Rusija Kaliningrado tranzito ribojimą vadina agresija prieš šalį
Papildyta J. Borrelio komentaru
Rusijos užsienio reikalų ministerija (URM) pirmadienį pareikalavo, kad Lietuva nedelsdama atšauktų „atvirai priešiškus“ apribojimus.
„Jei artimiausiu metu krovinių tranzitas tarp Karaliaučiaus srities ir likusios Rusijos Federacijos teritorijos per Lietuvą nebus visiškai atkurtas, Rusija pasilieka teisę imtis veiksmų savo nacionaliniams interesams apsaugoti“, – teigiama ministerijos pranešime.
Rusijos ministerija savo tinklalapyje pranešė, kad į URM buvo iškviesta Virginija Umbrasienė, laikinoji reikalų patikėtinė. Remiantis pranešimu, diplomatei išreikštas griežtas protestas ir pareikalauta atšaukti apribojimus.
Andrejus Klimovas, Rusijos Federacijos Tarybos komisijos dėl Rusijos valstybinio suvereniteto gynimo vadovas, savo „Telegram“ kanale parašė, kad toks sprendimas, kurio iniciatyvą jis priskiria Lietuvai, „atriša rankas spręsti Lietuvos sukurtas Kaliningrado tranzito problemas BET KURIUO mūsų pasirinktu būdu“.
Rusijos politikas dėsto: „Jeigu ES nedelsdama neištaisys įžūlaus Vilniaus išsišokimo, pats išsižadės visų dokumentų dėl Lietuvos narystės ES legitimumo.“
Jis aiškina, kad šis „Vilniaus poelgis“ pradeda „nepriimtiną RF (Rusijos Federacijos – VŽ) subjekto blokadą“, kurią galima vertinti kaip „tiesioginę agresiją prieš RF“.
Tačiau Dmitrijus Peskovas, Kremliaus atstovas spaudai, pareiškė, kad draudimas tranzitu per Lietuvą gabenti sankcionuotas prekes tarp Karaliaučiaus ir Rusijos yra precedento neturintis „visko pažeidimas“, o jį cituoja Rusijos leidinys „Kommersant“.
D. Peskovas „Kommersant FM“ sakė, kad tokie veiksmai gali būti vertinami kaip, „be abejo, blokados elementas“.
„Suprantame, kad taip yra dėl atitinkamo ES sprendimo išplėsti sankcijas visam tranzitui. Mes taip pat laikome tai neteisėtu dalyku“, – kalbėjo jis.
„Situacija šiuo atžvilgiu yra daugiau nei rimta ir reikalauja labai gilios analizės prieš formuluojant bet kokias priemones ir priimant sprendimus. Ši išsami analizė bus atlikta artimiausiomis dienomis“, – pareiškė Rusijos prezidento spaudos sekretorius.
Pirmadienio pavakarę Josepas Borrellis, užsienio reikalų eurokomisaras, Maskvos kaltinimus pavadino propaganda ir patikino, kad Lietuva nesiėmė vienašališkų veiksmų, o įgyvendina ES sankcijas, kurios pritaikytos Rusijai dėl invazijos į Ukrainą.
Be to, jis atkreipį dėmesį, kad tranzitas į Kaliningradą nėra visiškai sustojęs – nepraleidžiamos tik sankcionuojamos prekės.
„Kaltinimai Lietuvai, kad ji įvedė sankcijas, – neteisingi. Tai propaganda. Ši valstybė nesiėmė jokių vienašališkų veiksmų ar apribojimų. Lietuva tiesiog taiko Europos Komisijos gaires“, – Liuksemburge žurnalistams sakė politikas.
Didelis ribojimų poveikis
VŽ jau rašė, kad nuo birželio 17 d. pradedamos taikyti ES sankcijos daliai Kaliningrado tranzito krovinių. Apie tai šeštadienį pranešė Antonas Alichanovas, šios srities gubernatorius. Anot jo, apribojimai palies 40–50% produktų, kurie importuojami į kitus Rusijos regionus ir eksportuojami iš jų tranzitu per Lietuvą, o tarp prekių, kurioms jie taikomi, yra statybinės medžiagos, cementas ir metalo gaminiai.
Tikėtina, kad svarbių prekių trūkumas Kaliningrade gali pasireikšti krizinėmis situacijomis šios srities logistikos ir prekybos objektuose.
A. Alichanovas gyventojus tikino, kad tiekimas bus užtikrintas Rusijos keltais. Jis sakė, kad šiuo metu į sritį plaukioja du keltai, o netrukus jų skaičius bus padidintas iki 7.
Vykdo ES sankcijas
Lietuvos užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis šįryt paaiškino, kad draudimas tranzitu per Lietuvą gabenti plieno ir juodųjų metalų gaminius tarp Karaliaučiaus ir Rusijos yra ne Lietuvos sprendimas, o Europos Sąjungos sankcijos Rusijai.
„Visų pirma, tai nėra Lietuvos veiksmai, tai yra Europos sankcijos, kurios pradedamos taikyti nuo birželio 17 d., ir šiuo metu sankcijas taiko geležinkeliai, kurie informuoja savo klientus, kad nuo birželio 17 d. sankcionuotos prekės – plienas ir kitos prekės, pagamintos iš geležies rūdos, nebebus įvežamos per Lietuvą, tai daroma konsultuojantis su Europos Komisija ir vadovaujantis jos gairėmis“, – pirmadienį prieš ES užsienio reikalų ministrų susitikimą Liuksemburge sakė G. Landsbergis.
„Tranzitas į Karaliaučiaus sritį per Lietuvą nėra sustabdytas ar užblokuotas. Lietuva jokių vienašališkų ribojimų šiam tranzitui neįvedė. Karaliaučiaus sričiai galioja tos pačios ES sankcijos, kaip ir visai Rusijos Federacijai“, – teigiama pirmadienį prezidento komunikacijos grupės BNS atsiųstame komentare.
Vėliau Užsienio reikalų ministerijoje (URM) Sergejui Riabokoniui, Rusijos laikinajam reikalų patikėtiniui, įteikta nota, kurioje paaiškinamas ES priemonių taikymas tarp Karaliaučiaus ir likusios Rusijos tranzitu gabenamiems plieno ir juodųjų metalų gaminiams.
Susitikimo metu paneigta Rusijos atstovų skleidžiama informacija, esą Lietuva uždraudė tranzitu per Lietuvą gabenti sankcionuotas prekes tarp Karaliaučiaus ir Rusijos, teigiama ministerijos pranešime.
VERSLO TRIBŪNA
Šiandien Airijos bendrovė yra didžiausia pasaulyje orlaivių nuomos su įgula, technine priežiūra ir draudimu (ACMI) paslaugų teikėja, veikianti net 68 šalyse. Tačiau augimo galimybės dar tikrai neišsemtos, o kaip teigia grupės generalinis direktorius Jonas Janukėnas, artimiausiuose planuose yra ACMI oro linijų bendrovių tinklo ir orlaivių parko plėtra visame pasaulyje, skiriant ypatingą dėmesį Azijos ir Lotynų Amerikos regionams.
Autoservisų industrija ilgą laiką naudoja pasenusias operacines sistemas. Kliento registracijos rašomos į sąsiuvinį, kontaktiniai duomenys saugomi telefono adresų knygelėje, o verslo rodikliai vertinami subjektyviai. Tokia realybė ir toliau vyrauja daugelyje autoservisų šalyje. Tačiau šią situaciją keičia sparčiai augantis startuolis „Nevažiuoja", sukūręs pirmąjį moderniausią dirbtinio intelekto (DI) sprendimą, automatizuojantį visą autoserviso veiklą - nuo skambučių konvertavimo į užsakymus dirbtinio intelekto pagalba iki išsamios klientų duomenų bazės ir analitinės statistikos sukūrimo.
Sunkiasvorio transporto aptarnavimo tinklas UAB „Voltronas LT“ plečia veiklą Vakarų Europoje – šiemet duris atvėrė du nauji servisai Nanto (Nantes) ir Bordo (Bordeaux) regionuose. Abi lokacijos pasirinktos dėl strateginės reikšmės Europos logistikos maršrutams ir augančio poreikio užtikrinti greitą techninę pagalbą tarptautiniuose keliuose.
Transporto sektoriuje vyksta struktūrinis pokytis - vairuotojų rengimas tampa technologijomis ir duomenimis grįstu procesu. Virtualios realybės (VR) sprendimai, kurie dar prieš kelerius metus buvo laikomi papildomu mokymo įrankiu, šiandien formuoja naują standartą, leidžiantį matuoti ne tik žinias, bet ir praktinius vairuotojų įgūdžius bei elgseną kelyje.
„Per Lietuvos teritoriją toliau vyksta keleivių ir prekių, kurioms netaikomas ES sankcijų režimas, gabenimas į Karaliaučių ir iš jo. Šiam tranzitui Lietuva nėra įvedusi jokių vienašališkų, individualių ar papildomų ribojimų. Lietuva nuosekliai įgyvendina ES sankcijas, kurios turi skirtingus pereinamuosius laikotarpius bei įsigaliojimo terminus“, – teigiama pranešime.
Ukraina: Rusija gali kaltinti tik save
Dmytro Kuleba, Ukrainos užsienio reikalų ministras, pirmadienį kritikavo Rusiją, šiai apkaltinus Lietuvą suvaržymais prekių, kurioms ES taiko sankcijas, tranzitui į Karaliaučiaus sritį.
„Rusija neturi teisės grasinti Lietuvai. Maskva dėl savo neišprovokuotos ir nepateisinamos invazijos į Ukrainą pasekmių gali kaltinti tik save“, – sakoma socialinėje žiniasklaidoje paskelbtame D. Kulebos pareiškime.
Naudojasi pretekstais
Šiandieninis A. Klimovo pareiškimas nėra pirmasis karingas Rusijos politiko pasisakymas dėl Kaliningrado tranzitui įvedamų ribojimų. Sekmadienį Konstantinas Kosačiovas, Rusų parlamento aukštųjų rūmų Užsienio reikalų komiteto pirmininkas, pareiškė, kad Lietuvos valdžios institucijos pažeidžia tarptautinę teisę, nustatydamos apribojimus Rusijos prekių tranzitui geležinkeliu per jos teritoriją į Kaliningrado sritį.
„Lietuva, kaip ES valstybė narė, taikydama sankcijas (nacionalinius teisės aktus) pažeidžia daugybę tarptautinių teisės aktų, kurie turi įtakos ne tik Lietuvos, bet ir visos Europos Sąjungos įsipareigojimams“, – „Telegram“ skelbė K. Kosačiovas.
Be to, dar anksčiau Rusijos Valstybės Dūma sugalvojo svarstyti Lietuvos nepriklausomybės pripažinimo atšaukimą, jog vėliau galėtų atšaukti ir Estijos, Latvijos bei Ukrainos nepriklausomybės pripažinimą.
Šių metų vasario 24 d. pradėtą plataus masto karinę ataką prieš Ukrainą Rusija pradėjo po Vladimiro Putino, Rusijos prezidento, kalbos, kurioje dėstomi motyvai buvo grindžiami didelio loginio, istorinio ar teisinio pagrindo nereikalaujančiais argumentais.
