(Ne)ðventiniai Lietuvos paðto siurprizai

Nuo 2022 m. sausio prenumeratos pristatymo tarifas auga dvigubai: uþ leidinio svorá iki 60 g didëja nuo dabartiniø 0,15 Eur iki 0,30 Eur. Atitinkamai 100% brangsta ir kitos pozicijos.

„Taip, gal tai ir atrodo drastiðkas kilimas, taèiau kai ávertiname, kiek laiko tarifai nebuvo keisti, kai paskaièiuojame, kiek prie vieno leidinio kainos tai prisideda, tai nëra tokia nepakeliama naðta. Tikrai atsakingai stengëmës þengti ðá þingsná“, – tikina Asta Sungailienë, AB Lietuvos paðto (LP) generalinë direktorë, ir priduria, kad pastaruosius 5 metus nekeitë pristatymo tarifø.

Pasak jos, prisideda ir bendra situacija — per pastaruosius 5 metus dvigubai iðaugo darbo uþmokesèio sànaudos, o jos sudaro didþiausià ðiø kaðtø dalá.

Informacijai: pati A. Sungailienë yra didþiausius atlyginimus vieðajame sektoriuje gaunanèiø vadovø deðimtuke – 2020 m. duomenimis, jos atlyginimas (neatskaièius mokesèiø) siekë beveik 9.000 Eur.

Teisybës dëlei verta priminti, kad dël „atsakingumo“ ir paslaugø kokybës nebuvimo á LP darþà galima mestelëti ne vienà akmenëlá. Pirmiausia dël to, kad kentëjo leidiniø prenumeratoriai, negaudami laiku dienraðèiø, nes „atsakingas“ LP sugebëdavo dienraðtá (!) pristatyti geriausiu atveju kitos dienos vakare. Niekas nenorëjo skaityti vakarykðèiø laikraðèiø, taèiau tik tokie buvo valstybinio paðto sugebëjimai.

Kainø didinimas jau tapo mëgstama LP veikla. Ðtai 2010 m. lapkritá valstybës valdomas paðtas, ketinantis 2011-uosius baigti be nuostoliø, paskelbë 40% didinantis pristatymo tarifus „atgaline data“, tai yra leidiniams, kurie ankstesnëmis kainomis jau parduoti kitiems metams.

„Nustatyti naujus tarifus nuspræsta atsiþvelgiant á tai, kad iki ðiol galiojæ periodiniø leidiniø prenumeratos apdorojimo tarifai neatitiko rinkos sàlygø ir Lietuvos paðtas kasmet patirdavo nuostoliø. Vien pernai dël taikytø tarifø bendrovë patyrë 15,4 mln. Lt nuostoliø“, – skaièiavo Arûnas Venckavièius, tuometinis LP Pardavimø tarnybos direktorius.

Beje, pats LP ir 2019 m., ir 2020 m. dirbo pelningai.

Leidëjai stebisi tokiu drastiðku kainø pakëlimu. „LP vardijamos prieþastys tarsi suprantamos, visur matome kainø kilimà, taèiau ne tokia dinamika – 100% ðuolio nesame sulaukæ në ið vieno kito savo tiekëjo. Be to, netiesa, kad LP ðios paslaugos kaina nesikeitë per pastaruosius ðeðerius metus. Pernai, pasikeitus kainodarai, kai mokame uþ svorá, o ne uþ pristatytà vienetà, mûsø leidiniø platinimo kaina ðoktelëjo maþdaug 19%“, – skaièiuoja Þivilë Gudavièiûtë, „Verslo þiniø“ produktø pardavimo skyriaus vadovë.

Þiniasklaidai, kuri jau tvirtai áþengusi á skaitmeninæ erdvæ, drastiðki LP uþmojai didesnio poveikio galbût nepadarys, taèiau tikrai ne visi leidëjai yra pasiruoðæ iðgyventi vien skaitmeninëje aplinkoje. Ir kà daryti, kai vienintelis platintojas yra LP?

Negana to, kaip rodo patirtis, keliant kainas, paðto paslaugø kokybë negerëja.

„Situacijà blogina daþni LP pristatymo paslaugos kokybës trûkumai, laiku nenuneðami þurnalai, nesklandus duomenø apie prenumeratorius priëmimo procesas. Mes, kaip leidëjas, esame priversti turëti dedikuotus etatus spræsti problemoms, susijusioms su LP prenumeratø pristatymo nekokybiðku darbu. Kelti pristatymo kainas tokiu sunkiu spaudai metu, nesulaukiant jokiø realiø veiksmø gerinant ðios paslaugos kokybæ, yra absurdiðka“, – piktinasi Tomas Balþekas, „15min group“, jungianèios ir „Media Bitës“, þurnalø leidëjà, vadovas.

VÞ nuomone, kalbant apie LP sprendimà uþsikelti kainas stebina dar ir tai, kad ir vël þingsniuojama tuo paèiu keliu – apie kainø didinimà praneða dabar, vëlyvà rudená, kai kitø metø biudþetai jau patvirtinti, suderinti. Leidëjams teks ieðkoti bûdø, kaip sugerti dalá padidëjusiø sànaudø.

Susisiekimo ministras Marius Skuodis, vertindamas ðià situacijà ir kainø kilimà, pabrëþia, kad LP negali veikti nuostolingai, nors nuostolius ið ðios veiklos (periodiniø leidiniø prenumeratos pristatymo) patiria jau ne vienus metus.

„Kartu ávertindami þiniasklaidos svarbà ir susidariusià situacijà, suprantame, kad, didinant tarifus, leidëjø padëtis taptø sudëtingesnë, todël kartu su Kultûros ministerija ieðkosime tvariø ilgalaikiø sprendimø, kaip periodiniø leidiniø pristatymo miestuose klausimà iðspræsti ið esmës“, – VÞ teigia M. Skuodis.

Ne paslaptis, kad ieðkojimas yra tæstinis procesas. Todël leidëjai turëtø ne tik apsiðarvuoti kantrybe, bet ir iðspræsti galvosûká, kaip iðgyventi. Mat ieðkotojai rezultatà þadà pateikti iki 2023 m. sausio. O kà daryti 2022-aisiais? Gal ministras turi patarimà?