Starto pakete – ir „užmarinuoti“ sprendimai
Ministrų kabinetas iki spalio vidurio turi pateikti Seimui kitų metų biudžeto projektą ir jį lydinčius teisės aktus, kuriuose būtų išdėstytos ir antiinfliacinės priemonės. Finansų ministerija kol kas tų priemonių nedetalizuoja – greičiausiai bus didinamas NPD, taip pat ir MMA, pensijos, įvairios socialinės išmokos.
Mykolas Majauskas, Seimo Biudžeto ir finansų komiteto (BFK) pirmininkas, užsimena, kad MMA galėtų kitąmet padidėti ne mažiau kaip 15%, pensijos – bent dešimtadaliu.
Planuojama išlaikyti kompensacijas už šildymą mažiausias pajamas gaunantiems žmonėms, tačiau BFK vadovas pasiryžęs siūlyti, kad kompensacijų mechanizmas būtų išplėstas – idant jis būtų prieinamas „ne tik nepasiturintiems, bet ir didžiajai daliai vidurinės klasės žmonių“. Be to, pasak jo, derėtų kitąmet nustatyti ir energetikos kainų lubas.
Prognozuojama, kad bus pratęstos lengvatos viešbučiams ir maitinimo įstaigoms, o štai dėl naujų mokesčių kol kas kalbama puse lūpų – esą apie jų įvedimą dabar šnekėti ne laikas. Bent jau taip mano M. Majauskas.
Tačiau Gintarė Skaistė, finansų ministrė, gesina parlamentaro optimizmą. Pasak jos, rudenį Seimui planuojama pateikti savivaldybių finansinio savarankiškumo stiprinimo paketą, kurio viena sudedamųjų dalių – būtent visuotinis nekilnojamojo turto (NT) mokestis. Tiesa, jis Seimo rudens sesijoje „materializuosis“ tik diskusijų pavidalu – viską lems politinė valia. Jei ji nusvers mokesčio pusėn, tai visuotinis NT mokestis įsigaliotų nuo 2025 m.
Klaustukai kol kas parašyti prie kasmetinio automobilių taršos mokesčio. 2022-ųjų pradžioje valdančiųjų teiktas siūlymas įvesti tokį mokestį Seime nesulaukė palaikymo. Projektas buvo atmestas po pateikimo ir jį nuspręsta grąžinti iniciatoriams – Aplinkos ministerijai – tobulinti.
Nepanašu, kad ministrų kabinetas nuleistų rankas – gali būti, kad rudenį Seimui bus pateikta nauja to mokesčio įstatymo versija.
Į rudens sesijos darbotvarkę pretenduoja Vyriausybės programinių prioritetų sąraše esanti valstybės tarnybos reforma. Apie ją kalbama senokai, tačiau parengimas užtruko dėl įvairių priežasčių – pandemijos ir kitokių krizių, taip pat sunkiai vykusio derinimo su politikais ir socialiniais partneriais.
Dabar žadama, kad artimiausiu metu valstybės tarnybos pertvarkų įstatymų projektų paketas pasieks Vyriausybę, o rudens sesijoje bus pristatytas parlamentarams.
Jau dabar prognozuojama, kad politinį susitarimą dėl šios reformos bus rasti nelengva – gali būti, kad ji išeis už šitos Vyriausybės kadencijos ribų. O tada, kaip dažnai atsitinka, arba reikalo imamasi iš naujo, arba idėja visiškai numarinama.
Agnė Bilotaitė, vidaus reikalų ministrė, VŽ teigė, kad pertvarka būtina: „Nežinau, ar verta kartoti apie šio sektoriaus problemas. Visi suprantame, kad tai, ką šiandien turime, netenkina nei vienos pusės, nei Lietuvos piliečių, kurie gauna paslaugas iš valstybės tarnybos, nei tų pačių valstybės tarnautojų.“
Pasak jos, viena aktualiausių problemų valstybės tarnyboje yra vadovų klausimas. Todėl reformos vienas svarbiausių tikslų – užtikrinti aukštą vadovų kompetenciją.
Pastabų būsimam pertvarkų paketui turi opozicija ir patys valstybės tarnautojai.
„Esame kažkuria prasme šokiruoti, nes šiuo projektu valstybės tarnautojų padėtis visiškai negerinama, tik bloginama. Tarp didžiausių pastabų pertvarkos projektų paketui – dėl stažo skaičiavimo metodikos pakeitimų, dėl stažo apmokėjimo, dėl atostogų suteikimo naujų tvarkų ir daugybė kitų“, – VŽ aiškino Irena Petraitienė, Lietuvos valstybės tarnautojų, biudžetinių ir viešųjų įstaigų darbuotojų profesinės sąjungos pirmininkė.
Vis dėlto bene daugiausia diskusijų šioje rudens sesijoje gali sulaukti 2023 m. biudžeto svarstymas. Ekonomistai jau dabar perspėja: valstybės finansų valdymas kitais metais turėtų būti taupesnis nei tuomet, kai, pvz., buvo kompensuojami įvairūs praradimai dėl COVID-19. Pasak jų, antiinfliacinės priemonės, jei jų prireiks, turi būti labai taiklios, nukreiptos į pažeidžiamiausius visuomenės sluoksnius. Patariama vengti eiti Lenkijos ar kai kurių kitų valstybių keliu, kurios taiko visus piliečius paliečiančias priemones, nes tai reikalauja labai didelių valstybės finansų.
„Ir ilgainiui tie patys piliečiai bus priversti už tas priemones susimokėti arba brangesniu valstybės skolos padengimu, arba naujais mokesčiais“, – teigia NVL grupės vyriausioji ekonomistė Indrė Genytė-Pikčienė.
VŽ nuomone, politikų noras išlaidauti šį rudenį gali sustiprėti ne tik dėl infliacijos ir priemonių jos poveikiui amortizuoti. Artėja savivaldos rinkimai, o tai reiškia, kad tradicinį, kasmetinį parlamentarų „pageidavimų koncertą“, kai svarstant kitų metų biudžetą mėginama įsiteikti rinkėjams, išmušant kuo daugiau pinigų jų interesų pamaloninimui, papildys dar ir savivaldos rinkimų apetitai. Tačiau norėtųsi, kad parlamentarai daugiau galvotų apie visos valstybės reikalus ir neįsismarkautų, siekdami savo trumpalaikių politinių tikslų.
REKOMENDUOJAME
