A. Aslundas. Pavogti Rusiją

Prieš įsiverždama į Ukrainą praėjusį vasarį, Rusija gyrėsi maždaug 500 mlrd. USD bendromis užsienio tiesioginėmis investicijomis. Tačiau didžiąją šios sumos dalį skyrė Vakarų bendrovės, kurios nuo to laiko pranešė ketinančios palikti šalį. Pasak Jeffrey’io A. Sonnenfeldo iš Jeilio universiteto, daugiau kaip 1.000 įmonių paskelbė mažinančios veiklos apimtis Rusijoje labiau, nei to reikalaujama sankcijomis. Šimtų milijardų dolerių vertės aktyvai pasiekiami visiems, ir nors savininkų pasikeitimo pokyčiai bus laipsniški ir vyks neskaidriai, transformacijos pobūdis aiškus.

Didžiausią dalį užsienio bendrovės valdė angliavandenilių sektoriuje. Dauguma šios pramonės šakos stambiųjų tarptautinių žaidėjų šalyje vykdė veiklą per partnerystes su valstybės bendrovėmis, tokiomis kaip „Rosneft“ ir „Gazprom“. Pavyzdžiui, BP valdo 19,75% „Rosneft“ dalį, kuri anksčiau buvo vertinama 14 mlrd. USD, ir lieka neaišku, kaip ji šia dalimi atsikratys. Matyt, ilgainiui „Rosneft“ nusipirks šias akcijas už kapeikas.

Panašiai bendrą įmonę su „Rosneft“ Sachaline buvo įkūrusi „Exxon“, tačiau atrodo, kad pastaroji perleido savo dalį Rusijos vyriausybei. Anksčiau bendrovė buvo įkainojusi savo turimas akcijas daugiau kaip 4 mlrd. USD, tačiau vis dar neaišku, ar „Rosneft“ pasiūlė bent kokią kompensaciją. Žinome, kad „Shell“ dalis Sachalino projekte su „Gazprom“ buvo iš esmės konfiskuota be jokių kompensacijų.

Dar yra tarptautinė prancūzų įmonė „TotalEnergies“. Į „Novatek“, kurią kontroliuoja du V. Putino draugeliai Gennady’us Timchenko ir Leonidas Mikhelsonas, ir jos didžiulę gamyklą „Yamal LNG“ Arkties vandenyne investavusi įmonė apie pasitraukimą iš rinkos pranešė paskutinė iš didžiųjų Vakarų energetikos bendrovių. Kol kas ji to nepadarė, tačiau nurašė 3,7 mlrd. USD investiciją į „Novatek“ ir, tikėtina, atsiskaitymas įvyks G. Timchenko ir L. Mikhelsonui palankiomis sąlygomis.

Dvi stambios energetikos paslaugų bendrovės „Halliburton“ ir „Baker Hughes“ teigia jau palikusios Rusiją. Atrodo, kad jos pardavė vietos patronuojamąsias bendroves jų aukščiausiojo rango vadovams rusams (tokia praktika įprasta). Sunku pasakyti, kurį iš šių sandorių būtų galima atšaukti, jei apskritai tai įmanoma, jeigu Vakarų sankcijos būtų panaikintos. „Schlumberger“ apsisprendė likti, tik sustabdė naujas investicijas ir technologijų diegimą.

Nors didiesiems Rusijos bankams sankcijos taikomos, daugumai mažųjų – ne, ir tai sukūrė galimybę kreiptis į arbitražą. Vis dėlto tikėtina, kad bankų savininkų pasikeitimai vyks atsargiau, nes Rusijos centrinis bankas, kuris, atrodo, daro didelę įtaką V. Putinui, nerimauja dėl bankininkystės sektoriaus destabilizavimo.

Nebaigto atsiskaitymo klausimas neramina Vladimirą Potaniną, vieną iš pirmųjų praėjusio amžiaus paskutinio dešimtmečio oligarchų, kuris prieš daugelį metų savąjį „Rosbank“ pardavė „Societe Generale“. Po V. Putino invazijos į Ukrainą „Societe Generale“ panoro trauktis, todėl V. Potaninas (dar neįtrauktas į sankcionuojamųjų sąrašus) įsikišo ir atpirko „Rosbank“ su milžiniška nuolaida – sumokėjo vos 500 mln. Eur (545 mln. USD), o „Societe Generale“ per šį pardavimą nurašė 3,1 mlrd. Eur. Tada V. Potaninas (jau įtrauktas į sąrašus) ėmė ir nupirko 35% „Tinkoff Bank“ akcijų iš jo įkūrėjo Olego Tinkovo, kai pastarasis viešai išsakė kritiką karui ir pateko į V. Putino nemalonę. O. Tinkovo vertinimu, jo parduotos akcijos buvo vertos dešimtkart daugiau, negu už jas sumokėjo V. Potaninas.

Be Rusijos valstybės, didžiausi šio perskirstymo naudos gavėjai tikriausiai bus V. Putino pagrindiniai šalininkai iš Sankt Peterburgo – broliai Yuri’us ir Mikhailas Kovalchukai, broliai Arkady’us ir Borisas Rotenbergai ir Geennady’us Timchenko. Y. Kovalchukas, dar žinomas kaip V. Putino bankininkas ir artimiausias patarėjas, valdo daugiausia Rusijos televizijos stočių ir yra įgijęs didžiausią dalį Rusijos interneto – jis nupirko iš V. Putinui artimo (bet, matyt, nepakankamai) oligarcho Alishero Usmanovo portalą mail.ru.

Panašiai keletas daugiausia oligarchų valdomų kitų ūkio sektorių perskirstoma iš tų, kurie paliko Rusiją arba atsiribojo nuo V. Putino, tiems, kurie išliko lojalūs valdžiai. Neatsitiktinai likusieji Rusijoje ir kuriais dabar apsistatė V. Putinas, dažniausiai yra asmenys, kurie tikriausiai būtų sulaikyti, jeigu išvyktų į užsienį.

Tarp kitų palikusiųjų Rusiją yra dešimtys tūkstančių šalies geriausių kompiuterių specialistų, kurių desperatiškai reikia ginkluotės pramonei. Tiesą sakant, į kaimynines šalis emigravo tiek daug rusų, kad Armėnija tikisi fiksuoti stulbinamą 13% BVP augimą 2022 m. Priešingai nei naftos gręžinių, šio kapitalo  Putinas negali nei nacionalizuoti, nei perimti.

Savaime suprantama,  Putinas pasinaudojo situacija, kad dar labiau padidintų savo turtus. „Financial Times“ neseniai pasirodė reportažas, kuriame teigiama, jog „vienas Rusijos teismas nurodė areštuoti prabangų viešbučių kompleksą, priklausantį milijardieriui Olegui Deripaskai, vienam iš nedaugelio oligarchų, kurie kritikavo“ karą. Šis turtas įvertintas 1 mlrd. USD ir iš esmės dabar perduotas Putinui sprendimu teismo, kurio sprendimus jis galiausiai kontroliuoja.

Galų gale Rusijos turto perskirstymas vyksta ir Vakaruose. Rusų bendrovės verčiamos parduoti savo patronuojamąsias įmones ir susitaikyti su nacionalizavimu, kaip nutiko „Gazprom“ dujų saugykloms Vokietijoje, „Rosneft“ naftos perdirbimo gamyklai Vokietijoje ir „Lukoil“ naftos perdirbimo gamyklai Sicilijoje.

Kad ir kaip susiklostys šis perskirstymas Rusijoje, jau dabar aišku, kad milžiniški turtai bus sutelkti valstybės ir Putino artimiausių draugelių ir nusikaltėlių rankose, o užsieniečių ir emigrantų nuosavybė bus nusavinta. Vis dėlto neatrodo, kad Kremlius skubintųsi. Kol kas perskirstymas pritaikytas tik kaip bausmė už neištikimybę. Tačiau tai nesutrukdė Putinui atvirai grobti turto savo naudai.

P. S. Autorius A. Aslundas parašė knygą „Russia’s Crony Capitalism: The Path from Market Economy to Kleptocracy“  („Bičiuliškasis Rusijos kapitalizmas: kelias iš rinkos ekonomikos į kleptokratiją“), kurią 2019 m. išleido „Yale University Press“.

Komentaro autorius –  Andersas Aslundas,  Laisvojo pasaulio forumo Stokholme vyresnysis mokslinis bendradarbis 

Autoriaus teisės: „Project Syndicate“, 2023 m.