Žygis prieš spaudą

Vieną „siurprizą“ leidėjams LP pateikė dar praėjusių metų pabaigoje, pareiškęs, kad nuo 2022 m. sausio prenumeratos pristatymo tarifas auga dvigubai.

„Taip, gal tai ir atrodo drastiškas kilimas, tačiau kai įvertiname, kiek laiko tarifai nebuvo keisti, kai paskaičiuojame, kiek prie vieno leidinio kainos tai prisideda, tai nėra tokia nepakeliama našta. Tikrai atsakingai stengėmės žengti šį žingsnį“, – tikino pernai Asta Sungailienė, LP generalinė direktorė, ir pridūrė, kad pastaruosius 5 metus nekeitė pristatymo tarifų.

Teisybės dėlei verta priminti, kad dėl „atsakingumo“ ir paslaugų kokybės nebuvimo į LP daržą galima mestelėti ne vieną akmenėlį. Pirmiausia dėl to, kad kentėjo leidinių prenumeratoriai, negaudami laiku dienraščių, nes „atsakingas“ LP sugebėdavo dienraštį (!) pristatyti geriausiu atveju kitos dienos vakare. Niekas nenorėjo skaityti vakarykščių laikraščių, tačiau tik tokie buvo valstybinio pašto sugebėjimai.

Nepagerėjo pristatymo kokybė ir tempai ir šiemet – vien asociacijos „Nacionalinė spauda“ nariai per šių metų sausį LP pateikė daugiau kaip 600 skundų dėl prenumeratos pristatymo (leidiniai nepristatomi vieną arba kelis kartus iš eilės, pristatomi ne laiku, leidiniai vėluoja savaitę ar daugiau ir pan.). 

Tokia pristatymo paslaugų „kokybe“ nepatenkinti leidinių prenumeratoriai suirzę, užverčia skundais leidėjus. Dalis prenumeratorių nutraukinėja prenumeratos sutartis, dėl to leidėjai privalo grąžinti prenumeratoriams gautas lėšas. Leidėjai skundžiasi, kad į jų skundus LP dažnai reaguoja formaliai, po keleto dienų, nesiima spręsti problemų iš esmės, problemos kartojasi tose pačiose teritorijose, iš esmės situacija nuolat blogėja. Užtat kainų didinimas jau tapo mėgstama LP veikla. Negana to, pristatymo tarifai buvo didinami „atgaline data“, tai yra leidiniams, kurie ankstesnėmis kainomis jau buvo parduoti kitiems metams.

Kai pernai lapkritį LP paskelbė dvigubai didinantis leidinių prenumeratos pristatymo kainas miestuose, šios įmonės šeimininkės, Susisiekimo ministerijos (SM) vadovas Marius Skuodis tesugebėjo išlementi, kad ieškos sprendimų, kurie pakeistų padėtį, bet tik nuo 2023 m. O kol kas – sukitės, kaip išmanot.

Padėtis išties „pakeista“ – LP kainas nuo 2023 m. didina 10 kartų.

„Valstybinė įmonė antrus metus iš eilės keičia prenumeratos pristatymo mieste kainą ne procentais, o kartais. Jau šiais metais mokame 100% padidintus įkainius mieste, o 2023 m. įkainio dalis, kuri skaičiuojama už leidinio vienetus, bus didinama nuo 5 iki 50 ct, t. y. net 10 kartų. Maža to, šiais metais išlieka padidinta kainos dalis ir už leidinio svorį“, – stebisi Kęstutis Bulka, UAB „Savaitė“ rinkodaros ir pardavimų vadovas. Jis skaičiuoja, kad žurnalo „Savaitė“ prenumeratos pristatymo įkainis padidės daugiau kaip 100%, o mažesnio svorio leidiniams šis pokytis bus dar didesnis.

Tomas Balžekas, „15min Group“, jungiančios ir „Media Bitės“, žurnalų leidėją, vadovas, kalbėdamas apie šią padėtį, teigia, kad panašu, jog LP nori nužudyti lietuvišką spaudą. Pasak jo, visose normaliose valstybėse kalbama apie visą spaudos prenumeratos pristatymo kompensavimą, nes ji nyksta.

„Tuo metu Lietuvoje sugebame gauti 10 kartų brangesnį pasiūlymą prenumeratos pristatymui. Būtų juokinga, jeigu nebūtų graudu. Asociacijų lygmeniu planuojame kreiptis į visus Lietuvos vadovus, Seimo narius. Tikiuosi, jie išgirs leidėjus ir kalbėsime apie prenumeratos pristatymo visą kompensavimą ir lietuviškos spaudos išsaugojimą, o ne pasiuntimą myriop, keliant pristatymo kainas 10 kartų“, – kalba T. Balžekas.

Lietuvos žurnalistų sąjungos pirmininkas Dainius Radzevičius teigia, kad leidėjai galėtų būti remiami ne vien per LP paslaugas, bet ir tiesiogiai kompensuojant kaštus, kaip ir kitose srityse, pavyzdžiui, kompensuojant elektros išlaidas ar kt. Jis tikina, kad spauda kaip technologija neturėtų būti traktuojama kaip mirštanti ar nebereikalinga: atsisakyti bet kurios technologijos yra didžiulė klaida.

Jonas Sadauskas, LP Tinklo padalinio vadovas, kalbėdamas apie taikomus prenumeratos paslaugų teikimo įkainių pokyčius miestuose nuo 2023 m., teisinasi augančiomis sąnaudomis, patirtais nuostoliais ir porina apie „ilgą laiką beveik nekitusias paslaugų kainas“.

Postringavimai apie „beveik“ (!) nekitusias kainas neįtikina – faktai visiškai kitokie.

Atsakymą vakar VŽ atsiuntė ir kelias dienas tylėjusi SM. Agnė Vaiciukevičiūtė, viceministrė, aiškina: „Miestuose leidinių pristatymas yra vykdomas konkurencingos rinkos sąlygomis, todėl šiuo metu pagal galiojančius teisės aktus nėra subsidijuojamas. Jei LP dotuoja leidinių pristatymą miestuose, tai iškreipia konkurencingą rinkos veikimą ir sudaro nevienodas veiklos sąlygas kitiems rinkos dalyviams.“

Paštas, anot jos, negali veikti nuostolingai „ir prisiimti visų sąnaudų ir iš to išplaukiančių nuostolių, kurie susidaro iš nereguliuojamos komercinės veiklos“. Ministerija esą „kol kas nėra įvertinusi, ar 10 kartų kainų kėlimas yra pagrįstas ir tinkamas, tačiau negali būti vykdomas beatodairiškai ir neatsižvelgiant į susidariusią situaciją“.

Viceministrė tikina: svarbu, kad valstybė remtų ne tik pristatymą, bet ir turinį. „Todėl turi būti sudėliotas žiniasklaidos rėmimo mechanizmas ir rastas finansavimas, kokia apimtimi valstybei reikia remti leidėjus. Tokio mechanizmo sudėliojimas yra Kultūros ministerijos atsakomybės sritis.“

SM atstovė skatina Kultūros ministeriją (KM) „rasti ir priimti sprendimus dėl periodinių leidinių rėmimo miestuose ir klausimą išspręsti iš esmės“.

Štai kaip viskas „paprasta“: LP negali veikti nuostolingai, SM strėles permeta kolegoms iš KM, o leidėjams – 10 kartų didesnes kainas.

Susisiekimo ministro M. Skuodžio pernai lapkritį žadėtos „tvarių ilgalaikių sprendimų“ paieškos gerokai užsitęsė – panašu, kad šie sprendimai pasiklydo kelių, viena į kitą pirštais baksnojančių, ministerijų užkaboriuose.

 VŽ nuomone, LP yra didžiausias neūkiškumo Lietuvoje pavyzdys ir opiausia leidėjų problema. Gal dabartinė, o gal buvusios Vyriausybės galėtų pasigirti, kad šiai valstybės įmonei buvo sukurta bent kokia strategija?  

Valstybinės institucijos turi matyti ir globalų paveikslą bei žiniasklaidos svarbą visuomenėje. Valstybė turi neapsunkinti, o prisidėti prie kokybiškos informacijos sklaidos ir pasiekiamumo.

Leidėjai klausia: ar valdžios institucijos tebemato spausdintų leidinių ateitį, ar tebeprivalu užtikrinti visuomenės teisę į informaciją? Jie vis dar nelaidoja vilčių ir tikisi Vyriausybės, SM ir KM lyderystės, nes informacija „yra būtinoji prekė valstybės kontekstu“.

Derėtų nepamiršti informacijos strateginės reikšmės valstybei ir demokratijai. Rusijos karas prieš Ukrainą akivaizdžiai parodė, kuo baigiasi laisvos spaudos optimizavimas. Jos vietą labai greitai užima pigi arba nemokama priešiška propaganda, kuri gimdo zombius karams prieš demokratiją ir žmogiškumą. Naivu galvoti, kad Lietuvos informacinė erdvė yra neįdomi mūsų rytiniams kaimynams. Be laisvos spaudos skydo - tik laiko klausimas, kada Marijos žemėje kažkam ims skambinti karo varpai. Jiems nutildyti reikės išleisti gerokai daugiau, nei tikisi iš spaudos uždirbti LP. Tik kad nebūtų per vėlu...