Reputacijos nebuvimas atima. Neretai – viską

„Nejaukiai jaučiamės ir mes toje šalyje nebedirbsime. Kiekvienoje šalyje būnant, kuri veda tokią politiką, kaip šiandien Rusija, yra nejauku, nemalonu“, – vakar žurnalistams porino V. Matijošaitis, verslininkas ir Kauno meras.

Pasirodo, „nejaukumą“ galima kentėti gana ilgai. „Vičiūnų grupės“ (VG) savininkai ir vadovai žada parduoti verslą Rusijoje nuo Maskvos invazijos Ukrainoje pradžios vasarį.

Kovo 1 d. V. Matijošaitis teigė: „Manau, kad visi lietuviški verslai užbaigs savo darbus. Tik pas vienus lentos, pas kitus durpės, pas kitus gal dar kažkas, o pas kitus gendantys maisto produktai. Tai kada sandėliai išsivalys, tada ir užbaigs darbus. Viskas.“

Anot jo, numatyti terminų, kad VG sustabdys verslą Rusijoje, „yra neįmanoma“. 

„Tiems, kas supranta lietuviškai, viską jau esu pasakęs: sprendimai priimti – jie nesikeičia ir yra vykdomi pilnu pajėgumu. Jeigu kažkas žmonių kalbos nesupranta, jokie papildomi aiškinimai čia nepadės“, – BNS  teigė V. Matijošaitis.

Kovą tokius verslininkus sugėdino prezidentas Gitanas Nausėda, pareiškęs, kad verslo ryšių palaikymas su Rusija yra nesuvokiamas. 

Balandžio pradžioje VG vadovas Šarūnas Matijošaitis mėgino datas sukonkretinti ir pareiškė, kad ši viena didžiausių Lietuvoje maisto gamybos grupių verslą Rusijoje galutinai nutrauks per tris–keturis mėnesius.

Vadinasi, liepą, vėliausiai – rugpjūtį.

Atėjo ir rugsėjis. „Šiai dienai procesas vyksta, aišku, ne taip greit, kaip visi norėtume ir jūs, o gal labiausiai aš arba kitas bendrasavininkas, su kuriuo esame ten savininkai. Vieni nori už dyką paimti, ten kreditiniai pinigai, ne už santaupas pastatyta, o iš kreditų, kiti – kad jie grįžtų“, – „įkyriems ir nerimstantiems“ žurnalistams sakė Kauno meras.

Vakar, jų vėl paklaustas, V. Matijošaitis ėmė guostis, kaip jam „nejauku, nemalonu“ dėl Kremliui mokamų mokesčių.

O išties nemalonu yra visai Lietuvai, kurios gerą vardą teršia tokios moralės verslininkai. Ant Ukrainos parduotuvėse esančios „Vičiūnų“ produkcijos jau klijuojami užrašai „Meluoja, kad eina iš Rusijos“, „Nustokite mokėti pinigus Kremliui“, „Turi gamyklą Rusijoje“ ir kt.

Neištvėrė ir šios šalies žiniasklaida.  Ukrainos „24 kanalo“ spalio 3 d. publikacijoje „Palaikymas žodžiais ir kruvinas verslas: kaip VIČI maitina pažadais išeiti iš Rusijos rinkos“, piktinamasi VG melu, cinizmu ir atsainiu požiūriu į karo niokojamą Ukrainą: pirkėjai moka kompanijai, kuri karui vykstant neatsisako šalies agresorės valstybinių subsidijų ir vyriausybinių apdovanojimų.

Beje, tiriamosios žurnalistikos centras „Siena“ skelbė, kad Kauno mero ir verslininko Liudo Skieriaus kontroliuojamos „Vičiūnų grupės“ įmonė Kaliningrade pernai gavo apie 13,77 mln. Eur Rusijos valdžios subsidijų.

Minėtas Ukrainos kanalas išvardijo 10 „geriausių“ VG pareiškimų-melų apie išėjimą iš Rusijos rinkos. Dalį jų jau paminėjome. 10-asis reziumuoja:  VG vos ne kiekviename pareiškime tikina, kad palaiko ukrainiečius kovoje už laisvę ir smerkia rusų agresiją. Kartu kiekviena darbo diena į agresoriaus biudžetą įkrauna 400.000 rublių mokesčių. O tai – dvi sistemos „Grad“ salvės į Ukrainos miestus. Publikacijos autoriai skaičiuoja, kad jau sumokėta už daugiau kaip 400 tokių salvių.

„Žinoma, verslas turi vadovautis racionalumo ir naudos sampratomis, tačiau ta nauda neturi būti gaunama iš milijonų žmonių kančios ir kraujo. Būti politikos nuošalėje šiandien jau negalima. Ukraina ir Rusija šiandien – tai pliusas ir minusas, pasirinkti viduriuko neįmanoma. Pasirinkimas iš Ukrainos ir Rusijos šiandien – tai pasirinkimas iš žmogiškų vertybių ir barbariškumo. Ir kiekvienas stambus verslas bus priverstas pasirinkti. Ir VIČI nepavyks meluoti ukrainiečiams“, – teigia Ukrainos „24 kanalo“ publikacijos autoriai.

Tai yra tas atvejis, kai apima svetimos gėdos jausmas. VŽ nuomone, toks vienos bendrovės elgesys meta reputacijos dėmę ne tik jai, bet ir visai verslo bendruomenei bei Lietuvos valstybei, kuri nedviprasmiškai pasirinko vertybėmis grįstą istorijos pusę. Už tai visi mes mokame labai didelę asmeninės gerovės kainą. Mokame vieni daugiau, kiti mažiau – kas kiek gali, nes ukrainiečiai savo gyvybėmis gina ir mūsų laisvę. 

Tai suprato šimtai pasaulio kompanijų, tarp jų – ir lietuviškų, tad neskaičiuodamos nuostolių pasitraukė iš mirtį sėjančios Rusijos. Tų verslų savininkai puikiai žino, kad ir prarastus pinigus visada galima  uždirbti, o štai prarastos reputacijos gali nebesusigrąžinti niekada. Jie Matijošaičiui tikrai pasakytų, kad reputacija yra didžiausias verslo turtas. Be jos – verslas užribyje, nes anksčiau ar vėliau klientai ima bausti. Reputacija duoda, jos nebuvimas atima. Neretai – viską.

REDAKCINIS STRAIPSNIS (vedamasis) – redakcijos nuostatas atspindintis, jos vardu parašytas, neretai nenurodant konkretaus autoriaus, rašinys. Dažniausiai atsiliepia į kokius nors įvykius, visuomenės politinio gyvenimo problemas, tendencijas. Būdinga nedidelė, neretai vienoda visiems leidinio redakciniams straipsniams apimtis, glaustas minčių dėstymas, tezių pobūdžio argumentacija, naudojami publicistinės retorikos elementai. Įprasta pateikti išvadas, apibendrinimus, atspindinčius redakcijos nuostatas. (Žurnalistikos enciklopedija)