Teks augti iš nuosavo kapitalo
Jauni technologijų verslai pastaruosius dvejus pandemijos metus augo itin sparčiai. Vien per praėjusius metus, „CB Insights“ skaičiavimu, gimė maždaug 500 naujų vienaragių – bent jau milijardo įvertį pasiekusių technologijų įmonių. Tai beveik tiek pat, kiek per pastaruosius devynerius metus. Viena tokio spartaus technologijų įmonių augimo priežasčių buvo ir pigūs pinigai, skatinę rizikos kapitalą atverti pinigines startuoliams. 2021 m. rizikos kapitalo investicijos per metus daugiau nei padvigubėjo ir siekė 620 mlrd. USD.
Dabar, baigiantis ekonomikos skatinimo metui, ryškėja, kad augimas kai kuriuose sektoriuose buvo ypač netvarus. Vienas vertingiausių pasaulio vienaragių – Švedijos finansų technologijų bendrovė „Klarna“ – prieš metus buvo įvertintas 45,6 mlrd. USD. Dabar kapitalo norinčią pritraukti bendrovę investuotojai, „Wall Street Journal“ šaltinių teigimu, tevertina apie 15 mlrd. USD.
Pervertintų įmonių pavyzdžių taip pat netrūksta ir kituose sektoriuose, o ypač kriptovaliutų. Pernai viešą akcijų siūlymą (IPO) surengusios kriptokeityklos „Coinbase“ akcijų kaina dabar yra beveik 7 kartus mažesnė nei per IPO, įmonė pranešė atleisianti 18% darbuotojų. Kiek esant dabartinėms ekonominėms sąlygoms vertos kitos pernai rekordinius finansavimo etapus pritraukusios kriptoįmonės, galima tik spėlioti.
Pasibaigus pigiems pinigams ir tvyrant recesijos nuotaikoms, investuotojai savo kapitalą ima dalyti kur kas atsakingiau ir pirmenybę teikia jau nebe augimui, kaip iki tol, o pelningumui. Tad kyla rizika, kad iš investuotojų pinigų plėtrą finansavusios, nuostolingai dirbančios ir išdirbto verslo modelio dar neturinčios įmonės gali pritrūkti kapitalo.
Gera žinia – Lietuvoje netvariai augusių įmonių, kaip atkreipia dėmesį ekspertai, nėra daug. Lietuvos startuoliai, skirtingai nei Silicio slėnio, Londono ar kitų išsivysčiusių ekosistemų, dar tik pasiekė brandos stadiją. Nors pernai rizikos kapitalo investicijų Lietuvoje buvo rekordiškai daug, o šalį per pastaruosius metus atrado ir naujų investuotojų, Lietuvos startuoliams plėtrai reikalingą išorės kapitalą gauti yra nepalyginamai sunkiau nei, pavyzdžiui, Silicio slėnio verslams. Didžiausi investuotojai į vienaragius, kaip Japonijos „SoftBank“ ar „Tiger Global Management“, į Lietuvą kapitalo dar nėra dėję.
Turėdamos mažiau išorės pinigų nei Vakarų, Švedijos ar Estijos, Lietuvos įmonės išmoko sėkmingai plėstis be investuotojų pagalbos. Antruoju Lietuvos vienaragiu šįmet tapusi „Nord Security“, tik pavasarį pritraukusi pirmąjį išorės kapitalą, į „Financial Times“ sparčiausiai augančių įmonių sąrašą patekusi „Kilo Health“, daugiakanalės rinkodaros paslaugų optimizavimo „Omnisend“ ir daugelis kitų įmonių rado būdų užsienio rinkas pasiekti savais pinigais.
Be to, pelningai dirbančioms įmonėms, kaip VŽ sako rinkos dalyviai, recesija gali tapti būdu sustiprėti, pavyzdžiui, įsigijus konkurentų ar sustiprinus komandą naujais talentais. Tačiau nėra abejonių, kad recesijos nuotaikos augančius Lietuvos technologijų verslus tikrai pasieks.
Audrius Lučiūnas, vienas pinigų mokėjimų bendrovės „Paysera“ įkūrėjų, steigiantis ir kitų sferų verslus, mano, jog grėsmė laukia dalies Lietuvos finansų technologijų bendrovių, kurios esą veikė su ypač nedidelėmis pelno maržomis.
Be to, investicijų į šalies startuolių ekosistemą šįmet bus kur kas mažiau. Praėjusių metų pabaigoje šios rinkos dalyviai prognozavo, kad šiais metais Lietuvos startuolių ekosistema ir vėl galės džiaugtis rekordiniu pritrauktu kapitalu. Tačiau praėjus pusmečiui ir investuotojams kapitalą dalijant kur kas atsargiau, atrodo, kad metų pabaiga bus kur kas skurdesnė. Tai reiškia, kad šalies technologijų verslai taip greitai nebesiplės ir turės tenkintis augti nuosavu kapitalu. Laimei, jie tą daryti moka.
