2022-07-18 08:50

Artėja socialinių iššūkių žiema

Aušrinė Armonaitė, ekonomikos ir inovacijų ministrė. Juditos Grigelytės (VŽ) nuotr.
Aušrinė Armonaitė, ekonomikos ir inovacijų ministrė. Juditos Grigelytės (VŽ) nuotr.
Ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė pažadėjo Lietuvą išskraidinti į kosmosą. Netiesiogine prasme: prieš kelias dienas ši ministerija pristatė Lietuvos kosmoso sektoriaus plėtros koncepciją, kurioje numatoma iki 2027 m. padėti įsisteigti bent 25 kosmoso srities startuoliams, šį rudenį įkurti Europos kosmoso agentūros verslo inkubavimo centrą, iki 2027 m. paskatinti Lietuvos kosmoso sektorių pasiekti 1% šalies BVP.

Gal kas tokį siekį sietų su Ostapo Benderio „Vasiukų“ projektu, bet be svajotojų ir vizionierių nebūtų pažangos.

Nusileiskime ant žemės, o čia infliacija ir energetinių resursų, žaliavų kainos jau pakilo į kosmines aukštumas.

Tai pandemijos ir karo Ukrainoje padarinys. Lietuviai sutinka mokėti brangiau už degalus (kad tik nebūtų karo mūsų žemėje), o Vakarų Europos valstybėse stebime kylantį nepasitenkinimą pragyvenimo išlaidų didėjimu.

Už lango dar vasara, bet netrukus ateis ruduo ir viena sunkiausių žiemų, nes sąskaitos už būsto šildymą nepradžiugins. Nepradžiugins galinčių jas sumokėti, bet dalį žmonių jos nublokš į skurdo pelkę. Nors gyvenimas brangsta visiems, skurdžiausiai gyvenantiems žmonėms, kuriems ir taip trūko pinigų, krizė tampa egzistencinė. Reikia suvokti, kad tai dar vienas iššūkių, su kuriuo privalėsime susitvarkyti.

Vyriausybė imasi tam tikrų žingsnių ir bando amortizuoti bent energetikos lauke prasidėjusią audrą. Opozicija rudeniop rengiasi pasiūlyti antiinfliacinių priemonių paketą, bet pasiklausius parlamentarų kalbų neatrodo, kad bus išlipta iš kvailos smėlio dėžės, kurioje atsiranda keistuolių, tebeieškančių švedų pavogtų patrankų.

Šiame kontekste vis labiau ryškėja nevyriausybinio sektoriaus, labdaros organizacijų vaidmuo. Pandemijos ir karo metu sugebėjome susivienyti: daug gražių iniciatyvų padėti skurstantiems, vienišiems, pabėgėliams, Ukrainos kariuomenei. Bet ore tvyro jausmas, kad kažkiek pavargome ar apsipratome. Gal prie to ir vasaros atostogos prisidėjo.

O žiema artėja: daug daugiau žmonių reikės pagalbos, tačiau labdaros organizacijoms vis sunkiau juos paremti, nes infliacija didina išlaidas ir mažina rezervų bei iš anksto paaukotų lėšų vertę.

Tie patys veiksniai, kurie apsunkina gyvenimą, varžo ir labdaros organizacijas bei savanorius, bandančius padėti. Maisto, energijos ir benzino kainų kilimas yra didelė problema, jei misija yra žmonių maitinimas, apgyvendinimas ar transportavimas.

VŽ leidžiamas žurnalas „Verslo klasė“ publikuoja straipsnių ciklą apie mecenatus. Kartais nelengva prikalbinti žmones papasakoti apie gerus darbus, nes dalis mano, kad jie turi būti daromi tyliai.

VŽ nuomone, nesvarbu ar tyliai, ar rodant pavyzdį kitiems, labdaros finansuotojams reikia tokios pat mobilizacijos kaip pandemijos pradžioje, nepriteklių patiriantys žmonės negali laukti, o valdžios institucijos vasaroja.

Svajojant apie pirmąjį Lietuvos astronautą, nederėtų pamiršti, kad pandemija gali netrukus sugrįžti, o infliacijos padarinius skaudžiau pajusime rudenį. Roges dera ruošti vasarą, kad paskui nereikėtų ieškoti iešmininko, kuris pražiopsojo akivaizdžius dalykus.

REDAKCINIS STRAIPSNIS (vedamasis) – redakcijos nuostatas atspindintis, jos vardu parašytas, neretai nenurodant konkretaus autoriaus, rašinys. Dažniausiai atsiliepia į kokius nors įvykius, visuomenės politinio gyvenimo problemas, tendencijas. Būdinga nedidelė, neretai vienoda visiems leidinio redakciniams straipsniams apimtis, glaustas minčių dėstymas, tezių pobūdžio argumentacija, naudojami publicistinės retorikos elementai. Įprasta pateikti išvadas, apibendrinimus, atspindinčius redakcijos nuostatas. (Žurnalistikos enciklopedija)

52795
130817
52791