„Teisybės“ paieškos su šantažo prieskoniu
Praėjusį savaitgalį įsigaliojo ketvirtojo paketo sankcijos, kurioms Europos Sąjungos (ES) mastu buvo pritarta dar kovą. Tad nuo birželio 17 d. Rusijai pradėtas taikyti draudžiamų vežti per ES prekių sąrašas. Rugpjūčio 10 d. įsigalios draudimas angliai ir kitam kietajam iškastiniam kurui, gruodžio 5 d. ir kitų metų vasarį – naftai ir atitinkamai naftos produktams, su specifinėmis sąlygomis.
Chronišku melu paremta Rusijos propaganda tik savo zombuotus piliečius gali priversti tikėti, kad Lietuva vienašališkai įvedė blokadą Kaliningradui. Puikiai išnaudodami gerai įvaldytą melo ir šantažo technologiją, Kremliaus „brigados“ solistai ėmėsi kurpti ir skelbti grasinimų mūsų šaliai meniu.
Viena iš įvairaus plauko solovjovų laidų viešnių, tūla Zacharova, minėdama „pasekmes, kurios tikrai bus“, aiškino, kad Lietuva turėtų suprasti, jog jei Rusija kitos valstybės veiksmus pripažins kaip atvirai priešiškus, tai reikš, kad „tokiu atveju jau neteks ieškoti kažkokių formuluočių, kurios galėtų sušvelninti situaciją“.
Į Kaliningradą vakar skubiai atvyko Rusijos saugumo tarybos sekretorius Nikolajus Patruševas – dalyvauti posėdyje dėl nacionalinio saugumo Šiaurės Vakarų Rusijoje. Pranešta, kad posėdis rengiamas dėl „nerimą keliančios padėties, kuri susidarė po to, kai Lietuva, įgyvendindama ES sankcijas, paskelbė embargą virtinės prekių tranzitui iš pagrindinės Rusijos teritorijos“.
Jis irgi neliko skolingas propagandos pasauliui: Lietuvos sprendimą apriboti prekių tranzitą į Kaliningrado sritį pavadinęs priešišku, pareiškė: Rusija artimiausiu metu atsakys į Kaliningrado srities transportinę blokadą, ir šis atsakas bus rimtas bei juntamas Lietuvos gyventojams.
Galbūt grasinimų sąrašą būtų galima tęsti, tačiau nei kažko naujo, nei kažko labiau stebinančio nerastume. Jei sveikas protas bent kartais viešėtų kremlinų galvose, jie turėtų suprasti, kad tranzito apribojimus nulėmė ES sankcijos Rusijai ir tai esą nėra vienašališki Lietuvos veiksmai. Rusus baudžia visa ES. Gal ne visi žino, už ką? Galima priminti: už karą Ukrainoje, už žudomus jos žmones, už griaunamus miestus, už bombarduojamas mokyklas, ligonines, namus. Už genocidą ir barbariškumą. Už grėsmę visai Europai.
Įžūlumo nepraradę rusų politikieriai vakar eilinį kartą mėgino ieškoti „teisybės“ – tokios, kaip jie ją supranta.
„Tokie veiksmai, pažeidžiantys atitinkamus teisinius ir politinius ES įsipareigojimus bei didinantys įtampą, yra neleistini“, – ES ambasadoriui Markusui Edereriui aiškino diplomatais save vadinančios Rusijos personos.
Šalis, kuri pažeidė visus įmanomus susitarimus ir įsipareigojimus, sukėlė žiauriausią karą Europos centre, dar drįsta kažką vapalioti apie jų pažeistas teises?
„Rusijos retorika, man atrodo, yra nieko naujo. Tą retoriką turbūt ne pirmą dieną girdime. Ironiška girdėti retoriką apie tarptautinių sutarčių pažeidimus iš valstybės, kuri nežinau, ar yra kokia nors tarptautinė sutartis, kurios nebūtų pažeidusi“, – priminė ir premjerė Ingrida Šimonytė.
Minėtoji Zacharova dar apkaltino Lietuvą, esą ji, ribodama prekių tranzitą į Kaliningrado sritį, apsunkina padėtį maisto produktų saugumo srityje. Tokiai poniai derėtų priminti, kad maisto produktai į Kaliningrado sritį per Lietuvą keliauja netrukdomai – tiesa, vėliau bus problemų su alkoholio gabenimu. Ir vis dėl tų pačių užsitarnautų sankcijų.
O jei ji turi omenyje maisto problemas platesniu mastu, tai kaltinimus galėtų peradresuoti savo šeimininkams, blokuojantiems Ukrainos uostus ir liejantiems krokodilo ašaras dėl afrikiečių bado.
VŽ mano, kad dabartinė isterija dėl tranzito į Kaliningrado sritį galbūt galėtų būti geras motyvas ES diplomatams deryboms su rusais dėl Ukrainos uostų atblokavimo grūdų eksportui. Yra proga parodyti jiems, ką reiškia blokuoti suverenias teritorijas – geri „mokytojai“ buvo.
Tačiau visa ta pastaruoju metu suaktyvėjusi Rusijos eskalacija Lietuvos atžvilgiu kelia nerimą. Aišku, gerai, kad esame galingiausio pasaulio istorijoje gynybinio aljanso dalis, kad turime užnugarį, turime 5 straipsnį ir kolektyvines saugumo garantijas. Tačiau yra proga dar kartą priminti apie save partneriams, kad užsitikrintume didesnį saugumą prieš galimą grėsmę iš Rytų.
Signataras Albinas Januška siūlo pasinaudoti proga siekiant palankių sprendimų NATO lygmeniu. Pasak jo, susiklostė paradoksali situacija, kad atnaujinant NATO strategiją prieš Aljanso vadovų susitikimą Madride, Lietuva yra priversta derėtis su kai kuriomis NATO šalimis dėl savo apginamumo lygio, ir iš to neatrodo, kad visos šalys teisingai suvokia situacijos rimtumą, o kai kurie mūsų valstybės pareigūnai per greitai skuba „parduoti“ nepriimtiną kompromisą už pergalę, arba bent jau, kad geriau žvirblis rankoje nei briedis girioje.
„Kompromisai remiasi logika, kad Rusija yra jau tiek silpna, kad nebepavojinga. Tai netiesa, tai klaida. Todėl verta pasinaudoti šita „Kaliningrado tranzito krize“ ir įrodyti NATO, kad mums reikia nebe brigados, o kaip minimum divizijos plius labai rimtos oro gynybos – apie ką ir mūsų gynybos politikų ne kartą buvo kalbama. Ir tai turi būti fiziškai Lietuvoje, nes priskyrimas pajėgumų yra nelogiškas, nes „priskirta“ ginti Lietuvą pagal NATO 5 straipsnį turi būti visa NATO, o ne viena brigada Berlyne. Turi būti aišku Rusijai, kad į bet kokius ultimatumus Ukrainos karo kontekste bus atsakyta griežtu gynybiniu atsaku“, – „Facebook“ pažymėjo A. Januška.
Belieka pritarti signatarui – Lietuva įgavo argumentų, norėjo to ar ne, tad naudokime juos.
