Kur brėšime „galiojimo“ brūkšnį?
Daugiau nei 7 iš 10 (73%) Lietuvos gyventojų mano, kad šalyje vyresnio amžiaus žmonės susiduria su diskriminacija darbo rinkoje, rodo naujausias tyrimas, kurį globalios personalo sprendimų įmonės „Manpower“ užsakymu atliko „Spinter tyrimai“ šių metų sausį. Tyrimo metu apklausta 1.015 Lietuvos gyventojų nuo 18 iki 75 metų.
Manančių, kad su sunkumais ieškodami darbo vyresni asmenys nesusiduria, yra vos 9%, o beveik penktadalis apklaustųjų (18%) nėra tikri dėl vyresnio amžiaus darbuotojų diskriminacijos.
„Net trečdalis Lietuvos gyventojų 2070 m. bus 65-erių metų ir vyresni. Ir nors kasmet mūsų visuomenė senėja, darbdaviai vis dar mieliau renkasi jaunus kandidatus. Vyresnio amžiaus asmenų padėtis darbo rinkoje yra komplikuota jau ne vienus metus. Pandemija šią problemą tik dar labiau pagilino – skaitmeninių įgūdžių stokojantys vyresni asmenys prarado galimybių įsidarbinti po to, kai daugelis įmonių pirminę darbuotojų atranką ėmė vykdyti nuotoliu“, – teigia Živilė Švežauskienė, „Manpower“ padalinio Lietuvoje vadovė.
Daugiau nei pusės apklaustųjų nuomone, darbuotojo patrauklumas darbdaviams labiausiai mąžta nuo 51–60 metų amžiaus. Nesvarbu, kad tokio amžiaus žmonės tarsi įgauna antrą kvėpavimą: namai įsigyti, vaikai užauginti, o sveikata dar leidžia apsieiti be dažnų vizitų pas gydytojus.
Bet kai kuriems darbdaviams, ypač jei šie patys yra gerokai jaunesni, 50+ darbuotojai atrodo netikęs pasirinkimas.
Penktadalis darbdavių (20%) arba visai nesvarstytų, arba greičiau nesvarstytų, nei svarstytų, galimybės į darbą priimti vyresnio amžiaus asmenis.
Praktika rodo, kad penkiasdešimtmečiams ir vyresniems asmenims, netekus darbo, sudėtinga vėl grįžti į darbo rinką. Tačiau dažnai tokio amžiaus žmonės ir patys save nuvertina – net jei ir ateina į darbo pokalbius, jau iš anksto nieko gero ten nesitiki.
O apklausa atskleidė, kad iš tiesų vyresnio amžiaus žmones svarstytų į darbą priimti didesnė dalis darbdavių – 64% apklaustųjų atsakė, jog samdytų arba greičiau samdytų, nei nesamdytų, vyresnio amžiaus darbuotojų.
Pagrindinės priežastys – vyresnių darbuotojų turima patirtis, pastovumas ir patikimumas. Savo patirtimi jie linkę dalintis su komanda, o darbdaviai išskiria vyresnio amžiaus žmonių pastovumą, patikimumą ir požiūrį į darbą – pasak personalo specialistų, būtent šių savybių dažnai stokoja jaunesni, neseniai į darbo rinką įsilieję kandidatai.
A. Švežauskienė teigia, kad amžius niekaip neatspindi darbuotojo tinkamumo konkrečiai pozicijai: reikėtų suprasti, kad idealaus kandidato portretas – tai iliuzija, o diskriminacija dėl amžiaus pirmiausia stipriai apriboja patį verslą. Tokios organizacijos negali augti, o diskriminuojantis požiūris į vyresnio amžiaus darbuotojus užkerta kelią sėkmingam talentų pritraukimui ir naujoms galimybėms.
Lietuvoje ryškėja tendencija, būdinga jau daugeliui Europos šalių, – gimstamumas mažėja, gyvenimo trukmė ilgėja, todėl kai darbo rinka tampa vis seklesnė, talentų rasti tampa dar sudėtingiau. Specialistų išvada vienareikšmiška: senėjant visuomenei Lietuvos darbdaviai turi atsiriboti nuo kandidatų amžiaus. Diskriminacija galiausiai į galimybių rėmus iš dalies įspraudžia ir patį verslą.
Įmonės, kurios atveria duris įvairių kartų atstovams, tikina jaučiančios apčiuopiamą naudą. Apie tai VŽ pasakoja UAB „PZU Lietuva gyvybės draudimas“, Alytaus UAB „Glassbee“, UAB „Reitan Convenience Lithuania“.
Tokių bendrovių atstovai darbdaviams, kurie yra neigiamai nusistatę prieš vyresnius darbuotojus, pataria nepamiršti, kad žmonės, įžengę į šeštąją dešimtį, jau yra užauginę vaikus, susikūrę stabilų gyvenimą, geriau disponuoja savo laiku nei jaunimas, kuris vis dar ieško savęs. Ir dar – jie kur kas lojalesni.
Vis daugiau šalių, siekdamos išlaikyti rinką gyvybingą, prabyla apie pensinio amžiaus ilginimą. Pavyzdžiui, ketvirtadienį už tai balsavo Prancūzijos Senatas.
Lietuvoje apklaustų įmonių vadovai nemano, kad tai padėtų, ir ne dėl to, kad vyresni žmonės nenorėtų dirbti, bet todėl, kad trūksta persikvalifikavimo paslaugų.
VŽ nuomone, darbo rinkai senkant, daugiau iniciatyvos bei veiksmų imtis turėtų ir atitinkamos institucijos, ir darbdaviai, ir, žinoma, patys darbuotojai. Pastarieji galbūt įgautų daugiau pasitikėjimo savimi, tvirčiau jaustųsi, jei galėtų imtis naujos, savo galimybes atitinkančios veiklos. O tam išties reikia kuo daugiau persikvalifikavimo paslaugų: Lietuvoje šiuo metu vis dar stinga socialinių įstaigų, kurios būtų tiesiogiai atsakingos už vyresnių darbuotojų paruošimą darbo rinkai.
„Dabar esame uodegoje pagal ES vidurkį. Padrikų programų yra, bet nėra vienijančios koncepcijos“, – pabrėžia Birutė Miškinienė, Vilniaus universiteto Verslo mokyklos vadovė.
Pasak jos, vyresniems reikia pritaikyti darbo erdvę, sudaryti kitokį darbo grafiką atsižvelgiant į tokio žmogaus darbo tempą, parinkti kiek kitokias užduotis. Ir nors dabar kai kurie darbdaviai sako, kad neketina tokiais „žaidimais“ užsiimti, metams bėgant jie privalės tai daryti, nes paprasčiausiai kito pasirinkimo neturės.
REKOMENDUOJAME
