų ministerija taip pat negirdi net ir mokesčių surinkimo kontrolę užtikrinančios jai pavaldžios institucijos, kuri siūlo neliesti atskaitomos prezumpcinių sąnaudų dalies. Nes reikia suprasti, kad bet kokia faktinių išlaidų kontrolė iš esmės pareikalaus didesnių mokesčių administratoriaus pajėgumų, antraip priemonė nepateisins lūkesčių surinkti daugiau pajamų į valstybės biudžetą.
Ūkininkas nedėvi kostiumo. Jo ir neskriausime?
Finansų ministerija savo pristatymuose buvo pabrėžusi, kad mokesčių reforma siekiama naikinti sektorines lengvatas bei naikinti skirtingą apmokestinimą. Visgi, ūkininkams siūloma nauja lengvata – neapmokestinti ūkininko ūkio (turto) perdavimo šeimos nariams. Tuo tarpu kitoms dovanoms tarp artimųjų giminaičių įvedamos maksimalios neapmokestinamos sumos.
Šiuo atveju kyla klausimas – kodėl ūkininkai yra išskiriami iš visų individualios veiklos vykdytojų?
Dovanojamas turtas gali būti naudojamas ne tik ūkininko veikloje, bet ir kokioje nors kitoje ekonominėje veikloje, pavyzdžiui, gyvenamųjų patalpų nuomai. Šiuo atveju tėvams perleidžiant savo vaikui nekilnojamąjį turtą, kuris buvo naudojamas nuomai, atsirastų pareiga mokėti gyventojų pajamų mokestį, jeigu tokio turto vertė viršytų 300.000 Eur. Tolimesnis turto naudojimas nuomai įtakos apmokestinimui neturėtų. Taigi, kyla natūralus klausimas – kodėl yra siūloma vienas veiklas diskriminuoti prieš kitas?
VERSLO TRIBŪNA
Privatų prekių ženklą „Well Done“ lietuviškas prekybos tinklas „Maxima“ pristatė 2023 m. balandžio viduryje. Per šiuos pustrečių metų jis tapo vienu populiariausių prekių ženklų Lietuvoje – jį žino daugiau nei 80 proc. šalies gyventojų. „Maximos“ Pirkimų departamento vadovas Marius Tilmantas įsitikinęs, kad erdvės augti dar yra ir jau po trejų metų privačios etiketės produkcija gali sudaryti trečdalį visų prekybos tinklo pardavimų, o „Well Done“ bus svarbi šios dalies dalis.
Darbą pradėjo pirmoji specializuota vaikų odontologijos klinika Lietuvoje „Neodenta Kids“. Ji atidaryta Kaune, Brastos g. 22. Pasitelkę naujausias technologijas ir modernią įrangą profesionalūs vaikų odontologai čia teikia įvairias paslaugas: dantų šalinimo ir gydymo, burnos higienos, vaikų dantų atstatymo keramikiniais vainikėliais ir kt. Tai tik pirmas žingsnis į „Neodenta Kids“ vaikų odontologijos klinikų tinklą visoje Lietuvoje. Metų pabaigoje Kaune, Savanorių pr., duris atvers antroji „Neodenta Kids“ klinika, o 2026 m. pavasarį – ir pirmoji Vilniuje, kuri įsikurs naujausiame ir moderniausiame sostinės rajone „Sakai“.
Vilniuje ruošiamasi dideliam viešosios erdvės projektui: 1,2 h plote Naujininkuose, prie Tūkstantmečio bei Dariaus ir Girėno gatvių, bus įrengtas Tūkstantmečio skveras, kuris atskleis šios teritorijos neišnaudotą potencialą. Vilniaus m. savivaldybės užsakymu projektą plėtojanti Vilniaus vystymo kompanija išrinko darbų rangovą – UAB „Eika Construction“.
Šiandien vartotojų dėmesys yra išskaidytas, todėl norint pasiekti tikslinę auditoriją, reklamos priemones reikia pasirinkti strategiškai, o vienos jų – dažniausiai nepakanka. Reklama skirtingose medijose didina prekės ženklo atpažįstamumą ir leidžia efektyviai pasiekti skirtingus vartotojų segmentus.
Kažkodėl čia vėlgi peršasi subjektyvi nuomonė, kad ši mokesčių reforma yra populistinis ėjimas bandant įtikti elektoratui, kuris mano, kad: a) daugiau uždirbantis kažką pardavinėja iš po prekystalio; b) žmogus su kostiumu pinigus skina nuo medžio; c) duonelei grūdus auginantys ūkininkai vis dar avi kaliošus.
Nors apie mokesčių reformą pradėta kalbėti 2021 metais, tačiau šiai dienai siūlomas variantas kelia klausimų, ar išties yra teikiami geriausi pasiūlymai. O gal skubama, kol dar ne visiška kadencijos pabaiga?
Komentaro autorius – Rolandas Valiūnas, „Asociacijos „Investors’ Forum“ valdybos pirmininkas
