Ar mažiausia kaina tikrai mažiausia?
Dabar Viešųjų pirkimų tarnyba (VPT) atnaujina pavyzdinius ekonominio naudingumo vertinimo kriterijus, su kuriais galite susipažinti „Verslo žinių“ ketvirtadienio savaitraščio numeryje. Visgi tai tėra rekomendacijos – pirkimo vykdytojas, skelbdamas tokį konkursą, yra laisvas nustatyti savo kriterijus.
Statybininkų atstovai įsitikinę, kad viešuosiuose pirkimuose mažiausios kainos žyma turėtų būti nustumta į antrą planą, esą tai neužtikrina nei projektavimo, nei darbų kokybės. Daugiau dėmesio, jų nuomone, turėtų būti nukreipta tikrinant įmonės kompetencijas, darbuotojus.
Vis dėlto perkančiosioms organizacijoms siekti tiekėjų kvalifikacinės atrankos gali trukdyti ir karti patirtis prieš kelerius metus, kai apie blogai vykdomą atranką pasisakė tiek VPT, tiek teismas, tiek Konkurencijos taryba. Po šių įvykių, kaip teigia pati VPT, „kvalifikacinė atranka Lietuvos viešuosiuose pirkimuose nustojo egzistuoti“.
Vis dėlto Dalius Gedvilas, Statybininkų asociacijos prezidentas, pažymi, kad mažiausios kainos kriterijus lemia tai, jog „mokesčių mokėtojų pinigai yra išleidžiami menkaverčių pastatų statybai“, o tai esą užprogramuoja dar daugiau problemų ateities kartoms – vėliau, tvarkant tuos pačius pastatus, reali pirkimų vertė gali pasidaryti dar didesnė.
Šio šydo nusikratyti rangovai nori ir renovacijoje, kurios koordinatoriai skundžiasi rangovų trūkumu, tačiau pastarųjų nevilioja nepelningi užsakymai.
Donatas Sabanskis, renovacijos projektuose dalyvaujančios statybos bendrovės „Statkorpas“ vadovas, VŽ yra sakęs, kad būtent mažiausios kainos kriterijus yra didžiausia bėda šiuose konkursuose.
„Vienaip ar kitaip nukenčia patys gyventojai, nes verslas turi gyventi iš to, ką uždirba. Jis gali samdyti prastesnius darbuotojus, galbūt medžiagas pigesnes rinktis. Natūralu, kad mes irgi turime iš kažko gyventi. Todėl iš principo mažiausia kaina nėra gerai“, – VŽ sako D. Sabanskis.
„Reikia tikrinti įmonės, kuri atvyksta į konkursą, kompetenciją, ar ji turi darbuotojų. Šiuo metu stebime, kad laimintys konkursą turi vos keletą žmonių, tada ieško, kas galėtų objekte dirbti“, – jam antrina D. Gedvilas.
Šią problemą yra pripažinęs ir Simonas Gentvilas, aplinkos ministras, jis pažymėjo, kad konkursus bandoma daryti maksimaliai konkurencingus kainos atžvilgiu, bet ne inovacijų.
VŽ nuomone, tiekėjų atranka pagal ekonominio naudingumo kriterijus galėtų leisti sutaupyti lėšų viso pastato eksploatavimo laikotarpiu bei kai kuriais atvejais pasiūlyti kokybiškesnį produktą.
Tiesa, perkančiosios organizacijos dažnai neturi pakankamai specialistų, galinčių tinkamai įvertinti pateiktus pasiūlymus, tad tai taip pat lemia, jog mažiausios kainos kriterijus viešuosiuose pirkimuose Lietuvoje yra dominuojantis.
Perkančiosios organizacijos turėtų skirti daugiau dėmesio VPT rekomendacijoms, nes, kaip parodė praėjusių metų pabaigoje tarnybos paruošta bei visoms perkančiosioms organizacijoms rekomenduota standartizuota rangos darbų sutartis, ja naudotasi taip nedrąsiai, kad net galvojama sutartį padaryti privalomą.
Kol kas belieka viltis, kad nuo kitų metų prasidėsiantys žalieji pirkimai taip pat duos toną viešuosiuose pirkimuose ieškoti daugiau vertės.
