Lietuvos bankas: MMA kitąmet galėtų augti 19%
Papildyta ministerijų, verslo, profsąjungų komentarais
Kotryna Tamoševičienė, LB Makroekonomikos ir prognozavimo skyriaus vadovė, sakė, kad toks MMA dydis apskaičiuotas pagal Trišalės tarybos sutartą formulę ir siūloma nuo jos nenukrypti, tačiau ji taip pat įspėjo, kad, jei ekonomika lėtėtų, MMA didinimas galėtų sukelti papildomų iššūkių.
„Siūlome formule remtis ir toliau, nematome svarių priežasčių, kodėl reikėtų nuo jos reikšmingai nukrypti. Tačiau matome, kad šiuo metu ekonomikos neapibrėžtumas yra didelis, ekonomikos augimo rizikų balansas yra neigiamas. Todėl palaikytume atsargesnių sprendimų paiešką, galbūt sprendimą priimti vėliau metų eigoje ar ieškoti kitų variantų, kaip apsisaugoti šiek tiek nuo rizikų ir spėti įvertinti pokyčius ekonomikoje, jei jie pradėtų pildytis“, – Trišalės tarybos posėdyje antradienį sakė K. Tamoševičienė.
Mykolas Majauskas, Seimo Biudžeto ir finansų komiteto vadovas, anksčiau antradienį LRT radijui sakė, kad MMA nuo 2023 metų galėtų augti 15–19% ir siekti 840–870 Eur. Dabar jis siekia 730 Eur.
Tokį augimą jis prognozuoja atsižvelgdamas į šių ir kitų metų darbo užmokesčio augimą bei skaičiuojant pagal Trišalės tarybos sutartą formulę.
Prieš penkerius metus Trišalėje taryboje buvo sutarta, kad MMA turi sudaryti nuo 45 iki 50% vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio (VMDU).
Kai pernai buvo pasiūlyta minimalią algą padidinti beveik šeštadaliu – nuo tuometinių 642 Eur iki dabartinių 730 Eur – tai sudarė 48,3% tuometinio vidutinio atlyginimo.
Taip pat skaitykite: Planuose – ženklus minimalios algos padidinimas
[infogram id="c2e5adc6-5470-4544-9d70-5f5738c64c7d" prefix="13E" format="interactive" title="Copy: Minimali mėnesio alga 2023 m. 2022 06 17"]
TVF perspėja dėl kainų ir algų spiralės
TVF ekonomistai perspėja, kad šiemet gegužę 18% perkopusią infliaciją šalyje gali dar labiau sukelti viešojo sektoriaus atlyginimų ir minimalios algos kėlimas artimiausiais metais.
Borja Gracia, TVF misijos Lietuvoje vadovas, „Verslo žinioms“ duotame interviu teigė matantis infliacijos ir algų spiralės riziką Lietuvoje.
„Suvaldyti infliaciją ir atlyginimų kilimą, kuris pakursto kainų augimą, išliks didžiausias iššūkis artimiausiais mėnesiais“, – sakė B. Gracia.
TVF rekomenduoja Lietuvoje MMA taikyti 40% vidutinio darbo užmokesčio lygį.
Atsižvelgiant į didelį tarptautinės aplinkos neapibrėžtumą, TVF Lietuvos Vyriausybei rekomenduoja to siekti mažinant biudžeto deficitą kitąmet ir „atsargiai vertinti“ viešojo sektoriaus darbuotojų užmokesčio ir minimalaus mėnesinio atlyginimo didinimo galimybes.
„Kad išvengtume žalingos kainų ir algų kilimo spiralės, viešojo sektoriaus atlyginimai ir minimalus mėnesio atlyginimas per ateinančius kelis metus turėtų būti peržiūrimi atsižvelgiant į laukiamos infliacijos ir produktyvumo augimo lygius. Taip pasiunčiamas aiškus signalas ir privačiam sektoriui (dėl atlyginimų politikos)“, – teigiama TVF išplatintoje ataskaitoje, kurią parengė dvi savaites Lietuvoje dirbusi organizacijos ekonomistų komanda.
Siūlo didinti etapais
Pasak K. Tamoševičienės, rudenį, tikėtina, situacija bus aiškesnė dėl karo Ukrainoje, Vakarų sankcijų Rusijai poveikio, žaliavų kainų, pandemijos padėties, todėl sprendimas būtų labiau pamatuotas.
„Dėl MMA didinimo dalimis – mums patiems diskutuojant banko viduje tarp galimų variantų buvo ir tokia mintis, kad galėtų būti dalinis didinimas nuo sausio, o kita dalis matant ekonominę situaciją nuo metų vidurio ar antro ketvirčio ir panašiai“, – kalbėjo ji.
Anot LB atstovės, jei ekonominė situacija suprastėtų, MMA didinimas sukeltų didesnių sunkumų verslui, didintų nedarbą ar paveiktų verslo konkurencingumą.
„Aukštos infliacijos ir infliacinių lūkesčių kontekste MMA didinimas gali šiek tiek prisidėti papildomai prie kainų augimo“, – sakė Lietuvos banko atstovė.
VERSLO TRIBŪNA
Šiais metais įmonė „Prike Lietuva“ švenčia 20-ąjį gimtadienį. Per porą dešimtmečių keitėsi ne tik lietuvių vartojimo kultūra bei įpročiai, bet ir būdai, kur įsigyti kokybiškų gėrimų. Vis dažniau išrankūs vartotojai mieliau renkasi specializuotas gėrimų parduotuves, kur galima tikėtis profesionalų patarimų.
Lietuvos nekilnojamojo turto (NT) rinka pastaruoju metu fiksavo įspūdingus skaičius. Vien spalio mėnesį buvo sudaryta rekordinis skaičius – 5 tūkst. – butų ir gyvenamųjų namų sandorių, o per dešimt šių metų mėnesių Lietuvoje sudaryta 31 tūkst. NT sandorių. Dalį jų sudarė investicinis būstas. Ar investicija į NT vis dar atneša didžiausią grąžą, kokios yra alternatyvos ir nuo ko pradėti, „Verslo tribūna“ kalbina „Citadele“ banko Lietuvos filialo vadovą Darių Burdaitį.
Įmonių duomenų portalas Rekvizitai.lt Lietuvos verslo bendruomenei pateikia naują įrankį – viešą skolų registrą, kuris leis bet kuriai įmonei registruoti partnerių 30 ar daugiau dienų pradelstus mokėjimus. Ši naujovė paskatins įmones laiku vykdyti savo įsipareigojimus ir kartu keis Lietuvos verslo kultūrą.
Kai kalbama apie mokesčius, retas tai sieja su technologijomis ar sistemų modernizavimu. Tačiau naujausi duomenys rodo, kad Lietuva jau dabar yra viena iš Europos Sąjungos (ES) lyderių skaitmenizuojant mokesčių administravimą. Tokie sėkmės pavyzdžiai, kaip gyventojų pajamų deklaravimo „vedlys“, įkvepia Valstybinę mokesčių inspekciją (VMI) žengti toliau.
[infogram id="2656fd4c-1404-4ded-be05-72a1feeee9e2" prefix="nWZ" format="interactive" title="Copy: Infliacija Baltijos šalyse, %"]
Ministerijos sutiktų sprendimą pavėlinti, peržiūrėti formulę
Finansų ministerija mano, kad sprendimas dėl MMA turėtų būti priimtas rudenį, kai bus atnaujintos makroekonominės prognozės ir bus aiškesnė šalies ekonomikos ir finansų situacija.
„Vyriausybės sprendimai būtų labiau pamatuoti, jei jie būtų priimami rudenį, matant aiškesnę ekonominę perspektyvą, viešųjų finansų paveikslą, neapmokestinamųjų pajamų dydžio klausimas, biudžeto derybų dalis, Vyriausybės apsisprendimo klausimas rudenį, tai sprendimai turėtų būti šiame neapibrėžtame kontekste pamatuoti, atsargūs ir labai gerai pasverti“, – posėdyje sakė Mindaugas Liutvinskas, viceministras.
Jis taip pat kalbėjo, kad ministerija sutiktų diskutuoti dėl MMA skaičiavimo formulės tobulinimo – pasak viceministro, kyla klausimų, ar formulė yra tinkama aukštos infliacijos kontekste.
Ieva Valeškaitė, ekonomikos ir inovacijų viceministrė, posėdyje taip pat teigė, jog ministerija siūlytų į formulę įtraukti produktyvumo kriterijų. Anot jos, MMA didinimas turėtų būti atliekamas įvertinant visas rizikas.
Tuo metu Vytautas Šilinskas, socialinės apsaugos ir darbo viceministras, kalbėjo, kad dabartinė formulė yra gera.
Verslas MMA augimą vertina atsargiai
Sigitas Gailiūnas, Panevėžio prekybos, pramonės ir amatų rūmų prezidentas, kalbėjo, kad svarstant MMA didinimą reikėtų atsižvelgti į blogiausią galimą scenarijų. Be to, apie pokyčius jis siūlė kalbėti tik peržiūrėjus formulę.
Evalda Šiškauskienė, Lietuvos viešbučių ir restoranų asociacijos prezidentė, teigė, kad dabartinėmis aplinkybėmis apie MMA didinimą diskutuoti negalima – tai, anot jos, daliai verslo lemtų bankrotą.
Aurelija Maldutytė, Lietuvos darbdavių konfederacijos prezidiumo narė, sakė, kad darbdaviai į atlyginimų peržiūrėjimą žiūri atsargiai, ji taip pat pabrėžė, kad darbo našumas turėtų būti įtrauktas į MMA apskaičiavimą.
Profesinės sąjungos: MMA būtina didinti
Inga Ruginienė, Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos pirmininkė, kalbėjo, kad MMA privalo augti, o dydžio apskaičiavimo formulė neturi būti keičiama. Anot jos, darbuotojų atlyginimai ir produktyvumas nėra susiję, jis didėtų verslui didinat investicijas.
„Matome prielaidas, kad reikia didinti MMA ir tikrai ženkliu dydžiu, nes kitos išeities nėra. Ir pritariame Lietuvos bankui – nematome priežasčių, kodėl reikėtų formulę keisti“, – sakė I. Ruginienė.
Ričardas Garuolis, Lietuvos profesinės sąjungos „Solidarumas“ generalinis sekretorius, svarstė, kad galbūt MMA reikėtų peržvelgti dažniau, pavyzdžiui, du kartus per metus.
„Gal per vidurį metų galima paskirstyti augimą, tai būtų lankstumas ir darbuotojams būtų gerai“, – posėdyje sakė R. Garuolis.
